Algirdas Bartkus. Naująją valdžią skatinčiau matyti platesnį akcizų politikos paveikslą

Autorius: Data: 2021-01-28 , 12:04 Spausdinti

Algirdas Bartkus. Naująją valdžią skatinčiau matyti platesnį akcizų politikos paveikslą

Doc. dr. Algirdas Bartkus, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas, www.voruta.lt

Iki šiol taikyta akcizų politika nėra veiksminga. Tokią išvadą galime daryti apžvelgę duomenis – mūsų, Vilniaus universiteto mokslininkų, atliekamas kasmetinis alkoholio suvartojimo įpročių Lietuvoje tyrimas, kurį pristatėme praėjusių metų liepos mėnesį parodė, kad alkoholio vartojimas dėl praėjusios valdžios įgyvendintų ribojimų praktiškai nepasikeitė. Naująją valdžią skatinčiau išsigryninti akcizų politiką ir matyti platesnį paveikslą – kaimyninių šalių politiką, jos poveikį pasienio prekybai, mūsų šalies gyventojų pajamas bei natūralų substitutą alkoholiui – narkotikus.

Silpnų ir stiprių spiritinių gėrimų suvartojimas piką buvo pasiekęs 2014/15 metais. Kosmetiniai 1-2,5 proc. akcizo didinimai 2014, 2015 ir 2016 metais jokio poveikio vartojimo apimtims negalėjo turėti vien dėl savo menkumo. Bent kiek pastebimiau, 23 proc., akcizai spiritiniams gėrimams buvo padidinti 2017 m., o 2019 ir 2020 m. akcizas padidėjo dar papildomais 10 proc.

Minimaliai padidinus spiritinių gėrimų akcizus 2016 m., jų suvartojimas sumažėja 2.8 proc., o drastiškai padidinus akcizus 2017 m., jis sumažėja tik 0.8 proc. 2018 m., kai akcizai nebuvo keičiami, vartojimas smukteli papildomais 1.5 proc. Tuo tarpu 2019 m., kai akcizai buvo vėl padidinti, spiritinių gėrimų suvartojimas ūgteli 1.3 proc. ir sugrįžta beveik į tą patį lygį, kuris egzistavo 2017 m.

Iš to, kas pasakyta, gali susidaryti įspūdis, kad akcizų didinimas turi gal net priešingą poveikį pardavimams arba, kad pardavimų apimtys su šia svarbia kainos dedamąja – akcizais – iš vis nesisieja. Iš tiesų taip nėra, tačiau be akcizų, vartojimą ir paklausą veikia daug platesnis ir daug svarbesnių veiksnių ratas: kainų skirtumai tarp Lietuvos ir Lenkijos bei didelė konkurencija kainomis tarp gamintojų ir importuotojų.

Pats akcizo dydis nėra tas veiksnys, kuris labai stipriai gali daryti įtaką vartojimo apimtims. Todėl manymas, kad 2017 m. drastiškai padidinus akcizus alkoholiui, galima sumažinti alkoholio vartojimą ir būtent dėl akcizų sumažinti ne vienerius metus besivystančių, su alkoholiu susijusių, lėtinių ligų atsiradimą, yra daugiau nei naivus.

Analizuojant alkoholio suvartojimą reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pati rinka nėra vienalytė. Vienose yra didesnė vartotojų ištikimybė pamėgtiems prekiniams ženklams, stipresnės asociacijos su įvairiais kultūriniais elementais (krepšiniu, pergalėmis, tautiškumu ir pan.), kitose prekinių ženklų svarba iš vis neegzistuoja ir lojalumo taip pat nėra. Vienos prekės labiau siejasi su kulinarine ir degustacine kultūra, kitos su žemiausia kaina vienam procentui alkoholio koncentracijos.

Teigti, kad akcizai neturi poveikio rinkai būtų irgi klaidinga. Jie jį turi ir jie paveikia vartotojų persiskirstymą tarp atskirų gėrimų grupių, kai pagrindinis veiksnys ir motyvas pasirinkti gėrimą yra kaina, t.y. jie veikia žemas pajamas uždirbančių ir priklausomybę šiems gėrimams turinčių asmenų pasirinkimus. Bendras suvartojamas kiekis iš esmės nesikeičia, keičiasi tik gėrimo rūšis, kuri yra naudojama.

