Aide Memoire. Dėl lenkų tautinės mažumos poreikių Lietuvos Respublikoje

Autorius: Data: 2013-09-06, 09:08 Spausdinti

  1. Svarbiausias faktorius yra oficialus lenkų kalbos statuso galiojimas kompaktiškai lenkų tautybės žmonių gyvenamose teritorijose. Lenkai tikisi, kad lenkų kalba bus pripažinta valstybine teritorinių savivaldybių bei vietinių valstybinės valdžio organų kalba. Šiuose administraciniuose vienetuose valstybės tarnautojai privalo mokėti taip pat lenkų kalbą, bent jau tie, kurie betarpiškai susiduria su interesantais. Šis principas taikytinas ir Vilniaus administracinei bei miesto savivaldybei. Be abejonės, lenkų kalba turi būti antra valstybinė kalba, kitaip sakant, egzistuoti šalia lietuvių kalbos, o ne vietoj jos.
  2. Turėtų būti leidžiama, kad oficialus susirašinėjimas tarp minėtų administracinių vienetų vyktų lenkų kalba. Tas pats pasakytina ir apie susirašinėjimą tarp įstaigų ir piliečių.
  3. Pirmame punkte minėtose teritorijose valstybės įstaigų bei gyvenamų vietų pavadinimai kelio ženkluose šalia lietuvių, taip pat turi būti rašomi lenkų kalba. Tai nebūtų taikoma Vilniaus miestui, tačiau ir čia privalo būti garantuojama nevaržoma galimybė kabinti lenkiškus užrašus prie pastatų, esančių visuomeninių ir privačių institucijų būstinėmis.
  4. Pabrėžiame, kad Lenkijos Respublika šiuos reikalavimus dėl kalbos remia, bet už lenkų teritorinių autonominių vienetų kūrimą pasisakyti neketina. Tačiau Lenkijos Respublika reiškia viltį, jog lenkų siekiai spręsti savo likimą Lietuvos Respublikoje bus patenkinti jiems patiems dalyvaujant demokratinėse parlamento ir savivaldybių institucijose.

 

II. Lenkų vardai ir pavardės

  1. Lenkams turi būti garantuojama teisė savo vardus ir pavardes asmeniniuose dokumentuose bei valstybiniuose aktuose rašyti originalia forma, lenkiškąja abėcėle.

III. Lenkijos pilietybė

  1. Didelė skriauda lenkams buvo pradėta daryti 1939 m. atimant iš jų Lenkijos pilietybę, tai buvo daroma prievarta, pažeidinėjant įstatymus. Reikalaujame, kad nukentėję asmenys bei jų įpėdiniai (palikuonys) kiekvienu atveju, kada tik pageidaujama galėtų atgauti Lenkijos Respublikos pilietybę, tuo pačiu, jei jie to nori, pasilikti teisę gyventi Lietuvoje. Prašome, kad būtų toleruojama ir teisiškai pripažįstama Lietuvos lenkų galimybė turėti dvigubą pilietybę, t. y. Lietuvos ir Lenkijos, bei teisė pasirinkti gyvenamąją vietą.

 

IV. Kelionių laisvė

  1. Tikimės, kad lenkams, esantiems Lietuvos Respublikos piliečiais, bus suteikta galimybė aplankyti Lenkiją, nereikalaujant pateikti iš šios šalies atsiųstų pakvietimų.

 

 

 

 

V. Lenkų mokyklos

8. Nors lenkiškos mokyklos Lietuvoje ir egzistuoja, tačiau jos netenkina esamų ir kylančių naujų poreikių. Ypač juntamas yra fakultetų, kuriuose būtų dėstoma lenkų kalba, stygius aukštosiose mokyklose, tai traktuojama, kaip atėmimas lenkams galimybės formuoti ir atkurti savo inteligentijos sluoksnį, būtiną tautos tapatybės išlaikymui ir jos vystymui.

