Albertas Ruginis. Lukiškių kalėjimą prisimenant
Autorius: Voruta Data: 2019-07-19 , 11:11 Spausdinti

Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt
Šių metų liepos mėnesio pradžioje Vilniuje iš Lukiškių kalėjimo išvežti paskutiniai kaliniai, ir kalėjimas uždarytas.
Atmintyje iškilo tolimi jaunystės prisiminimai …
1949 m. birželio 26 d. buvau suimtas MGB (sovietinio saugumo). Pradžioje laikė Mažeikiuose, vėliau Šiaulių kalėjime, o tų pačių metų lapkričio mėnesį buvau atgabentas į Vilnių, kaliniams vežti pritaikytu „Stolypino“ vagonu. Iš stoties kaliniai buvo vežami dengtu sunkvežimiu ,,Juodoji varna“. Čia atsivėrė metaliniai vartai.
Buvome suklupdyti ant grindų, vėliau mūsų laukė ilgi patikrinimai, kratos. Galiausiai buvo suteikta ir kaliniams pritaikytų higieninių paslaugų – šaltą dušą ir „prožarkose“ iškaitintus rūbus.
Mūsų laukė visiška nežinia.
Man, provincijos berneliui, be Mažeikių daugiau nieko nemačiusiam, stori kalėjimo mūrai, metaliniai tinklai darė slegiantį įspūdį.
Po visų procedūrų skambančiais metaliniais laiptais nuvarė į trečią aukštą. Patekau į mažą, siaurą kamerą Nr. 384. Kameros gale grotuotas ir iš lauko uždengtas langas, prie jo stalelis, šonuose po vieną dviaukštį gultą. Prie durų išmatų indas – ,,paraša“. Caro laikais statytame kalėjime tokiose vienutėse kalėdavo po vieną kalinį.
Dabar buvome keturiese. Pasakojo, jog prieš keletą metų sutalpindavo ir po daugiau kalinių.
Kameroje mane pasitinka Kėdainių gimnazijos direktorius ir du solidūs kunigai. Pavardžių jau neprisimenu. Čia ramu, į tardymus nebevarinėja, ir naktimis galiu ramiai miegoti. Bet man liūdna. Į jų intelektualius pokalbius su savo žemaitiška tarme įsijungti nesugebu.
Rytais paeiliui atliekame ruošą. Ateina ruošos eilė direktoriui. Gerbdamas direktorių pasisiūliau grindis išplauti ir ,,parašą“ išnešti. Kitą rytą klebono eilė. Man nepatogu, kad kunigas neš ,,parašą“. Vėl pasisiūlau aš. Taip tapau nuolatiniu kameros valytoju. Vėliau vieną kunigą išvežė. Į jo vietą atkėlė kaimietį dzūkelį, partizanų rėmėją iš anksčiau lenkų okupuotos Lietuvos dalies. Susikalbėdavome: vienas dzūkiškai kitas žemaitiškai.
Kartą atsidarė durų langelis ir prižiūrėtojas paklausė:
„ Kas čia kalba žemaitiškai? “ Kai pasakiau, jog esu iš Mažeikių, tai ir pavardės, ir net kurioje gatvėje gyvenau, paklausė. Gal prižiūrėtojas buvo irgi mažeikiškis?.. Tada daug buvusių 16-tosios lietuviškos divizijos demobilizuotų karių buvo paskirti dirbti kalėjimo prižiūrėtojais.
1949 m. gruodžio 16 d. nuvedė mane į kalėjimo raštinę, liepė atsisėsti ir perskaitė Ypatingojo pasitarimo Maskvoje nutarimą, jog man skiriami 7 metai ypatingojo lagerio (Prokuroras buvo siūlęs 10 metų lagerio). Liepė man pasirašyti, ir viskas. Po viso teismo. Nei advokatų, nei liudininkų, nei paties teisiamojo teisėjai nematė. Dar prieš teismo nuosprendį gydytojų komisija nustatė, jog esu tinkamas fiziniam darbui.
Paskui pervedė mane į nuteistųjų kamerą Nr. 418. Kamera didelė, žmonių daug. Visi politiniai kaliniai, bet tokios bendros dvasios, kokia tvyrojo Šiaulių kalėjime, kur kiekvieną vakarą giedojome t Lietuvos himną, čia nebuvo. Keletas kalinių skyrėsi savo išvaizda, rūbais ir visiškai pilkais sunykusiais veidais. Tai buvo iš lagerių parvežti pertardymui arba perteisimui seni lagerininkai. Nejaugi ir mes tokie palaužti tapsime?..
Prieš išvežant į lagerį, gavau pasimatymą su tėvu. Buvo praėjęs tik pusmetis po mano suėmimo, bet tėvų išgyventa skausmo daug. Tėvas atrodė suvargęs ir susenęs. Tos keliolika minučių pasimatymo taip ir praėjo nieko doro nepasišnekėjus. Tik pasižiūrėjom vienas į kitą per dvejus metalinius tinklus, tarp kurių vaikščiojo akylas prižiūrėtojas, sekdamas mūsų pokalbį.
Prieš išvežamas į lagerį 1950 m. sausio mėnesio gale (gal atsisveikinimo su Lukiškių kalėjimu proga?) buvau nuvestas į kalėjimo požemį, gal mirtininkų kamerą ar karcerį. Tuščioje mažoje patalpoje cementinėmis grindimis ir plikomis sienomis buvo tik blausi elektros lemputė, viduryje patalpos pastatytas medinis į karstą panašus lovys apverstas dugnu į viršų. Ant jo pasėdinėjau ir pagulinėjau visą naktį. Kitą dieną vasario 1 išvedė į buvusią koplyčią. Ten jau buvo suvaryta daug kalinių, klūpėjome ilgas valandas, kol visus suvedžiojo, sutikrino, surūšiavo.
Kelionei gavome ,,sausą davinį“ po keletą duonos džiūvėsių ir po vieną sūrią džiovintą žuvį.
Sudie, Lukiškės, Vilniau ir Lietuva!..
Dabar, po 70 metų, labai būtų įdomu pasižiūrėti, ar beatpažinčiau kameras, kuriose kalėjau, ar tebėra tos pačios, beje, gražių plytelių grindys, ant kurių klūpėjau…
Naujienos Nuomonės, diskusijos, komentarai
Komentarai
Naujienos
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
Lietuva
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
~ Kultūra, Lietuva, Naujienos, Rytų Lietuva
2021-01-19, 10:46
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
~ Lietuva, Naujienos, Sveikata
2021-01-18, 16:36
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
~ Kultūra, Naujienos
2021-01-18, 16:33
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
~ Kultūra, Naujienos
2021-01-18, 10:59
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
~ Kariuomenė, Lietuva, Naujienos
2021-01-17, 15:59