Vadinasi, pagal apibrėžimą, LLRA nėra politinė partija, kuri nenutrūkstamai funkcionuoja valdančioje daugumoje ar jos opozicijoje tiek per rinkimus, tiek ir po jų.

Tačiau LLRA įstatų pirmame straipsnyje sakoma:

„1.1.        Lietuvos lenkų rinkimų akcija (toliau LLRA) yra Lietuvos Respublikos politinė partija, įsteigta ir veikianti pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą, siekianti:

1.1.1.      Įtvirtinti demokratiją Lietuvos Respublikoje;

1.1.2.      Ginti žmogaus teises ir laisves, užtikrinti socialinį teisingumą ir ekonominę gerovę“.

Iš šių įstatų darytina išvada, kad LLRA visgi yra politinė partija su vienu „bet“. Pats partijos pavadinimas sako, jog partijos nariais gali būti tik lenkai. Kitaip sakant, LLRA – tai tautiniu pagrindu sukurta partija.

Demokratinėse pasaulio valstybėse partijos nariu gali būti bet kurios tautybės pilietis. Nėra demokratiniame pasaulyje analogų LLRA.

Tuo tarpu Lietuvoje mes turime partiją, kurios nariai lenkai ir kuri rūpinasi ne visos valstybės, bet tik tautinės lenkų bendrijos ir jos narių reikalais.

Geriausias ir naujausias pavyzdys – Energetikos viceministrės p. Renatos Cytackos epopėja. Nesvarbu, kad ji nesilaiko Lietuvos įstatymų, nesvarbu, kad ji nevykdo teismų įsiteisėjusių sprendimų, nesvarbu, kad, premjero nuomone, jos kompetencija energetikos srityje daugiau negu abejotina. Visa tai LLRA vadovams nedaro jokio įspūdžio, nes jiems svarbiausia, kad p. Renata yra LLRA narė. O kad ji laužo Lietuvos Konstituciją ir kartu pažeidžia aukščiau cituotų LLRA įstatų 1.1 paragrafą, LLRA vadovams nė motais.

Ar galima tada laikyti LLRA tokia pat partija, kokios yra kitos Lietuvos partijos, ir ar gali politinė partija būti sukurta ne teritoriniu, o tautiniu principu? Vienareikšmį atsakymą į šį klausimą galėtų duoti tik Konstitucinis Teismas, jei grupė Seimo narių kreiptųsi į KT prašydami tokio išaiškinimo.

Žinoma, galėtų į KT kreiptis ir Teisingumo ministras, kurio vienas iš uždavinių įregistruoti ar išregistruoti partijas. O kol to dar nėra, tol LLRA veiks kaip politinė partija, jos parlamentarai ir toliau siūlys Seimui spręsti tokius itin „svarbius“ Lietuvai dvikalbių gatvių ir vietovardžių pavadinimo klausimus.

Partijos įsipareigojimo „užtikrinti socialinį teisingumą ir ekonominę gerovę“ vykdymas nublanksta prieš dvikalbes lenteles ir sprendimą žūt būt išsaugoti eilinį LLRA kareivį valdžios krėsle. Ekonominė gerovė ir socialinis teisingumas palauks.

Na, o LLRA lyderis ir toliau visam pasauliui įrodinės, kad Lietuvoje pažeidžiamos lenkų teisės, nors pats puikiausiai žino, kad jokia tautinė bendruomenė jokioje demokratinėje šalyje neturi tiek teisių, kiek jų turi Lietuvos lenkai.

Negana to, Ministras pirmininkas A. Butkevičius patvirtino, jog LLRA tikslas kelti sumaištį Lietuvoje. Reikia pripažinti, kad LLRA sėkmingai realizuoja šį tikslą. Tokį patį tikslą turi ir mums nedraugiškų valstybių specialiosios tarnybos, todėl jų vadovai, matydami LLRA veiksmus, tikriausiai, trina rankas iš pasitenkinimo, kad turi tokį sąjungininką, kuris ardo Lietuvą iš savo vidinių įsitikinimų ir kuriam, ko gero, nereikia už tai atseikėti didelio kiekio Eurų.

Ir pabaigai. Ar LLRA nariai nemato pražūtingų tiek Lietuvai, tiek ir pačiai LLRA savo lyderio p. V. Tomaševskio veiksmų, kuriais jis siekia destabilizuoti Lietuvą, o jos piliečius lenkus uždaryti į savo suprojektuotą Šalčininkų tautinį lenkų rezervatą? Kad, gink Dieve, rezervato įnamiai neišmoktų kalbėti ir rašyti be klaidų lietuviškai ir po to neatsisėstų į kurią nors, net ir aukščiausiojo Lietuvos pareigūno kėdę.

Bet nėra dar taip blogai. Savo, o ne V. Tomaševskio smegenimis mąstantieji lenkai jau pradeda suprasti, kokią gėdą p. V. Tomaševskis užtraukė visai Lietuvos lenkų bendrijai. Įrodymu čia gali būti trečiadienį pasirodęs išmintingas Atkuriamojo Seimo deputato R.Maceikianeco straipsnis. Tikiuosi, kad jis netaps „šauksmu tyruose“.