Adomą Šimelionį prisiminus

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Kovo 15 dieną po sunkios ligos, eidamas 83-iuosius metus Klaišių kaime Varanavo r. Gardino sr. Baltarusijoje mirė Adomas Šimelionis. Velionis gimęs Lydos aps. Rodunės vals. Pelesos kaime negausioje Adomo ir Agotos šeimoje. Buvo vyriausias iš vaikų. Mokėsi Lietuvių "Ryto" mokykloje, ją uždarius buvo priverstas mokytis lenkų valstybinėje mokykloje.
Baigęs pradinę mokyklą toliau mokytis Adomas negalėjo, nors ir gerai mokėsi, tėvai, turėdami vos 6 ha žemės, neišgalėjo jam padėti.
Turėdamas didelę Dievo dovaną – gražų balsą (tenorą) vos baigęs mokyklą įsitraukė į patriotiškai nusiteikusio jaunimo būrį, kurio iki 1939 m. Pelesoje buvo labai daug. Tad anksti Adomas tapo nepamainomas Pelesos dainininkas, bei bažnyčios choro choristas, renginių, švenčių, vaidinimų, minėjimų dalyvis.
Prasidėjus 1939 m. karui ir užėmus šį kraštą Sovietų Sąjungai, Adomas tuoj buvo pastebėtas kaip neeilinis jaunuolis, jam buvo siūlyta stoti į komjaunimą, buvo žadėta puiki ateitis, tačiau Adomas dėstė savo tiesas. Už nepaklusnumą sovietinei valdžiai, buvo areštuotas, gavo aštuonetą metelių atidirbti. 1941 m. birželio 22 dieną Reicho bombonešiai išvadavo Adomą Šimelionį. Nemėgo Adomas ir vokiečių, tačiau vokiečiams pareikalavus darbo jėgos iš okupuoto krašto, kaimo seniūnas tuoj Adomą išsiuntė į Vokietiją ir Čekų žemėje išbuvęs trejus metus vėl sulaukė išvadavimo. Grįžęs iš Vokietijos 1945 m. tėvui talkino ūkyje.
Grįžusi sovietų valdžia vėl susirado Adomą ir siūlė ne vieną "postą", tačiau Adomas sutiko dirbti tik parduotuvės pardavėju Pelesoje. Besiblaškantys Armijos krajovos likučiai sužlugdė parduotuvę, 1950 m. valdžiai pradėjus steigti krašte kolūkius, vėl buvo prisimintas Adomas ir verstas vadovauti kolūkiui Pelesoje. Nenori? Jei ne su mumis – tai prieš mus… Adomas ryžtasi bėgti iš namų, tačiau tėvų maldavimas sūnų sulaiko namie ir jis nusileidžia. 1951 m. vasarą prinoko rugiai, vykdomojo komiteto aktyvas varo žmones pjauti rugių pjautuvais, nes jokių mašinų nėra… Žmonės nesutinka, neįleidžia iš kažkur atvarytos pjaunamosios… Adomas paragina žmones pjauti sau daugiau, nesirinkti, nes jau iš kelių kaimų yra areštuotų moterų. Pats Adomas vėl tardymo izoliatoriuj… nuteisiamas dešimt metų už sabotažą… Žmonės dar ir 1952 metais nebadavo, dar tausojo Adomo dėka surinktą javą. Po šešerių metų Adomas grįžo į gimtąjį Pelesos kaimą.
Po poros metų sukūrė šeimą, užaugino keturis vaikus, išmokslino. Valdžia jo daugiau "neprisiminė"… Adomas liko su savo žmonėmis. Net keliose apylinkėse nerasi pirkios, kur Adomas nebūtų teikęs savo paslaugų tiek linksmomis, tiek liūdnomis progomis, visur kur reikėjo jo stipraus balso…
Gedulingos mišios vyko Pelesos bažnyčioje, jas aukojo velionį palydėjęs parapijos klebonas kun. K. Krikščiūnaitis. Pelesos bažnyčia pilnutėlė žmonių, gėlės, vainikai, senas lietuvių bažnyčios chorisčių būrys giedojo giesmes, kurias mintinai mokėjo velionis. Pelesos lietuvių mokyklos mokytojai tarė atsisveikinimo žodį. Mokyt. Živilė Dainienė perskaitė D.Biliūnienės sukurtą eilėraštį gyvam ir mirusiam nepamirštamam krašto draugui lietuvininkui Adomui Šimelioniui. Seni draugai tarėme paskutinį žodį ir meldėme atleisti, kad neįvertinome jo nesavanaudiško pasiaukojimo. Te bus tau lengva ilsėtis mūsų krašto "Ramybės sode". Mes meldžiame Tau Adomai Dangaus Viešpatį!
Kaip mes gyvensime be Tavęs, mielas pelesiški?
Daugelio draugų, pažįstamų užuojauta mirus draugui, broliui, tėvui bei seneliui.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra