Akmeninis Dumpių miško “baravykas”

Autorius: Data: 2014-01-23, 20:55 Spausdinti

Akmeninis Dumpių miško “baravykas”

“Sodink medį, nors nežinai, kas jo šešėlyje šoks ! Susimąstyk, žmogau – tai tavo protėviai, tavęs nepažinę, jį pasodino. Sodinta 1917-1928 m. C.G. Hilgendorfo” – šie žodžiai iškalti ant akmeninio paminklo, kurį galima surasti VĮ Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos miške. Su šio paminklo išskirtine istorija kviečiame susipažinti “Vakarų eksprese” publikuotame straipsnyje:

Akmeninis Dumpių miško “grybas” – Bajorų kalėjmo palikimas

Manau, kad ne visi pajūrio gyventojai yra girdėję apie Kretingos priemiestyje, Bajoruose, 1925-1939 metais veikusį sunkiųjų darbų kalėjimą.
Šiame kalėjime, be kriminalinių nusikaltėlių, kalėjo ir politiniai kaliniai: komunistinių ir nacistinių organizacijų nariai. Kaliniai vyrai ir moterys pas aplinkinius ūkininkus dirbdavo įvairius žemės ūkio darbus, Tenžės upelio slėnyje kasdavo durpes.
Kalėjimas ypač garsėjo savo akmens apdirbimo dirbtuve, kurioje čia kalintys vyrai gamindavo antkapinius paminklus, atlikdavo kitus akmens apdirbimo darbus. Per beveik 15 kalėjimo gyvavimo metų akmeniniai paminklai iš jo pasklido po Žemaitiją ir visą Lietuvą.

Sėkmingai parduodami antkapiniai paminklai, kiti dirbiniai iš akmens, akmens skalda papildydavo kalėjimo kasą. Atlikusieji bausmę kalėjime, tarp jų – ir kriminaliniai nusikaltėliai, turėję kokybiškus akmens kalimo įrankius, kurie tada nemažai kainavo, be jokios atrankos buvo priimami į gerai apmokamą darbą – tašyti akmenis, tada naudotus kelių ir gatvių grindimui.

Kretingos miesto kapinėse yra išlikę Bajorų kalėjimo dirbtuvei priskiriami paminklas Kretingos policijos nuovados viršininkui Kaziui Grižui (žuvusiam 1927 10 11 einant tarnybines pareigas – nuo nusikaltėlių kulkų) bei žinomo Kretingos notaro J. Kentros šeimos mauzoliejus.

Kitus paminklus Kretingos, Klaipėdos ir aplinkinių rajonų kapinėse sunku suskaičiuoti ir identifikuoti, nes jie neturėdavo specialaus užrašo, kad tai pagaminta Bajorų kalėjimo akmens apdirbimo dirbtuvėse.

Matyt, žinomiausias ne kapinėse išlikęs Bajorų kalėjimo akmens dirbtuvių gaminys yra Klaipėdos rajone, Dumpių miške esantis grybo formos paminklas. Jo atsiradimo šiame miške istoriją 1976 metais paskelbė Vokietijoje leidžiamas Klaipėdos krašto išeivių laikraštis “Memeler Dampfoot”, o Lietuvos kraštotyrininkams jį pristatė Klaipėdos krašto išeivis iš Vokietijos Berndas Dauskartas (Bernd Dauskardt).

Paminklo sumanytojas vietinio Dumpių dvaro savininko C. G. Hilgendorfo (Hilgendorff) sūnus Heinrichas (1900-1979) Lietuvos Respublikos laikais už politinę veiklą 1934 metais kurį laiką kalėjo Bajorų kalėjime.

Kadangi politiniai kaliniai neprivalėjo dirbti, todėl jis, turėdamas daug laisvo laiko, sugalvojo savo tėvo 1917-1928 metais sodintame miškelyje pastatyti atminimo ženklą. Iš laikraščių skiaučių susiklijavo grybo pavidalo pavyzdį ir iš didelės akmenų krūvos išsirinko du reikiamo dydžio granito luitus. Akmens tašymo bei šlifavimo darbus vykdė kartu su labiau patyrusiu kaliniu lietuviu.

Kai po šešių savaičių už 60 000 litų užstatą H. Hilgendorfas buvo paleistas į laisvę, į kalėjimo kasą sumokėjęs 270 litų, su savimi pasiėmė ir akmens dirbinį, kuriame vokiečių kalba iškalti ir šiandien aktualūs vokiečių filosofo Johano Gotlibo Fichtės (1762-1814) žodžiai: “Pasodink medį, nors nežinai, kas jo šešėlyje kada šoks! Susimąstyk, žmogau – tai tavo protėviai, tavęs nepažinę, jį pasodino.”

Šoninėje pusėje ant “koto” iškalta: “Kr. K. Bajorai 1934″. Kr. K. – tai Kretingos kalėjimas. “Grybas” yra apie 110 cm aukščio, stovi ant betoninio pagrindo, atsuktas į vakarus, į buvusio Dumpių dvaro pusę. Jis sudėtas iš dviejų dalių: koto ir kepurės. Kotas stačiakampis, kepurė pusapvalė, priekinė pusė lygi. Jos apatinėje dalyje yra nedidelė duobutė-mova, kad galvutė nenuslystų.

Paminklas stebuklingai išliko iki šių dienų, nors jame ir yra kelios paminklo niokojimo žymės: priekyje matomos trys, o užpakalinėje pusėje dvi kulkų išskeltos duobutės. Šiame miške tarybiniais metais vykdavo TSRS kariuomenės atsargos kareivių ir karininkų pratybos, apie tai ir šiandien byloja karinei technikai slėpti išlikę apkasai. Gali būti, kad jų veiklos palikti pėdsakai – tai ir duobutės nuo kulkų “grybe”.

Miško plotas priešais paminklą iškirstas, bet Šernų girininkijos girininkas Arūnas Samoška patikino, kad miškas bus atsodintas, o pats paminklas ateityje bus aptvertas tvorele, atnaujintas ir šalia jo ant parūdijusios metalinės lentelės išlikęs užrašas. Nebus kertamas ir šalia paminklo esantis miškas. Norisi tikėti, kad taip ir bus, nes mišką privatiems asmenims parduoti neplanuojama.

Jau seniai neliko Bajorų sunkiųjų darbų kalėjimo, nebėra gyvųjų tarpe jame dirbusiųjų ir kalėjusiųjų, bet Dumpių miško “grybas”, išlaikęs visas karų ir okupacijų negandas, vis dar stovi, ir tikiu, kad dar ilgai stovės. Kad tik dabarties ir ateities žmonės dažniau perskaitytų jame iškaltą užrašą ir susimąstytų…

Straipsnio autorius: Romualdas Beniušis
“Vakarų ekspresas” , 2013 m. rugsėjo 13 d.

Mažoji Lietuva , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra