Albinas Jonas Masaitis (1936 07 22 – 2014 09 29)

Autorius: Data: 2014-11-06, 16:11 Spausdinti

Albinas Jonas Masaitis (1936 07 22 – 2014 09 29)

Albinas Jonas Masaitis gimė 1936 m. liepos 22 d. Daniliškių k., Semeliškių vls., Trakų apskr. lietuvių pasieniečio šeimoje. Tėvas Jonas Masaitis tarnavo Lietuvos pasienio Trakų ruožo policininku.

1940 m. apsigyveno Tamošių k. (Veliuonos vls.), tėvo gimtinėje. 1946 m. baigė Gausantiškių pradinę, 1955 m. – Veliuonos vidurinę mokyklas. 1955–1956 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginiame institute (dab. Lietuvos edukologijos universitetas).

Prasidėjus Vilniaus studentų bruzdėjimams, 1956 m. rudenį vykusių Vengrijos įvykių metu, Rasų kapinėse prie Jono Basanavičiaus paminklo dalyvavo susibūrime Vengrijos okupacijai atminti. Už tai buvo areštuotas ir išsiųstas į Mordovijos lagerius (Rusija). 1956–1961 m. kalėjo Mordovijos bendro ir sustiprinto režimo lageriuose, speckalėjime. 1962–1972 m. dirbo įvairiose Vilniaus gamyklose ir įstaigose, mokėsi. 1977 m. baigė Vilniaus universitetą, įgydamas filologo lituanisto specialybę. 1972–1982 m.

Lietuvos žemės ūkio akademijos Kalbų katedros dėstytojas, Leidybos skyriaus vyr. redaktorius, Kraštotyros draugijos Kalbos sekcijos Kauno skyriaus vadovas. 1982–1996 m. Lietuvos radijo ir televizijos vyresnysis redaktorius, TV laidų „Mūsų kalba“, „Mokomės lietuvių kalbos“, „Šnekasi baltai“, „Gerbkime žodį“ bei populiariosios kalbos viktorinos „Moki žodį – žinai kelią“ autorius ir redaktorius.

A. Masaitis buvo aktyvus Lietuvos Sąjūdžio dalyvis, daugelio 1988–1991 m. politinių akcijų Lietuvoje ir už jos ribų organizatorius (Maskvoje, Minske, Červenėje, Rygoje, Ragainėje). Vienas Lietuvos politinių kalinių sąjungos įkūrėjų (1989), 1991 m. sausio 13-ąją nukentėjęs nuo sovietinių okupantų, Sausio 13-osios brolijos narys, apdovanotas medaliu „Už drąsą ir pasiaukojimą Lietuvos Respublikai“.

Parašė per 100 straipsnių lingvistinio švietimo ir kalbos kultūros klausimais, sudarė kalbos praktikai skirtą knygelę „Kanceliarinės kalbos taisymai“ (1973), tremtinių atsiminimų knygą „Tautų tėvo karalystėje“ (1991), išleido humoristinę knygelę „Gerbkime žodį“ (1994).

Nuo 2000-ųjų darbavosi „Versmės“ leidykloje, buvo pagrindinis leidyklos kalbos redaktorius, redagavo „Lietuvos valsčių“ serijos monografijas „Raguva“, „Veliuona“, „Seredžius“, „Kvėdarna“, „Papilė“, „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“, „Gelvonai“, „Baisogala“, „Gruzdžiai“, „Gelgaudiškis“, „Sintautai“, „Vaiguva“, „Jieznas. Stakliškės“. Buvo aktyvus leidyklos organizuotų renginių ir ekspedicijų dalyvis, straipsnių autorių konsultantas. Pats rašė straipsnius monografijoms rezistencijos tematika.

„Lietuvos valsčių“ serijos kūrėjų bendruomenė neteko puikaus bendradarbio, kovotojo už Lietuvą ir lietuvių kalbą, darbštaus ir principingo redaktoriaus.

„Lietuvos  valsčių“ serijos kūrėjų bendruomenė

In memoriam , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra