Pavirvytės dvaras. www.ventosparkas.lt nuotr.

Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt

     Vaizdingoje Virvytės upės pakrantėje įsikūrusiame mediniame Pavirvytės dvare, tiksliau – jo griuvėsiuose, yra tekę lankytis anksčiau, mat  šalia dvaro stovyklaudavo   Mažeikių šauliai. Tuomet  dvaro sodyba atrodė apgailėtinai.

     Energingo  naujojo sodybos šeimininko pastangų dėka  Pavirvytės dvaras prikeltas naujam gyvenimui.   Jame vyksta įvairūs  visuomeniniai  renginiai.

Naujam gyvenimui prikeltas Pavirvytės dvaras. lt.wikipedia.org nuotr.

     Po  karo  šiame dvare gyveno kelios šeimos.  Dvaro rūsiuose  ar palėpėse 1947–1948 metų žiemą  rado  sau  prieglobstį ir partizanas Adomas Žukauskas.

      Adomas Žukauskas buvo   įsidarbinęs  Mažeikių banke. 1947 m. pavasarį, sykį  atėjęs į darbą,  sužinojo,  jog  tik ką  čia   buvo apsilankę  saugumiečiai,  o  jo neradę, nuėjo į nuomojamą butą buvusioje Bažnyčios (tuo  laiku pervadintoje  į Marytės Melninkaitės) gatvėje, šalia   mūsų   namo.* (Turimi minty   Alberto Ruginio  tėvų namai).

     Adomas, žaibiškai įvertinęs situaciją, pajutęs Sibiro grėsmę, susikrovė portfelin  kasos pinigus   ir dingo nežinoma kryptimi. Veltui jo namuose pasalas  rengė    enkavedistai.   Adomo jie nebesulaukė.

     Dabar toks poelgis  atrodo  nepateisinamas.  Rūsčiais pokario metais tokia  situacija  turbūt    suprantama.

     Prasidėjo dienos ir naktys,   kupinos nerimo ir pavojų. Pas gimines pasirodyti Adomas  negalėjo, nes ir   jie saugumo  greičiausiai  buvo sekami.  Pradžioje pavyko prisiglausti Viekšnių miestelio gyventojos Juškienės tvartelio pastogėje. Kai  ten tapo nesaugu, prieglobstį susirado Pavirvytės medinio dvaro viename iš rūsių ar pastogių.

     Slapčia Adomą lankydavo jo motina Eufemija Žukauskienė, gyvenusi Gudų kaime. Matė sūnų suvargusį, utėlėmis aptekusį. Kartą atsivedė siuvėją, ,,Vyčio“ būrio partizanų ryšininkę Oną Šimkienę  iš Ramoniškių kaimo. Ji nuvedė Adomą pas partizanus į Purvinės mišką. Taip jis  pateko  į ,,Vyčio“  būrį. Gavo Tauro  slapyvardį.

Ona Šimkienė vėliau  buvo nuteista   10 metų lagerio.

     Su Adomu Žukausku susipažinau 1949 metų   vasarą, kai  patekau  į Mažeikių saugumo vidaus kalėjimą.  Kalėjimas  buvo   rūsyje,  po dabartiniu savivaldybės pastatu.

     Kameroje pamačiau keletą pažįstamų mažeikiškių veidų. Iš nepažįstamųjų  išsiskyrė   vienas vyresnio amžiaus  vyras, kresnas, erelio nosimi. Tai ir  buvo partizanas Adomas Žukauskas.

     Nors daug kas išbluko iš atminties, prisimenu jo pasakojimus  apie gyvenimą partizanų stovykloje Purvinės miške. Apie organizuotą susitikimą  su ,,Desanto“ partizanu būriu. Apie 1949 06 06  vykusias kautynes su labai gausiomis kariuomenės ir stribų pajėgomis. Apie kritusius partizanus.  Ir kaip jam pavyko kartu su partizanu Zenonu Kuodžiu – Voru, kuriam buvo peršautos kojos, prasiveržti  iš apsupto Purvinės miško. Tačiau  miško palaukėje, javuose, juos paėmė nelaisvėn.

     Atkentėjęs lagerius A. Žukauskas grįžo į Viekšnius, sukūrė šeimą, užaugino vaikus.

     Prabėgo dešimtmečiai. Adomo palaikus priglaudė Viekšnių kapinės. Mažai kas beprisimena rūsčius pokario metus.   Pavirvytės dvaras   gražiai   šiandien   atgimė naujam gyvenimui, taip ir   neišdavęs paslapties,   kuriame dvaro rūsyje ar palėpėje  kitados    slėpė rezistentą Adomą Žukauską –Taurą.

     Ir rastas dvare šautuvas , ko gero,   bus   priklausęs   Adomui…