9. Manome, kad yra būtina Vilniaus universitete įkurti Lenkų kalbos katedrą, kai kuriose kitose aukštosiose mokyklose (pagal lenkų tautybės gyventojų poreikius) – lenkiškas atskirų specialybių grupes bei lenkų kalbos lektoratą. Tuo atveju, kai Lietuvos Respublikoje trūksta kvalifikuotų kadrų, mokančių lenkų kalbą, galime pasiųst savo specialistų. Tikimės, kad Lietuva pagal sudarytas sutartis sutiks įdarbinti aukščiau minėtose institucijose Lenkijos mokslininkus. Mes mielai sutinkame savo lėšomis Lenkijoje priimti mokytis studentus bei vidurinių mokyklų moksleivius ir tikimės, kad Lietuvos Vyriausybė šiam reikalui kliūčių nedarys.

10. Manome, kad lenkiškųjų mokyklų absolventai, stojantys į aukštąsias mokyklas, privalo turėti galimybę (bent pereinamuoju laikotarpiu) stojamuosius egzaminus laikyti lenkų kalba. Egzamino metu taip pat turi būti patikrintas lietuvių kalbos mokėjimas. Tie, kurie nori studijuoti ir nepakankamai moka lietuvių kalbą, ne dėl savo kaltės turi daugiau kliūčių įstoti. Tuo tarpu, priėmus aukščiau pateiktą pasiūlymą, kiekvienam būtų suteikta galimybė savo paties naudai studijuojant tobulinti lietuvių kalbos mokėjimą.

11. Lenkai tikisi, kad ten, kur pageidauja tėvai arba vyresniųjų klasių moksleiviai, galės laisvai funkcionuoti lenkų darželiai ir mokyklos – tarp jų ir techninės vidurinės. Šis pageidavimas neturėtų būti švietimo valdžios organams pretekstu taikyti tokią biurokratinę procedūrą, kaip, pvz., kasmetiniai individualūs pažymėjimai. Tai apsunkina minėtosios teisės įgyvendinimą.

12. Tikimės, kad tose vietovėse, kur lenkų tautybės gyventojų skaičius yra mažas, valstybė pasirūpins vaikais, norinčiais mokytis lenkų mokykloje, eančioje kitoje vietovėje (valstybė iš dalies finansuos išlaikymą internatuose).

13. Lenkija iš savo pusės pasižada padėti kadrais – pagal sutartis, atsižvelgiant į esamus poreikius.

14. Tenkinant lenkų mokyklų poreikius, turi būti paruošta vienalytė kompleksinė mokymo programa. Dėstomų dalykų sąraše turi atsirasti lenkų kalba ir literatūra, būtina taip pat atsižvelgti į lenkų kultūros egzistavimą Lietuvos istorijoje. Esame pasiruošę išsiųsti specialistus, kurie konsultantų teisėmis dalyvautų Lietuvos mokymo programų sudarymo komisijos darbuose. Tikimės, kad lenkų mokykloms skirtuose vadovėliuose antilenkiškų elementų nebus.

 

VI. Lenkų organizacijos

15. Manome, kad visos lenkų politinės (tarp jų ir partijos), visuomeninės, kultūrinės bei ūkinės organizacijos, kurios pripažįsta Lietuvos Respublikos Konstituciją, turi teisę veikti laisvai.

 

 

 

VII. Kultūra

16. Siekiant išlaikyti Lietuvos lenkų tautiškumą bei jų kultūrą, būtina toliau plėsti lenkiškąją spaudą bei kitus leidinius lenkų kalba.

17. Mūsų manymu, atsižvelgiant į vietinių lenkų tautybės gyventojų poreikius, būtina praplėsti radijo bei televizijos laidų lenkų kalba laiką.

18. Lenkų tautinės tapatybės išlaikymui pasitarnautų lenkų kultūros centro Vilniuje įkūrimas.

19. Lenkai, būdami lojalūs Lietuvos Respublikos piliečiai, privalo turėti teisę į tai, kad tam tikra dalimi jų kultūros įstaigas iš savo biudžeto finansuotų valstybė.

 

VIII. Ūkinis ir socialinis vystymasis

20. Realią problemą sudaro ūkinis ir socialinis Vilniaus krašto atsilikimas. Šį atsilikimą galima panaikinti tik padedant valstybei, jai vykdant kryptingą ūkinę bei socialinę politiką. Tokios pažiūros atsispindi Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms tirti išvadose. Tikimės, kad priėjus tokias išvadas, bus imtasi konkrečių sprendimų, kurių tikslas – tobulinti ūkinę Vilniaus krašto konjunktūrą bei praturtinti socialinę šio krašto infrastruktūrą. Turime viltį, kad valstybės investicijos į gamybines bei negamybines sferas lenkų gyvenamojoje teritorijoje nebus mažesnės negu kituose regionuose.

 

IX. Naujas administracinis padalinimas

21. Lietuvos lenkai yra sunerimę dėl sklindančių kalbų apie naujo administracinio padalinimo projektus. Baiminamasi, jog šių pakeitimų tikslas yra išsklaidyti lenkų tautybės gyventojus lietuviškoje aplinkoje, tuo pačiu atimant iš jų galimybę turėti savo savivaldą. Turime viltį, kad dėl naujų padalinimų projektų, prieš juos patvirtinant, bus konsultuojamasi su lenkų visuomene.

 

X. Lenkų nuosavybės atgavimas

22. Reikia tikėtis, kad Lietuvos ūkiui pereinant iš centralizuoto valdymo sistemos į rinkos sistemą, iškils nuosavybės klausimas. Šiuo pagrindu gali kilti tarpnacionalinių konfliktų. Tai lenkų tautybės žmonėms kelia grėsmę.

23. Tikimės, kad Lietuvos valdžia jokia forma neskatins ir nepradės vykdyti kompaktiškai lenkų gyvenamos teritorijos kolonizavimo.

24. Manome, jog lenkų tautybės žmonės, nuolatos gyvenantys Lietuvoje, turi teisę susigrąžinti Stalino valdžios pagrobtą nekilnojamąjį turtą ir žemę, tokios pat apimties, kaip remiantis reprevatizacijos įstatymu, ji grąžinama kompaktiškai gyvenantiems lietuviams. Tais atvejais, kai nėra galimybės grąžinti nuosavybę, lenkams turi būti mokama kompensacija.

 

XI. Kultūros bei istorijos paminklų, memorialų naikinimas

25. Manome, kad neleistinas dalykas yra architektūros bei kitų paminklų, kapinių, memorialinių lentų – lenkų indėlio, vystant Lietuvos civilizaciją, liudytojų naikinimas, jų lenkiško charakterio slėpimas. Tikimės, kad atitinkami organai imsis priemonių tokio pobūdžio veiklai nutraukti.

XII. Bažnyčios reikalai

26. Prašome Lietuvos Vyriausybę paremti lenkų poziciją, pastariesiems vedant dialogą su Lietuvos Katalikų Bažnyčios hierarchija šiais klausimais:

- Vilniaus katedroje įvesti šv. Mišias bei kitas pamaldas lenkų kalba.

1. Į parapijas, kuriose didesnė tikinčiųjų dalis kalba lenkiškai, skirti kunigus, gerai mokančius lenkų kalbą;

- tuo atveju, kai nėra galimybės tenkinti visų Lietuvos lenkų poreikius, susijusius su kunigų trūkumu, leisti dirbti kunigams iš Lenkijos.

2. Į Kauno bei Vilniaus dvasinių seminarijų (jeigu Vilniuje ji bus įkurta) programas įtraukti fakultatyvų lenkų kalbos dėstymą, lenkų tautybės kandidatus į seminarijos klierikus priimti lygiomis teisėmis su lietuviais.

Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Varšuva 1990 11 28

Perspausdinta iš „Kurier Wilenski“ 1991 01 29, p. 3 (vertimas iš lenkų kalbos)

 

„Voruta“ 1991 m. kovo 16–31 d. Nr. 6 (24), p. 3–4 

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra