Aktorystės ir dainavimo sintezė

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

„Gimiau ir užaugau Vilniuje, Saulės gatvėje“, tokiais žodžiais pasakojimą apie save pradeda Lietuvos
muzikos ir teatro akademijoje džiazo vokalą studijuojanti trečiakursė Milda Arčikauskaitė.

Menininkas – iš kartos į kartą

Mylinčią gražius ir šviesius dalykus, vertinančią charizmatiškas asmenybes merginą jau vaikystėje supo ypatingi žmonės. Visų pirma – tėvai. Mama Dalia Gentvainytė – keramikė, didžiąją savo gyvenimo dalį paskyrusi ne vien pačios profesiniam tobulėjimui, bet ir pedagoginei veiklai. Užauginusi savo vienturtę atžalą, ji dirba su vaikais ir mokina juos lipdyti iš molio. Tėvas Jonas Arčikauskas – keramikas ir teatro dailininkas, kuriantis kostiumus, scenovaizdžius, grimą, plakatus bei programėles spektakliams, valstybiniams minėjimams. Dirbo Vilniaus nacionaliniame dramos teatre, Jaunimo teatre, Operos ir baleto teatre, Kauno muzikiniame bei Dramos teatre ir kituose šalies teatruose, statė spektaklius Švedijoje, Norvegijoje, Austrijoje, Japonijoje, Rusijoje bei kitose šalyse.

Kulinarinės operos „gimimas“

Mildos manymu, labai svarbu gyvenime sutikti gabių, šaunių žmonių, menininkų, kurie įkvėptų, skatintų veikti drauge ir tobulėti. Vienas iš tokių – profesionalus lietuvių kompozitorius Vidmantas Bartulis. Jo kūriniai skamba akademinės bei šiuolaikinės muzikos festivaliuose, koncertuose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje bei iš kitų išsiskiria savo stilių bei manierų įvairove. Kompozitorius yra parašęs nemažai muzikos teatrui, tačiau jis sugeba rašyti įvairią muziką: nuo kamerinių miniatiūrų iki operos ir stambių orkestrinių kūrinių, nuo liaudies dainų harmonizacijų iki didžiulių masinių, nuo monumentalaus Requiem iki muzikos madų kolekcijų pristatymams, popdainų aranžuočių ir t. t. Neseniai jam gimė idėja sukurti kulinarinę operą „su prancūzišku kvapu.“ Idėja realizuota – parašyta kamerinė opera „Pas de deux“. Muziką ir libretą besiremdamas Alexandre‘o Dumas tekstais bei Prancūzijos revoliucijos (1789-1794) įvykiais parašė pats Vidmantas Bartulis. Perversmą,  įvykį, itin svarbų Prancūzijos, Europos bei viso pasaulio istorijai sukėlė visas kompleksas aplinkybių. Prancūzijos socialinė santvarka pasižymėjo feodalinių privilegijų gausa, bajorija ir dvasininkija turėjo mokestinį imunitetą, tad visi mokesčiai tekdavo trečiajam luomui. Absoliutinė monarchija valdant Liudvikui XVI (1754-1793) ir jo žmonai, Austrijos imperatorės Marijos Teresės dukrai Marijai Antuanetei (1755-1793), judviejų valstybės biudžeto švaistymas ir išlaidumas 1789 m. liepos 14 d. išprovokavo Bastilijos užėmimą, po kurio Prancūzija iš absoliutinės monarchijos virto respublika. Karališkajai šeimai grėsė pavojus, ji bandė bėgti, bet karalius su karaliene buvo sučiupti ir nuteisti myriop.

Netikėtas profesinis iššūkis

Karališkuose rūmuose dažnai vykdavo įvairūs pokyliai, tad šalies valdymas ir politiniai reikalai būdavo nustumiami į šalį. Kaip daugelį įvairių pramogų, karaliai labai mėgo skaniai pavalgyti, o tam turėjo palankias sąlygas, mat gyveno ištaigingai ir prabangiai. Operos veiksmas vyksta 1793 metų sausį Paryžiuje, Tamplio rūmų virtuvėje valandą iki karalių mirties. Šį paskutinį įtampos kupiną momentą jiedu šnekasi apie įvairius dalykus: maistą, drabužius, meilę, vaikus, save ir protėvius, savo šalį ir t. t. Operoje ši situacija pateikiama tragikomiškame kontekste.

Operos premjera, įvykusi praėjusių metų gruodžio 3 d. Kotrynos bažnyčioje, sulaukė stulbinančio pasisekimo. Pagrindiniai vaidmenys atiteko dainuojantiems aktoriams: Audronei Paškonytei ir Evaldui Jarui. Dirigento lazdelė pakluso įgudusiai dirigento Donato Katkaus rankai. Operą pasiūlyta pakartotinai parodyti šių metų rugsejo 18 d. Klaipėdoje vykusiame festivalyje „Permainų muzika“. Deja, netikėta pagrindinės aktorės trauma tam buvo kliūtis. Tuomet kompozitorius Vidmantas Bartulis sumanė pasiūlyti Marijos Antuanetės vaidmenį Mildai Arčikauskaitei. Ji sutiko įsijausti į gana sudėtingą, bet nepaprastai įdomų ir jai artimą garsų pasaulį. „Buvo didelė rizika įsivelti į šią avantiūrą, mat iki pasirodymo buvo likė tik 10 dienų“, – prisimena Milda. „Tačiau būtent tokie profesiniai iššūkiai grūdina, veda pirmyn ir, tiesą sakant, mane netgi labai traukia. Savo pasirodymu esu patenkinta, džiaugiuosi šia neeiline patirtimi.“

Operos veiksmas

Kulinarinė opera – 2 aktoriams, dirigentui, 12 muzikantų orkestrėliui (trys saksofonai, bosinis klarnetas, bosinis trombonas, du smuikai, violančelė, kontrabosas, klavesinas, marimba, perkusija ). Muzika atliekama tiek gyvai, tiek iš įrašo, grojama ne tik tradiciniais muzikos instrumentais, bet ir puodais, kopūstais, su kuriais darbuojasi virėją įkūnijantis operos autorius. Viso veiksmo metu jis verda sriubą. Mildos teigimu, jis tai daryti sugeba labai gerai: „Sriuba buvo išties labai skani. Tuo gali įsitikinti tiek operos veikėjai, tiek žiūrovai, mat pasirodymui pasibaigus visi ja vaišinasi. Tokiu simboliniu būdu prisiliečiama prie istorijos“.

Opera prasideda prologu. Po muzikantų įžangos seka ilgas karalienės monologas, kuriame ji atskleidžia tam tikrus istorinius faktus apie savo šalį. Vėliau tai pereina į dialogus su karaliumi. Karalienė aktyvi, emocionali, išdidi, kaprizinga ir šizoidiška asmenybė, o karalius – pasyvesnis. Antroje operos pusėje valdovai tarsi apsikeičia vietomis. Karalienė aprimsta, jos intonacijos tampa dainingesnės, melancholiškos, nei spigios ir aikštingos. Ji sklidina rūpesčiu karaliui.

Operos kulminacija – nepaprastas karaliaus monologas, emocijų viršūnė, didžioji išpažintis tautai, sau pačiam.. Tai labiausiai dėmesį ir jausmus prikaustanti operos dalis, nuostabi Bartulio muzika ir tikras Nacionalinio dramos teatro Evaldo Jaro aktorinis meistriškumas. Pastarasis yra sukūręs daug vaidmenų, režisavęs spektaklių vaikams. „Jaras turi ypatingą muzikos pojūtį, puikų balsą, kuriuo gali manipuliuoti. Jis atidus ir sugebantis išpildyti kiekvieną kompozitoriaus ir režisieriaus siūlomą idėją. Šis vaidmuo yra jo subrandintas ir jam pritinkantis“, – šitaip apie savo scenos partnerį atsiliepė pati Milda.
Karaliaus ir karalienės atliekamos muzikinės partijos – rečitatyvai, kurių intonacijos dažnai paremtos klyksmais, skubotu ir kartais loginių ryšių neturinčiu kalbėjimu sujungiami su keistu karalių atliekamu šokiu. Stebimas vaizdas scenoje ir ore plevenantis sriubos aromatas sukuria ypatingą atmosferą.
Svarbus operos akcentas – keturios M. K. Čiurlionio menų gimnazijos šokėjos, jaunos balerinos, įkūnijančios rūmų simbolį. Viso spektaklio metu jos grakščiai aunasi puantus, segasi plaukus, maunasi sijonus, rankoves, taisosi korsetus, triko, viena kitai padeda, mankštinasi ir tokiu būdu dalyvauja spektaklyje.

***

Įdomi ir patraukli atrodo šio spektaklio menų sintezė: vienoje scenoje galime stebėti dirigento, muzikantų, aktorių, balerinų darbą, scenografiją ir kostiumus, šviesas, video projekciją, klausyti profesionalios muzikos ir kartu netgi suvalgyti sriubos. Taigi šis muzikinis spektaklis gali kuo puikiausiai dalyvauti Lietuvos ir užsienio teatro, šiuolaikinės muzikos festivaliuose.

Milda džiaugiasi dalyvavimu operoje ir tuo, jog bendras kūrybinis procesas ir atsidavimas darbui sujungė visus veikėjus. „Muzikantai mane labai maloniai priėmė, nors esu už juos jaunesnė. Dainuoju jau ne pirmi metai, tačiau šitokia sceninė patirtis man buvo nauja. Smagu, kad kartu grojo bendramokslis Dovydas Stalmokas, ansamblio dėstytojas Jan Maksimovich ir kiti pažįstami puikūs muzikantai. Emocinį pakilimą slopino tik beprasidedančios ligos požymiai, tačiau supratau, jog nedidelė temperatūra, galvos svaigimas man padeda geriau „įeiti“ į būseną“, – pasakojo Milda. Raudonos spalvos akį rėžianti karalienės suknelė, masyvus įvairių sruogų perukas bei jo nuėmimas – reiškia giljotinavimą ir į istoriją įėjusį valdžios praradimą.

„Esu laiminga, nes pirmą kartą patyriau, ką  reiškia sukurti vaidmenį didelėje scenoje. Norėčiau ateityje susieti muzikantės ir aktorės profesijas“, – džiugiai ir užtikrintai taria mergina ir atsisveikina iki kitų susitikimų.

Kalbėjosi Justina Orlovskytė, Trakai

Voruta. –  2008, lapkr. 22, nr. 22 (664), 13.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra