Akcijinis tortas valdžiai, elitui ir likusiems

Autorius: Data: 2014-02-10, 16:38 Spausdinti

Šiandien galime sakyti, kad šešiasdešimties  mokslo ir kultūros veikėjų kreipimasis į šalies vadovus dėl Lenkų rinkimų akcijos antivalstybinės veiklos liko be atgarsio. Gal būt, išskyrus premjero viešą pasakymą, kad  šalinti LLRA  iš koalicijos nėra pagrindo. Iš tiesų tai atsakymas iš esmės.

Akcininkai savo vado lūpomis kreipimosi autoriams paskelbė atkirtį, pavadintą „Buvusios sovietų nomenklatūros nacionalizmas ir chameleonizmas“.  Manykim, premjero frazė Akcininkų stovykloje buvo sutikta aplodismentais.  Nieko netikėto ir nederėjo tikėtis, nieko ir neįvyko. Užtat aukšto rango politikai iš kaimyninės valstybės, atvyko pagelbėti susimokėti baudą mūsų šalies piliečiui ir mūsų šalies įstatymų pažeidėjui. Svečiai, apgobti žiniasklaidos dėmesiu, lankėsi „lenkiškuose“ rajonuose, susitiko su Lietuvos valstybės tarnautojais ir auklėjo Lietuvos lenkų moksleivius  priešiškumo savo tėvynei dvasia. Surengta konferencija Seime. Lyg akli, lyg nesuprasdami, koks atvirai ciniškas yra kišimasis į valstybės vidaus reikalus, kokia parama šiuo vizitu teikiama Lietuvos lenkų ir lietuvių kiršintojams  plačiomis šypsenomis juos pasitiko Seimo nariai L. Balsys, M. Adomėnas, B. Bradauskas, M.Zaščiurinskas, G. Kirkilas ir, be abejo, visas Akcininkų aktyvas.

O juk Šalčininkų savivaldybės administracijos vadovas nėra politinis kankinys, kaip mėginama pavaizduoti nuo Vilniaus iki Briuselio – jis tik, kaip koks pėsčiasis, žengęs į gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, nubaustas elementariausia 100 Lt administracine bauda. Kas bando pravirkdyti pažangiąją Europą?

Lenkų rinkimų akcijos veiksmai šiandien primena smulkaus kriminalinio elemento elgseną. Jei sučiupo, niekada neprisipažink; žiūrėdamas į akis meluok ir niekada neišsižadėk, ką pasakei anksčiau; skųskis, kad tave mušė, grasino ar kitaip skriaudė, ir skųskis visiems, kam tik gali. Jau prieš keletą metų spaudoje ir interneto portaluose buvo rašyta apie, kaip sakoma, gerbiamo Akcininkų vadeivos kriminalinę praeitį. Ar tokią patirtį galima perkelti į politinę areną? Galima. Patikėkim: jei vagis įkišo ranką į jūsų kišenę ir negavo į dantis, jis netrukus įkiš ranką ir į kitą.  Jeigu pats paduosite jam dešimtinę, jis atims piniginę ir elgsis vis grubiau. O jeigu siūlysitės į draugus ar imsite atsiprašinėti, verkti – ak, mes abu kalti, susėskime ir pakalbėkime, – pats galite likti ir  be dantų,  ir apspjaudytas. Tokia yra paprasto kriminalinio elemento psichologija.

Sakoma – LLRA savo reikalavimais pažeidžia Konstituciją, įstatymus, skatina juos pažeidinėti kitus, kursto tautinę nesantaiką, vėl grasina valstybei autonomija Rytų Lietuvoje…

Reakcija? Nėra. Kaip Akcija  geležine ranka laiko mūsų politikus, kad jie tarsi vandens į burną prisiėmę? LLRA atstovai pažeidžia duotą Seime priesaiką. Ar jų  kolegos politikai priesaikos nepažeidžia, tylomis pritardami Akcininkų veiklai?

Pritaria ir pateisina. Viena LSDP lyderių Irena Šiaulienė, kalbėdama Lietuvos radijo „Aktualijų studijoje“ vasario 7 dieną duetu su oficialia Akcininkų Seime vadove Rita Tamašiūniene entuziastingai gynė Tomaševskio skelbiamą „tiesą“, kad Seimo rinkimuose dalyvavo ne Akcijos, Rusų aljanso ir Lietuvos liaudies partijos koalicija, o viena LLRA, atseit, „tik“ priėmusi  į savo sąrašą minimų politinių organizacijų narius. Toks tad yra atsakymas į Šešiasdešimties reikalavimą panaikinti Akcininkų partijos Seimo narių įgaliojimus, t.y. šiurkščiai pažeidus Seimo Rinkimų įstatymą. Yra paskaičiavimų, kad laikantis įstatymo, LLRA ne tik nebūtų peržengusi 7 proc. rinkėjų balsų barjero, bet net nebūtų patekusi į Seimą.

Šiame fone net juokingai skamba Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko G.Kirkilo raginimą vėl susėsti ir kalbėtis abiem pusėms. Dar būdamas premjeru, o ir dabar,  Kirkilas sėdo ir stojosi, stojosi ir sėdo į tą paslaugiai vis pakišamą akcijinį tortą („dialog, dialog i jeszcze raz dialog”). Iš to pasisėdėjimo Lietuvai daugiau bėdos nei naudos, kaip ir iš L. Linkevičiaus atsiprašymo. Beveik tuo pat metu Seimo pirmininkės pavaduotojas Akcininkas  J.Narkėvičius, vienas aukščiausių mūsų šalies pareigūnų, saugiai sėdėdamas Lenkijoje, pagrasino valstybei net karu, „Vilnietiško Maidano“ riaušėmis. Klausimas, kam tai naudinga, lieka atviras. Klausimas, kokios valstybės patriotas yra Narkevičius būtų kvailas.

Užtat taikytojų vis atsiranda. Štai, bene prieš keletą metų įkurto kitokių intelektualų ir visuomenės veikėjų  Lietuvos Jerzy Giedroycio (Ježio Giedroico?, Giedraičio?) dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos nariai taip pat pasirašė kreipimąsi į šalies vadovus ragindami įvykdyti LLRA  reikalavimus priimant Tautinių mažumų įstatymą bei nevartoti skaldančios visuomenę retorikos. Kreipimasis adresuotas premjerui A.Butkevičiui, opozicijos lyderiui A. Kubiliui, užsienio reikalų ministrui L.Linkevičiui ir, žinoma, pačiam V.Tomaševskiui… Pareiškime nė žodeliu nepaminėti Akcininkai, tačiau  švelniai bei kiek bauginamai užsiminta apie galimai puikų sugyvenimą gadinančius artėjančius rinkimus ir jų „skaldančią retoriką“ bei su Lenkija susijusius „labai svarbius mūsų valstybei strateginius“ (užsiminta,  galinčius strigti),  projektus.  Jokiame kitame kontekste Lietuvos lenkai neminimi, todėl galima įsivaizduoti, jog mūsų gyvenimas verste užverstas įvairiausiomis ir su kitomis tautomis susijusiomis problemomis. Tuo tarpu savo įkūrimo deklaracijoje Forumas skelbė, jog rūpinsis, „kad mūsų šalių visuomenės nuomonei būtų užtikrinta sąžininga informacija, padėsianti geriau pažinti vieniems kitus“. Galima manyti, kad visas Forumas ką tik iškrito iš medžio, nes nieko nemato, negirdi ir tarytum psichikos sutrikimų varginamas žmogelis blokuoja savyje visą nuotaiką gadinančią realią, „sąžiningą informaciją“. To maža, Forumo valdybos pirmininkas bene bus nukritęs nuo aukščiausios šakos: istorikas, aštuonerius metus vadovavęs Lietuvos istorijos institutui, Alvydas Nikžentaitis portalui lrt.lt šiomis dienomis sakė daug dirbantis  ir bendraujantis su lenkų kilmės Lietuvos piliečiais, kurie teigia Lietuvoje besijaučiantys labai nesaugiai, įsivaizduoja gyvenantys kone karo sąlygomis. „Matome, kad situacija yra paaštrėjusi, įtampos lietuvių bei lenkų kilmės Lietuvos piliečių (ar lietuvių kilmės lenkų?- aut.) santykiuose yra per daug. Mūsų pareiškimu buvo siekiama parodyti, kad ne visi lietuviai lenkų tautinės grupės atžvilgiu yra nusiteikę priešiškai“, – naujienų portalui LRT.lt pasakojo jis.

Matyt, lenkų kilmės piliečiai tuntais bėga ir skundžiasi nepakenčiamu gyvenimu tik Nikžentaičiui, nes iš kitur tokių skundų nesigirdi. Ir Akcininkai apie tokius dalykus kol kas nebuvo girdėję, nes be jokių abejonių kiltų pasaulinio garso„šauksmas ir dantų griežimas“. Dabar sužinojo. Iš Nikžentaičio..

Politologas R.Lopata Nikžentančiui pritaria: „Belieka pasirinkti, ar kovoti su tariamais priešais lenkais Lietuvoje, ar toliau kurti strateginius santykius, kurie padėtų lietuviams it lenkams (paryškinta mano – aut.) tolti nuo Rytų globos“. Kokia išvada? Nekovoti. Nekovoti reiškia maloniai pasitikti Lenkijos  parlamentarus, puikiai žinant, kaip „pagerins“ Lenkijos ir Lietuvos santykius dovanos teisės pažeidėjui šitų„taikos“ pasiuntinių piniginėse.

Pinigų nemokėsime“, – sakė Seimo pirmininkės pavaduotojas J.Narkėvičius. – „Sieksime, teisiškai reglamentuoti mažumų kalbų vartojimą mūsų šalyje“. Tad, jeigu Seimo pirmininkės pavaduotojas toliau špyga bado valstybę, gal niekas nieko iš valdančiųjų tarpo negirdėjo apie Šešiasdešimties reikalavimus?

Skaitytojau, beveik kiekvienas klaustukas šiame rašinyje  reiškia abejonę. Arba įtarimą. Žinai – gimę šliaužioti tėvynės neturi. Kieno pusėje yra Prezidentė, buvę ir esamas Vyriausybės vadovai, įstatymų leidėjai? Tu turi teisę klausti. Kaip kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis.

 

Linas V. Medelis


Lietuva , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra