Aleksandras Grybinas – Faustas (1920 – 1949). Tauro apygardos partizanų vadas, mokytojas iš Lukšių
Autorius: Voruta Data: 2020-03-27 , 08:25 Spausdinti

Zanavykų muziejuje saugomas A. Grybino – Fausto Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas. Valdo Šato nuotrauka
Vida ENDRIUKAITYTĖ, Zanavykų muziejaus muziejininkė, www.voruta.lt
Valstybės pažinimo centre 2019 m. atidaryta įspūdinga paroda „19490216: Apsisprendimo šifras“ pristatanti aštuonių Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio narių, pasirašiusių 1949 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Deklaraciją asmenybes. Viena iš jų – Tauro apygardos partizanų vadas (1948 – 1949), mokytojas Aleksandras Grybinas – Faustas.
Jis gimė 1920 m. Lukšiuose, miestelio mokyklos vedėjo Antano ir jo žmonos Onos šeimoje. Šeimoje buvo dar du broliai ir dvi seserys. Lankė „Žiburio“ gimnaziją Šakiuose. 1941 m. baigė Marijampolės mokytojų seminariją, mokytojavo Liudvinave, Kalvarijoje, vėliau – Zyplių žemės ūkio mokykloje. Čia dėstė kūno kultūrą ir matematiką. Kartu su broliu Zigmu įstojo į Lukšiuose veikusį savigynos būrį. 1944 m. artėjant frontui pasitraukė į Vokietiją buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę ir pasiųstas į frontą. Vėliau „Laisvės kovotojo pareigų Tėvynei ėjimo lape“ pažymėjo, kad penkis mėnesius kovojo fronte prieš bolševikus. (Vaitkevičius V. Petrauskienė A. „Lietuvos partizanų valstybė“, 2019, p. 95). Nepavykus pereiti į JAV administruojamą zoną, grįžo į Lietuvą, slapstėsi tėvų namuose, 1945 m. prisidėjo prie partizanų Kazlų Rūdos miškuose. Dalyvavo formuojant Žalgirio rinktinę. Buvo rinktinės Žvalgybos (1947 m.) – vėliau Spaudos ir informacijos skyriaus viršininku. Žuvus Tauro apygardos vadui leitenantui Jonui Aleščikui – Rymantui, nuo 1948 m. spalio 8 d. pradėjo eiti apygardos vado pareigas. Buvo penktasis vadas ir pirmasis civilis.
Tauro apygardos partizanai. Iš kairės – Pranas Runas – Daugirdas (1916 – 1951), Aleksandras Grybinas – Faustas (1920 – 1949). Zanavykų muziejaus nuotrauka
1948 m. gruodį, drauge su Dainavos apygardos vadu Adolfu Ramanausku-Vanagu, Faustas iškeliavo į Žemaitiją, kur dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuriame, įkurtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). 1949 m. vasario 16 d. LLKS vadovybė pasirašė Deklaraciją, kuri laidavo Lietuvos valstybingumo tęstinumą. Tądien Faustui buvo suteiktas partizanų kapitono laipsnis.
“1949 m. rugsėjo 28-osios naktį, grįždamas su palyda iš Vytauto rinktinės Šunkarių miške prie Vilušių kaimo, netoli savo bunkerio, pateko į pasalą ir buvo sunkiai sužeistas. Sunaikinęs su savimi turėtus dokumentus ir nesulaukęs pagalbos paryčiais nusišovė.“ (Laisvės kovų archyvas, 1992, p. 40). Saugumas palaikus niekino, palaidojimo vieta nežinoma.
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos prezidento dekretu A. Grybinui suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties). Jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu.
