Autorius: Voruta Data: 2020-03-27 , 08:25 Spausdinti

Zanavykų muziejuje saugomas A. Grybino – Fausto Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas. Valdo Šato nuotrauka

Vida ENDRIUKAITYTĖ, Zanavykų muziejaus muziejininkė, www.voruta.lt

Valstybės pažinimo centre 2019 m. atidaryta įspūdinga paroda „19490216: Apsisprendimo šifras“ pristatanti aštuonių Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio narių, pasirašiusių 1949 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Deklaraciją asmenybes. Viena iš jų – Tauro apygardos partizanų vadas (1948 – 1949), mokytojas Aleksandras Grybinas – Faustas.

Jis gimė 1920 m. Lukšiuose, miestelio mokyklos vedėjo Antano ir jo žmonos Onos šeimoje. Šeimoje buvo dar du broliai ir dvi seserys. Lankė „Žiburio“ gimnaziją Šakiuose. 1941 m. baigė Marijampolės mokytojų seminariją, mokytojavo Liudvinave, Kalvarijoje, vėliau – Zyplių žemės ūkio mokykloje. Čia dėstė kūno kultūrą ir matematiką. Kartu su broliu Zigmu įstojo į Lukšiuose veikusį savigynos būrį. 1944 m. artėjant frontui pasitraukė į Vokietiją buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę ir pasiųstas į frontą. Vėliau „Laisvės kovotojo pareigų Tėvynei ėjimo lape“ pažymėjo, kad penkis mėnesius kovojo fronte prieš bolševikus. (Vaitkevičius V. Petrauskienė A. „Lietuvos partizanų valstybė“, 2019, p. 95). Nepavykus pereiti į JAV administruojamą zoną, grįžo į Lietuvą, slapstėsi tėvų namuose, 1945 m. prisidėjo prie partizanų Kazlų Rūdos miškuose. Dalyvavo formuojant Žalgirio rinktinę. Buvo rinktinės Žvalgybos (1947 m.) – vėliau Spaudos ir informacijos skyriaus viršininku. Žuvus Tauro apygardos vadui leitenantui Jonui Aleščikui – Rymantui, nuo 1948 m. spalio 8 d. pradėjo eiti apygardos vado pareigas. Buvo penktasis vadas ir pirmasis civilis.

Tauro apygardos partizanai. Iš kairės – Pranas Runas – Daugirdas (1916 – 1951), Aleksandras Grybinas – Faustas (1920 – 1949). Zanavykų muziejaus nuotrauka

1948 m. gruodį, drauge su Dainavos apygardos vadu Adolfu Ramanausku-Vanagu, Faustas iškeliavo į Žemaitiją, kur dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuriame, įkurtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). 1949 m. vasario 16 d. LLKS vadovybė pasirašė Deklaraciją, kuri laidavo Lietuvos valstybingumo tęstinumą. Tądien Faustui buvo suteiktas partizanų kapitono laipsnis.

“1949 m. rugsėjo 28-osios naktį, grįždamas su palyda iš Vytauto rinktinės Šunkarių miške prie Vilušių kaimo, netoli savo bunkerio, pateko į pasalą ir buvo sunkiai sužeistas. Sunaikinęs su savimi turėtus dokumentus ir nesulaukęs pagalbos paryčiais nusišovė.“ (Laisvės kovų archyvas, 1992, p. 40). Saugumas palaikus niekino, palaidojimo vieta nežinoma.

Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos prezidento dekretu A. Grybinui suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). Jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu.

Paminklas A. Grybinui – Faustui Lukšių miestelyje (skulptorius Jonas Jagėla). Vidos Endriukaitytės nuotrauka

