Abipus Nemuno yra Mažoji Lietuva mūsų Tėvynė

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Lietuvių tauta, atkurdama 1990 metais nepriklausomą valstybę, siekė gyvybiškai svarbių tikslų: politinio savarankiškumo, teritorinio vientisumo ir nedalomumo, vienybės, tapatumo išsaugojimo, žmogaus teisių gerbimo.

Žinia, prieš 580 metų (1422 IX 22 ) sudarius Melno taikos sutartį, ir lietuviškose Nadruvos ir Skalvos žemėse susidarė sąlygos Prūsijos valstybei susikurti. XIII–XVI a. joje susidarė lietuvininkų etninė grupė, kurios gyvenamoji teritorija imta vadinti Lietuvos, Prūsų Lietuvos arba Mažosios Lietuvos vardais. Dar daugiau – XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje ypatingai išaugęs tautinis lietuvininkų judėjimas buvo vainikuotas 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžės Aktu – juo mūsų senoliai ir tėvai ryžtingai pareiškė priglaudžią Mažąją Lietuvą prie atsikuriančios Lietuvos valstybės.
Antrasis Lietuvių tautos ir valstybės prisikėlimas 1990 m. kovo 11-ąją taip pat sužadino naujas viltis ir Klaipėdos krašte ar kitur išlikusių paskutiniųjų lietuvininkų genties vaikų širdyse – vėl beatodairiškai kilome ir sąmoningai pasisakėme už vieningą Lietuvą. Buvo nuoširdžiai tikima, kad naujai atkurtoje valstybėje bus atkreiptas dėmesys ir į 1944 metais įvykusią lietuvininkų tragediją – vien Klaipėdos krašte, skaičiavusiame apie 150 tūkst. gyventojų, šiandien ir keleto tūkstančių vietos gyventojų nebegali surasti… O kur dar vaikų ir motinų žiauriausi naikinimai Rytprūsiuose – jei kas ir išliko, „vilko vaikais“ turėjo tėviškes palikti.
Tikėtasi, kad visokeriopai nukentėjusių, iš tėviškių išvarytų krašto gyventojų atžvilgiu Lietuvos valstybėje bus imtasi konkrečių darbų ir žingsnių minėtos tragedijos bei vėlesnės sovietinės okupacijos pasekmėms sušvelninti, teisingumui atkurti.
Turime visi atvirai pripažinti, kad to nebuvo ir vis dar nėra. Mažosios Lietuvos dalyje, jau esančioje Lietuvos valstybėje, tiek senųjų vietos žmonių teisės pamirštos, tiek ir kultūrinis paveldas be keleto išimčių – apverktinoje padėtyje.
Tikimės Lietuvos žmonių supratimo ir norime atkreipti dėmesį į keletą, mūsų nuomone, esminių dabarties klausimų:
1. Valstybės valdžia nėra pasisakiusi dėl išvarytųjų į Vokietiją gyventojų, taip pat dėl nelaikančių savęs repatriantais Mažosios Lietuvos gyventojų žmogaus teisių, jų teisės sugrįžti į Tėvynę ir atgauti turtą – tai turi būti atkurta lietuvininkų ir kitų krašto gyventojų prigimtine teise. Nuosavybės teisių restitucijos klausimas neišspręstas net ir tų mažlietuvių klaipėdiškių atžvilgiu, kurie buvo Lietuvos optantai, t.y. ir po 1939 m. įvykių sąmoningai pasilikusių Lietuvos pilietybę.
2. Antrąjį pasaulinį karą laimėjusi antihitlerinė koalicija, deja, pasidavė vieno iš savo nario tironiškoms užmačioms – sunaikinti išimtinai viską, kas susiję su Prūsijos žmonėmis ir jų kultūra. Keista, bet Lietuvoje kaip ir sovietmečiu nenorima pažinti to Europos krašto, esančio tarp Nemuno ir Vyslos, istorijos. Mūsų vaikai turi žinoti ir žydų holokaustą, bet nepamiršti ir tai ką padarė kareivos, vedami Černiachovskio bei Erenburgo. Naikinimų mąsto nebegali aprėpti istorikų monografijos, rašytojų sąžinė. Ir galiausiai turi įvykti anuometinėje Berlyno–Potsdamo 1945 m. konferencijoje šiai skausmo ir netekčių žemei pažadėtoji TAIKOS KONFERENCIJA.
3. Rusijos Federacijoje, pasiskelbusioje buvusios Sovietų Sąjungos teisių perėmėja, šiandien oficialūs valstybės pareigūnai, deja, tebekalba liūdnos atminties pozdniakovų, dekanozovų tarptautiniam saugumui pavojingomis retorikomis. Lietuvos valstybei kyla pavojus tapti kaimyninės „oblastj“ įkaite – Konstitucijos nuostatos įsakmiai nurodo, kad valstybė privalo būti savo piliečių išorinio ir vidinio saugumo garantu. Lietuvos politikai negali to pamiršti, o mes nuolat turime jiems tai priminti. Mes nebijome rogozinų ir iljuchinų Rusijos Valstybės Dūmoje – jie yra istorijos pasmerkti. Turime saugotis savųjų, Lietuvos valdžioje linkstančiųjų nusileisti ar net kolaboruoti.
Neleiskime išduoti Mažosios Lietuvos – istorija klaidų neatleidžia.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra