Albertas Ruginis. Brolių Arlauskių žūtis
Autorius: Voruta Data: 2019-01-14 , 15:34 Spausdinti

Antanas Arlauskis. 1939 m. Arlauskių šeimos archyvo nuotraukos
Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt
Buvome šiek tiek girdėję apie žuvusius pievėniškius brolius Arlauskius.
2009 metų rudenį Mažeikių muziejaus darbuotojas Algimantas Muturas, Mažeikių rajono savivaldybės vyriausioji specialistė Rūta Končiutė ir Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Albertas Ruginis nuvykome į Pievėnų miestelį.
Pievėnų bažnyčios klebonas Saulius Styra maloniai leido pažvelgti į bažnytinę laidojimų įrašų knygą. Joje radome 1944 m. gruodžio 15 d. tuometinio bažnyčios klebono J. Šlevo įrašą:
1944 m. spalio 9 d. Žemalėje nušauti Pievėnų gyventojai broliai Arlauskiai: Antanas, 28 metų amžiaus, šaltkalvis, liko žmona Zuzana ir sūnus Antanas.
Jonas, 27 metų amžiaus, vedęs, krautuvininkas.
Petras, 24 metų amžiaus, vedęs, ūkininkas.
Jų tėvai yra Anastazija ir Povilas Arlauskiai.
Pašarvoti ir palaidoti tą pačią dieną Pievėnų kapinėse.
Arlauskių kapą suradome tik su kapinių prižiūrėtojos Sofijos Butkuvienės pagalba, nes žuvusieji buvo palaidoti į seną giminės kapą, antkapyje jų vardų neįrašyta.
Kaune gyvenantis pievėniškis, Vietinės rinktinės karių sąjungos vadas Bronius Girdvainis prisimena, jog broliai Antanas ir Jonas buvo tarnavę Lietuvos kariuomenėje. Dalyvavę Lietuvos laisvės armijos (LLA) Žemaičių legiono kariniuose mokymuose Platelių miškuose. Priklausė Pievėnų savigynos būriui.
Sudomino jų žūties data 1944 m. spalio 9 d. Kaip žuvo broliai Arlauskiai ?
Gauja
1941 m. prasidėjus Vokietijos – TSRS karui į vokiečių nelaisvę pateko daug rusų kareivių. Jie buvo uždaryti į belaisvių stovyklas. Vėliau dalis belaisvių buvo išskirstyti po ūkius, kad padėtų ūkininkams dirbti žemės ūkio darbus.
Vėliau belaisviai buvo surenkami atgal į belaisvių stovyklas. Bet jie nenorėjo ten grįžti. Dalis pabėgo, susibūrė į gaujas ir bastėsi po miškus apiplėšinėdami gyventojus.
Viekšnių valsčiaus Savarinos, Bobulinos ir Degimų kaimuose nuo seno gyveno sentikiai rusai. 1940 metais atėjus sovietams, dalis jų tapo naujosios valdžios aktyvistais. Prasidėjus karui ne visi suspėjo pasitraukti į Rusiją. Pasilikusieji ėmė slapstytis ir greit susitiko su valkataujančiais belaisviais ir susivienijo.
Stalinui paskelbus, jog visi pasidavusieji į nelaisvę bus teisiami, belaisviai nutarė prisidėti prie kovos prieš vokiečius. 1942 m. spalio mėn. prie Laižuvos jie išardė geležinkelio ruožo dalį. Ir, kaip patys vėliau skelbė, sutrikdė traukinių eismą visai dienai.
Pranas Gaudiešius iš Miciškių kaimo už kriminalinius nusikaltimus policijos buvo paieškomas, tad ir jis prisidėjo prie belaisvių. Gaujos vadas Ivanas Nesterovas paliepė Mykolui Sagaidakui išbandyti naujoką.
Mykolas Sagaidakas ir Pranas Gaudiešius pasaloje patykojo iš Tryškių į Papilę dviračiais važiuojančius Tryškių policininkus Antaną Meinorių ir Antaną Dargį. Juos nušovė ir paėmė jų ginklus.
Policininkai buvo iškilmingai Tryškiuose palaidoti, o vokiečių valdžia ėmėsi atsakomųjų priemonių. 1943 05 19 sutelktomis vokiečių, Lietuvos policijos ir vlasovininkų (Vlasovas sovietų generolas, perėjęs vokiečių pusėn) jėgomis Savarinos, Bobulinos ir Degimų kaimai buvo„ išvalyti“. Keletas vietinių gyventojų nušauta, dalis išvežta darbams į Vokietiją. Gaujų dalyviai spėjo pabėgti į Balėnų mišką, ten pasivadino „Raudonaisiais Žemaitijos partizanais“. Prie jų prisijungė dar keliolika belaisvių, pabėgusių iš Mažeikių.
1944 m. gegužės mėn. Telšių komendantūra organizavo Balėnų miško valymą, keletas gaujos dalyvių buvo nušauta, keletas sužeistų suimta. Apie tai žurnale ,,Policija“ rašė tuometinis Nevarėnų policijos viršininkas Brencius. Dalis gaujos dalyvių bandė prasigauti fronto link, bet pakeliui buvo vokiečių apsupti ir sunaikinti.
1944 m. rudenį, artėjant frontui, Mykolas Sagaidakas ir Aleksandras Pozdniakas Plėnakių kaime nušovė Tryškių viršaitį Feliksą Misiulį.
Gauja, vedama Sagaidako, iš Tučių kaimo išsivedė į Birbiliškės mišką mokytoją, buvusį šaulį, Praną Kučinska. Vėliau rastas subadytas jo lavonas. Prano Kučinsko šeima 1941 metais ištremta į Sibirą. P. Kučinskui tada pavyko pabėgti.
Lemtingas susitikimas
1944 m. spalio 7 d., sovietams puolant Sedą, Pievėnus užplūdo rusų kareiviai. Broliai Arlauskiai iš Pievėnų ir Pievėnų bažnyčios patarnautojas, ištremtosios mokytojos Kučinskienės brolis iš Tučių kaimo Vytautas Šakys, skubiai traukėsi link vakarų, matyt tikėjosi patekti į Liepoją. Tačiau kelyje iš Tirkšlių į Žemalę susitiko sovietinius kareivius. Juos į Tirkšlius vedė Balėnų gaujos dalyviai Pozdniakovas, Aleksandras Bružas ir Miša mažasis. Susitikimas buvo lemtingas. Broliai Arlauskiai buvo nušauti, Antaną Arlauskį kulka pasivijo jau toli nubėgusį…, o Vytautą Šakį paleido gyvą.
Vėliau Bružas, jau būdamas sovietiniu valdininku Tirkšliuose, kalbėjo, esą Arlauskius nušovę kareiviai.
Kitą dieną, kaip mena Bronius Girdvainis, Geidžių kaimo gyventojas Tenys žuvusiųjų kūnus pakasė Lėlaičių koplyčios šventoriaus kapeliuose. Gavę žinią, vėliau juos parsivežė giminės ir slapčia palaidojo Pievėnų kapinėse.
Vilniuje gyvenantis žuvusiojo Antano vaikaitis, irgi Antanas Arlauskis, prisimena močiutės pasakojimą, jog koplyčios šventoriuje žuvusiųjų kapas buvęs apkrautas žolėmis ir šakomis. Močiutė klausinėjusi gyvą išlikusį Vytautą Šakį apie žudynes, bet jis bijojęs net kalbėti.
2017 metais naujai pastatytame šeimos kapo antkapyje įrašytos ir žuvusiųjų brolių Arlauskių pavardės.
Komentarai
Naujienos
-
Viduramžių Japonijos elitinė kovotojų klasė – samurajai
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
Lietuva
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Pagerbtas Lenkijoje žuvusių Lietuvos partizanų atminimas
~ Europa, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Rezistencija, Seinų - Punsko kraštas
2020-12-18, 05:54
-
Auksutė Ramanauskaitė Skokauskienė. Legendinio Merkinės mūšio 75-osios metinės
~ Lietuva, Naujienos, Rezistencija
2020-12-16, 08:26
-
Sutvarkyti ir pradėti skelbti 2016 bei 2018 m. rasti Tauro apygardos dokumentai
~ Istorija, Naujienos, Rezistencija
2020-12-07, 16:30
-
Utenos rajono Papiškių kaime buvusioje Pinkevičių sodyboje surastas ilgiausiai prieš sovietų okupaciją ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė
~ Istorija, Lietuva, Naujienos, Rezistencija
2020-11-30, 10:12
-
Šiandien minimos 66-osios generolo Jono Žemaičio-Vytauto mirties metinės
~ Istorija, Lietuva, Naujienos, Rezistencija
2020-11-26, 10:23