Paminklas A. Grybinui – Faustui Lukšių miestelyje (skulptorius Jonas Jagėla). Vidos Endriukaitytės nuotrauka
Aleksandras Grybinas – šeimos ir draugų vadinamas Oliumi, nepaliko jokio dienoraščio, nėra jo tardymo bylos KGB archyvuose, todėl apie jį kalba kiti. Jo sesuo Sofija Grybinaitė – Tėvelienė prisimena, kad „Mūsų Olius buvo labai draugiškas, neskirstė žmonių pagal padėtį visuomenėje. Eidavo pas savo draugų tėvus į talkas, mėždavo mėšlą, šienaudavo, kirsdavo rugius. Ten susidurdavo ir su tam darbui samdytais savo bendraamžiais, būsimais stribais. Kartu dirbdavo, kartu valgydavo, kartu švęsdavo darbo pabaigtuves. O paskui tų pačių „draugų“ – stribų buvo gaudomas…“ (Aleknavičius, 2003). Zigmas Grybinas, taip pat mokytojavęs Zypliuose, savo prisiminimuose rašo, kad “Olius buvo prisiekęs krepšininkas, bėgikas, šokėjas ir lengvaatletis. Olius buvo aukštas, garbanotas, puikiai nuaugęs berniokas, todėl ypač mėgiamas ir paikinamas gimnazijos gražuolių” (Grybinas Z. “Tarp vilties ir išsipildymo”, 2005, p. 33). Vaikystės draugė Aldona Dailidienė kalbėjo apie jį, kaip apie geriausią draugą “Mes sykiu užaugome – jis (Faustas – aut. p.) Lukšiuose, aš prie Lukšių. Ėjova kartu į mokyklą, sykiu vaidinova, sykiu dainavome. Buvo dainininkas, artistas, labai mokėjo vadovauti, organizavo būrelius, kartu statėm „Atžalyną“ ir kitus vaidinimus. Visur kartu su juo būdavau, nes mudu tokie „prieglušiai“ buvome. Aš buvau panirusi į tuos dalykus, o jisai užgimęs toks. Nors mokytojo sūnus, bet vis tiek per pamoką kokią išdaigą padarydavo.“ (Kazarian, 2016).
Paroda 19490216 Apsisprendimo šifras. Valstybės pažinimo centras. Vilnius. Vidos Endriukaitytės nuotrauka
Zanavykų muziejuje saugomas A. Grybino – Fausto Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas. 2017 m. Lukšių miestelio centre, prie bažnyčios esančiame Atminties skverelyje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro iniciatyva pastatytas paminklas (skulptorius Jonas Jagėla) partizanų vado atminimui.
Valstybės pažinimo centro parodoje prie A. Grybino nuotraukos buvo Binkio „Atžalyno“ tarpukarinis leidimas ir Lietuvos krepšinio tėvo Konstantino Savicko vadovėlis „Krepšinis“ bei ironiška – „Žiburio“ gimnazijos elgesio ir mokslo pažangumo pažymėjimas, 1939 m., kuriame Aleksandras Grybinas paliekamas kartoti kursą toje pačioje klasėje. Greta, jau atkurtoje Lietuvoje gimusio Luko Virozerovo, krepšinio trenerio dirbančio su vaikais pamąstymai apie tai, ką jam reiškia Tėvynė, darbas, sportas. Tai gyvenimo pasirinkimai ir laisvės, dėl kurių kovojo pokario partizanai, tikėdami ateitimi ir nepriklausoma Lietuva. Jų darbai ir gyvenimas – verti prisiminimo ir įamžinimo. Todėl šiemet minint A. Grybino – Fausto gimimo šimtmetį, prasminga prisiminti šio mokytojo ir partizano gyvenimą, kuris garantavo dabartinės Lietuvos laisvę.
Paroda 19490216 Apsisprendimo šifras. Valstybės pažinimo centras. Vilnius. Vidos Endriukaitytės nuotrauka
Naudota literatūra
Laisvės kovų archyvas. Kaunas. 1992. T 3-4.
Aleknavičius B. „Mokytojo spindesys laisvės kovų vainike“. XXI amžius. 2003// http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030611/atmi_01.html
Grybinas Z. “Tarp vilties ir išsipildymo”. Kaunas. 2005.
Kazarian S. Paprastas gyvenimas nepaprastais laikais. Draugas. 2016 // http://drg.lt/kultura/13556-paprastas-gyvenimas-nepaprastais-laikais
Vaitkevičius V., Petrauskienė A. „Lietuvos partizanų valstybė“. Vilnius. 2019.
Komentarai
Naujienos
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Lietuva
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
EVA ir Norvegijos institucijos išsakė nuomonę dėl netrukus po vakcinacijos ištikusių mirčių
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
~ Kultūra, Naujienos
2021-01-22, 13:26
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
~ Kultūra, Lietuva, Naujienos
2021-01-22, 13:15
-
Ant Mindaugo kalvos - pirmieji Lietuvos valdovai
~ Kultūra, Lietuva, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2021-01-22, 09:45
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
~ Kultūra, Parodos
2021-01-21, 15:11
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
~ Kultūra, Naujienos
2021-01-21, 12:27