Aleksandras Grybinas – šeimos ir draugų vadinamas Oliumi, nepaliko jokio dienoraščio, nėra jo tardymo bylos KGB archyvuose, todėl apie jį kalba kiti. Jo sesuo Sofija Grybinaitė – Tėvelienė prisimena, kad „Mūsų Olius buvo labai draugiškas, neskirstė žmonių pagal padėtį visuomenėje. Eidavo pas savo draugų tėvus į talkas, mėždavo mėšlą, šienaudavo, kirsdavo rugius. Ten susidurdavo ir su tam darbui samdytais savo bendraamžiais, būsimais stribais. Kartu dirbdavo, kartu valgydavo, kartu švęsdavo darbo pabaigtuves. O paskui tų pačių „draugų“ – stribų buvo gaudomas…“ (Aleknavičius, 2003). Zigmas Grybinas, taip pat mokytojavęs Zypliuose, savo prisiminimuose rašo, kad “Olius buvo prisiekęs krepšininkas, bėgikas, šokėjas ir lengvaatletis. Olius buvo aukštas, garbanotas, puikiai nuaugęs berniokas, todėl ypač mėgiamas ir paikinamas gimnazijos gražuolių” (Grybinas Z. “Tarp vilties ir išsipildymo”, 2005, p. 33). Vaikystės draugė Aldona Dailidienė kalbėjo apie jį, kaip apie geriausią draugą “Mes sykiu užaugome – jis (Faustas – aut. p.) Lukšiuose, aš prie Lukšių. Ėjova kartu į mokyklą, sykiu vaidinova, sykiu dainavome. Buvo dainininkas, artistas, labai mokėjo vadovauti, organizavo būrelius, kartu statėm „Atžalyną“ ir kitus vaidinimus. Visur kartu su juo būdavau, nes mudu tokie „prieglušiai“ buvome. Aš buvau panirusi į tuos dalykus, o jisai užgimęs toks. Nors mokytojo sūnus, bet vis tiek per pamoką kokią išdaigą padarydavo.“ (Kazarian, 2016).

Paroda 19490216 Apsisprendimo šifras. Valstybės pažinimo centras. Vilnius. Vidos Endriukaitytės nuotrauka

Zanavykų muziejuje saugomas A. Grybino – Fausto Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas. 2017 m. Lukšių miestelio centre, prie bažnyčios esančiame Atminties skverelyje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro iniciatyva pastatytas paminklas (skulptorius Jonas Jagėla) partizanų vado atminimui.

Valstybės pažinimo centro parodoje prie A. Grybino nuotraukos buvo Binkio „Atžalyno“ tarpukarinis leidimas ir Lietuvos krepšinio tėvo Konstantino Savicko vadovėlis „Krepšinis“ bei ironiška – „Žiburio“ gimnazijos elgesio ir mokslo pažangumo pažymėjimas, 1939 m., kuriame Aleksandras Grybinas paliekamas kartoti kursą toje pačioje klasėje. Greta, jau atkurtoje Lietuvoje gimusio Luko Virozerovo, krepšinio trenerio dirbančio su vaikais pamąstymai apie tai, ką jam reiškia Tėvynė, darbas, sportas. Tai gyvenimo pasirinkimai ir laisvės, dėl kurių kovojo pokario partizanai, tikėdami ateitimi ir nepriklausoma Lietuva. Jų darbai ir gyvenimas – verti prisiminimo ir įamžinimo. Todėl šiemet minint A. Grybino – Fausto gimimo šimtmetį, prasminga prisiminti šio mokytojo ir partizano gyvenimą, kuris garantavo dabartinės Lietuvos laisvę.

Paroda 19490216 Apsisprendimo šifras. Valstybės pažinimo centras. Vilnius. Vidos Endriukaitytės nuotrauka

Naudota literatūra

Laisvės kovų archyvas. Kaunas. 1992. T 3-4.

Aleknavičius B. „Mokytojo spindesys laisvės kovų vainike“. XXI amžius. 2003// http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030611/atmi_01.html

Grybinas Z. “Tarp vilties ir išsipildymo”. Kaunas. 2005.

Kazarian S. Paprastas gyvenimas nepaprastais laikais. Draugas. 2016 // http://drg.lt/kultura/13556-paprastas-gyvenimas-nepaprastais-laikais

Vaitkevičius V., Petrauskienė A. „Lietuvos partizanų valstybė“. Vilnius. 2019.

Kultūra Parodos Aleksandras Grybinas-Faustas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, Lukšiai, Partizanai, Tauro apygarda, Valstybės pažinimo centras, Vida Endriukaitytė, Zanavykų muziejus