Platesnis akcizų politikos paveikslas

Naująją valdžią skatinčiau išsigryninti akcizų politiką ir matyti platesnį paveikslą – kaimyninių šalių politiką, jos poveikį pasienio prekybai, narkotines medžiagas, kaip alkoholio pakaitalą. Pavyzdžiui prohibicija JAV XX amžiaus pirmoje pusėje stipriai prisidėjo prie narkotikų įsitvirtinimo JAV substancijų rinkoje. Net ir vėliau sekęs alkoholio ribojimų panaikinimas neatstatė alkoholio vartojimo pilna apimti – dalį alkoholio rinkos jau buvo užėmę narkotikai, o tolesnį jų platinimą perėmė buvę alkoholio kontrabandininkai.

Anot jau minėto tyrimo duomenų, 2018 metais girtaujantys asmenys suvartojo 612 SAV spiritinių gėrimų gaminių, o 2019 metais – 613,2 SAV. Tai reiškia, kad nors ir buvo padidintas alkoholio akcizas, spiritinių gėrimų vartojimas nepakito. Natūralu, kad tikslas, kurio buvo siekiama akcizų didinimu – vartojimo mažinimas – nepasiektas ir dėl aukščiau minėtų priežasčių niekada nebus pasiektas. Kodėl tada akcizai visgi buvo didinami?

Pirma, dėl nesiklausymo į kritikų argumentus. Antra, dėl to, kad aukštesni akcizai garantuoja nors ir nedideles, bet papildomas įplaukas į šalies biudžetą. Dabar, pasikeitus valdančiajai daugumai ir šalies vairą perėmus politinėms jėgoms, deklaruojančioms pokalbio, tarimosi ir svarstymo prioritetus, atėjo laikas į akcizus pažvelgti būtent per šią, mokestinės politikos (tai anaiptol ne biudžeto pajamų maksimizavimas), prizmę.

Nesuderinami akcizai

Būdami išimtinai mokestinės politikos instrumentu, akcizai atlieka ir tam tikras socialines funkcijas, pvz. skatina saikingiau vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau jų lygio nustatymas neturi prieštarauti protingumo kriterijams. Didesnius akcizus turi tos šalys, kurių kaimynai taiko aukštesnius akcizus ir kuriose pajamos yra aukštesnės. Dabartiniai Lietuvoje taikomi alkoholio akcizai nėra tinkami, nes jie nesuderinami nei su mūsų šalies gyventojų pajamomis, nei su kaimyninių šalių taikomais akcizais ir jie nesprendžia girtavimo problemos, kuri 2017 metais buvo pateikiama kaip pagrindinė drastiško akcizų didinimo priežastis.

Blogai ir tai, kad jie padeda formuotis nereikalingiems apsipirkimo įpročiams, įsigyjant didesnius gėrimų kiekius kaimyninėse šalyse, perleidžiant dalį mūsų šalies biudžeto pajamų kaimynams ar skatina nereikalingą importuojamų prekių asortimento keitimą, kad ir po akcizo padidinimo, prekės kaina lentynoje ne itin skirtųsi nuo tos, kuri egzistavo iki akcizų didinimo.

Akcizo nustatymas, remiantis objektyviais, pamatuojamais kriterijais ir reguliarus jo peržiūrėjimas, reaguojant į svarbius pasikeitimus kaimynų pasirinktame akcizų lygyje, šalies gyventojų pajamose, girtavime ir atskirų gėrimų tradiciškume, būdingume mūsų šaliai, t.y. savotiškos akcizų nustatymo formulės ar bent jau kriterijų įteisinimas, būtų didelis žingsnis pirmyn, paverčiantis šią iš tiesų menkos svarbos temą smulkia, bet reguliuojama mokestinės politikos dalimi, atspindinčią kartu ir socialines, su alkoholio vartojimu susijusias, problemas.

Ar akcizų mažinimas sumažins biudžeto pajamas? Taip, nes dar nėra buvę tokio atvejo, kad apmokestinimo mažinimas padėtų padidinti įplaukas, bet akcizus verta mažinti iki protingo jų lygio, o peržiūrėti vėliau, gyventojams tampant turtingesniems ar besikeičiant svarbioms aplinkos charakteristikoms, bet mokestinė politika – tai ne tik biudžeto pajamų maksimizavimas.

Patvirtinti akcizų politikos principai

Taigi apibendrinant, valdžia galėtų pradėti svarstyti akcizų politikos principus ir po eilės techninių diskusijų pabandyti juos pasitvirtinti. Atsižvelgiant į tai, kad tai nėra pirmos būtinybės darbas, jo ir nereikia itin greitai įgyvendinti, bet sugrįžti prie šios temos, kai svarbesnės problemos bus suvaldytos, būtų protinga.

Algirdas Bartkus. Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas. Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių akcizų politiką tyrinėjęs mokslininkas.

Ekonomika Lietuva Naujienos Nuomonės, diskusijos, komentarai , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra