A. Zuikis: LRT skaitmeninis archyvas yra pats didžiausias Europoje

Autorius: Data: 2013-02-22, 13:43 Spausdinti

Nei vokiečiai, nei britai viešai ir nemokamai nepateikia tiek daug skaitmeninės archyvinės medžiagos, kiek jos pateikia Lietuvos visuomeninis transliuotojas. Taip teigia Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) Komunikacijos departamento vadovas Arnas Zuikis.

Anot jo, ypač galingais Vilniaus universiteto (VU) kompiuteriais jau šiais metais perkodavus dar 12 tūkst. valandų įrašų, visuomenei taps prieinama unikali vaizdo ir garso medžiaga, o LRT interneto tinklalapyje esančios techninės galimybės leis ne tik rasti ieškomą medžiagą, bet ir atrasti naujų dalykų.

„Sakykim, jeigu aš kažko ieškau konkrečiai, tada tikrai rasiu, bet yra daug vertingų dalykų, kurių tiesiog nežinau esant. Tam internete skirtos kelios priemonės“, – pasakoja LRT Komunikacijos departamento vadovas.

Apie tai, ką bus galima rasti LRT „Mediatekoje“ ir kaip vyksta įsibėgėję skaitmeninimo darbai, A. Zuikį kalbino LRT radijo laidos „Ryto garsai“ vedėjai.

Ką atliks ypač galingi VU kompiuteriai, kaip archyvai bus pertvarkomi?

Archyvai LRT skaitmeninami gana seniai, bet ypač galingi VU kompiuteriai padės juos perkoduoti daug greičiau. Mūsų archyvas skaitmeninamas į aukštos skiriamosios gebos didžiules rinkmenas, kurios tinkamos tik eteriui, bet ne internetui. Fizikos fakulteto žmonėms padedant, su jų galingu kompiuteriu mes tai padarysime beveik tūkstantį kartų greičiau. Duomenys skaitmeninami nuolat ir mūsų mediatekoje galima rasti daugiau nei 6 tūkst. valandų skaitmeninių archyvų, bet mes tai darome trimis kompiuteriais. Vienas VU kompiuteris galės padaryti tiek, kiek tūkstantis. Galima palyginti laiko sąnaudas: mes per valandą paruošiame tris valandas medžiagos, o VU kompiuteris per valandą paruošia iki tūkstančio valandų medžiagos.

Šis kompiuteris galingiausias Baltijos šalyse, jis buvo įsigytas prieš 1,5 metų. Vieną kartą žiūrint reportažą apie tą kompiuterį, kilo mintis, kad gal jį galima panaudoti skaitmeninant LRT archyvus. Kai kyla klausimas, kam reikalingi ypač galingi kompiuteriai, galima pateikti pavyzdį apie orų prognozę. Jeigu mums reikia rytojaus orų prognozės, galingas kompiuteris tai darytų apie savaitę, bet rytojaus orai po savaitės būtų nebesvarbūs. O ypač galingas kompiuteris rytojaus prognozę gali padaryti iš vakaro.

Kiek laiko užtruks viską perkoduoti?

2013 m. planuojama perkoduoti 12 tūkst. valandų, t. y. 300 TB. Tai labai daug ir užtruks, naudojant tik 6 proc. resursų, apie 3 mėnesius. Mes vieni tai darytume dvejus trejus metus.

Kiek archyvų galima rasti mediatekoje?

Šiuo metu mediateka atveria ir labai seną archyvą, netgi galima rasti 1937 m. Europos krepšinio čempionato vaizdų ar kaip Valdas Adamkus Amerikoje kelia vėliavą Jaunimo sporto žaidynių atidarymo proga. 1937 m. yra pirmas vaizdo įrašas, o daugybė kitų reportažų prasideda maždaug nuo 1950 m. ir jų vis daugėja.

Yra unikalios medžiagos, kuri anksčiau plačiajai visuomenei buvo neprieinama. O dabar viskas pasikeis?

Taip. Anksčiau ta medžiaga buvo pasiekiama „Aukso fonde“. Gal vartotojams tai nebuvo labai patogu, nes sistema buvo ne tokia šiuolaikiška, vyko tik paieška. Bet kai kūrėme naują puslapį, nusprendėme, kad padėsime žmonėms turinį ne surasti, o atrasti. Sakykim, jeigu aš kažko ieškau konkrečiai, tada tikrai rasiu, bet yra daug vertingų dalykų, kurių tiesiog nežinau esant. Tam internete skirtos kelios priemonės. Pvz., yra grojaraščiai: žmonės gali susirasti ir susidėlioti skirtingą medžiagą (kad ir apie V. Adamkų) į vieną grojaraštį, pavadinti „V. Adamkus“ ir tada pateikti visiems vartotojams. Taip pat yra temų pasiūla. Galima įsijungti mediateką, susirasti temą „Pažinimas“ ir žiūrėti įvairiausias laidas, reportažus ir filmus, susijusius su pažinimu. Yra ir tema, skirta vaikams. Ten galima rasti „Vakaro pasakas“, spektaklių, vaidinimų, „Gustavo enciklopediją“ ir daug kitų dalykų.

Dar visai neseniai kompaktinių plokštelių, animacinių filmukų įrašų buvo galima nusipirkti. Dabar pasaulis sukasi taip greitai, kad visa tai galima gauti nemokamai, tereikia namuose turėti kompiuterį.

Iš tikrųjų LRT viešai pateikiamas skaitmeninis archyvas yra labai didelis, žinau, kad jis pats didžiausias Europoje. Nei vokiečiai, nei britai nemokamai tiek daug archyvų nepateikia. Mes norime, kad visa tai visuomenei būtų prieinama. Visai neseniai kalbėjomės su užsienio lietuviais ir jie jau šį tą sužinojo apie mūsų archyvus, kuriuos ketina naudoti mokslo tikslais. Amerikoje gyvenantys lietuviai per pamoką galės atsidaryti mūsų svetainę ir žiūrėti spektaklius, koncertus, t. y. susipažinti su kultūros paveldu.

Žinoma, į mediateką visada sudedami ir aktualūs dalykai, ne tik kultūros laidos.

Ar bus galima surasti tokių laidų, kurios buvo anksčiau ir kurių nebėra dabar (pvz., sekmadienio mišių transliaciją iš Vilniaus arkikatedros)?

Taip, viena iš užduočių yra pasivyti senąjį archyvą, nes naujos laidos (pvz., „Ryto garsai“, „Labas rytas, Lietuva“, „Laba diena, Lietuva“ ir kt.) mediatekoje atsiranda po valandos kitos. Galingojo kompiuterio užduotis yra pasivyti ir išplėsti senąjį archyvą. Kaip sakiau, jau pateikėme 6 tūkst. valandų ir šiais metais parengsime dar 12 tūkst. Jeigu žmogus ieško konkrečios laidos (pvz., minėtos mišių transliacijos ar filmų apie partizanus) į paiešką reikėtų įvesti „mišios“, „partizanai“ ar kitą raktinį žodį. Jeigu paieška norimą laidą suras, galėsite jos klausytis.

Gali būti, kad ieškomų įrašų mediatekoje dar nėra, bet, kaip sakiau, mes dirbame tam, kad klausytojai ir žiūrovai anksčiau ar vėliau rastų visas juos dominančias transliacijas. Žmonės, turintys konkrečių klausimų, gali rašyti info@lrt.lt ir mes atsakysime. Dažnai žmonės su mumis bendrauja ir mūsų klausinėja „Facebooke“, LRT paskyroje. Sužinoję, kad kažkas ieško, bet neranda konkrečios laidos, mes, dėdami laidas į mediateką, pirmenybę teikiame ieškomai laidai.

Taigi galima drąsiai teigti, kad visos naujos laidos per porą valandų atsiranda internete, o archyvinės laidos, kai bus suskaitmenintos ir sutvarkytos, taip pat atsiras mediatekoje?

Taip, laidos mediatekoje atsiranda net mums besikalbant.

Dabar pasižiūrėjau, kad mediatekoje galima rasti 24 „Mūsų miestelių“ laidas.

Dabar į VU mes nuvežėme dar 131 „Mūsų miestelių“ laidą, 113 LRT vaidybinių filmų, 85 kino studijos filmus, 294 spektaklius ir daug visokių laidų, tokių kaip „Požiūris“, „Kino pasaulyje“, „Kūrybos metas“, „Laiko portretai“, „Dalia Kutraitė kalbina“, „Kultūra“, „Ženklai“, „Vakaro autografas“ ir t. t. Taigi archyve kiekvieną dieną galima atrasti šį tą naujo.

Ar mes kalbame tik apie vaizdo archyvus?

Ne, mediatekoje atsidurs ir senosios radijo laidos. Tai nėra taip techniškai imlu, kaip vaizdo archyvas, taigi radijo laidos aprašomos ir taip pat įdedamos į mediateką bei fonoteką, kuri skirta tik radijui. Mediateka jungia ir radiją, ir televiziją. Taigi galima rasti ir senųjų laidų, pvz., „Vakaro pasakas“.

O ar žmogus galėtų užsisakyti mėgstamos muzikos rinkinį?

Disko žmogus užsisakyti negalėtų, bet mediatekoje yra tema „Muzika“. Tame skyrelyje galima rasti ir mėgstamų dainininkų, ir senesnių, ir naujesnių koncertų įrašų ir klausytis bet kuriuo metu.

Kur ir kaip bus galima pamatyti visą sukauptą medžiagą?

Visas sukauptas LRT radijo ir televizijos paveldas atsiras www.lrt.lt puslapyje, mediatekoje. Viršuje, dešinėje pusėje, yra paieškos langelis.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt

Lietuva , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra