A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Nacionalinės žmogaus teisių institucijos steigimo Lietuvoje galimybės

Autorius: Data: 2011-07-15, 14:02 Spausdinti

LR Seimo narė Auksutė RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ, Vilnius

2011 metų liepos 12 dieną LR Prezidentūroje buvo suorganizuota tarptautinė konferencija, kurios tikslas – sužinoti tarptautinių ekspertų požiūrį ir pasikeisti nuomonėmis dėl nacionalinės žmogaus teisių institucijos steigimo Lietuvoje perspektyvų, aptarti jos įgyvendinimo galimybes.

Konferencijos dalyvius sveikino LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvavo Seimo ir atsakingų ministerijų, kitų valstybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijos atstovai, žmogaus teisių apsaugos ekspertai iš Lietuvos ir užsienio valstybių.

Jau vasaros pradžioje LR Seimo Žmogaus teisių komitetas Seime surengė diskusiją dėl Nacionalinės žmogaus teisių institucijos steigimo Lietuvoje perspektyvų.

Sociologinių tyrimų duomenimis, beveik keturi penktadaliai asmenų, kurie tvirtino, kad jų teisės buvo pažeistos, niekur dėl to nesikreipė. Šie tyrimų rezultatai rodo, jog žmogaus teisių sistema yra nepakankamai veiksminga ir žinoma visuomenėje.

Šiuo metu Lietuvos žmogaus teisių apsaugą vykdo Seimo kontrolieriai, Lygių galimybių kontrolierius, Vaiko teisių kontrolierius, Žurnalistų etikos inspektorius, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Šioje srityje dirba Seimo Žmogaus teisių komitetas, įvairius žmogaus teisių aspektus įgyvendina ministerijos.

Norint užtikrinti efektyvesnį žmogaus teisių gynimą, Komitete buvo svarstomi du galimi sprendimo būdai: visiškai naujos nacionalinės žmogaus teises ginančios institucijos steigimas arba LR Konstitucijoje įtvirtintos Seimo kontrolierių įstaigos pagrindu sukurtos nacionalinės institucijos steigimas.

Įvairiose šalyse pasirinkti skirtingi nacionalinių žmogaus teisių institucijų modeliai. Pasauliniu lygmeniu veikiantis Tarptautinis žmogaus teisių institucijų koordinavimo komitetas vykdo šių institucijų akreditavimą, remdamasis Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos patvirtintais Nacionalinių žmogaus teisių institucijų principais (sutrumpintai – Paryžiaus principai). Dabar pasaulyje veikia 67 Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos patvirtintas normas atitinkančios nacionalinės žmogaus teisių institucijos.

Pagal Paryžiaus principus tokios institucijos kompetencija nustatoma įstatymu arba Konstitucija. Principuose šiai institucijai priskiriamos funkcijos: žmogaus teisių stebėjimas; patarimai valdžios institucijoms, įskaitant patarimus dėl galiojančių ir rengiamų teisės aktų; žmogaus teisių sklaida ir visuomenės švietimas žmogaus teisių klausimais; tarptautinis bendradarbiavimas; taip pat galima papildoma skundų nagrinėjimo funkcija.

Yra galimi trys akreditacijos lygiai. Pilnai atitinkančioms Paryžiaus principus institucijoms suteikiamas A lygio statusas, nepilnai atitinkančioms arba trūkstant informacijos, kad būtų galima pilnai įvertinti, suteikiamas B lygio statusas. Paryžiaus principų neatitinkančioms institucijoms suteikiamas C lygio statusas. A statusas suteikia teisę balsuoti Tarptautiniame koordinavimo komitete, aktyviai dalyvauti tarptautiniuose forumuose bei Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių taryboje. B statusą turinčios institucijos gali dalyvauti ir pasisakyti Tarptautinio koordinavimo komiteto posėdžiuose, bet joms nesuteikiama teisė balsuoti, JT Žmogaus teisių taryboje tokios institucijos gali dalyvauti be teisės pasisakyti. C statusas nesuteikia narystės Tarptautiniame koordinavimo komitete, bet institucija gali dalyvauti stebėtojo teisėmis. Įsteigus naują nacionalinę žmogaus teisių instituciją Lietuvoje arba praplėtus dabar veikiančių Seimo kontrolierių funkcijas, mūsų valstybė galėtų kreiptis dėl A lygio akreditacijos.

Nacionalinės žmogaus teisių institucijos įsteigimo klausimą Lietuvoje nuolat kelia žmogaus teisių srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos, šis klausimas aktualus svarstant Lietuvos ataskaitas pagal įvairias tarptautines sutartis. Svarbu paminėti ir tai, jog šiuo metu Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai (ESBO) pirmininkaujančios Lietuvos vienas iš prioritetų – stiprinti žmogaus teises ir laisves, šalies bei kitų valstybių padėtį žmogaus teisių gynimo srityje.

Apžvelgus visuos šiuos aspektus, dauguma žmogaus teisių komiteto diskusijos dalyvių pritarė, kad steigti Nacionalinę žmogaus teisių instituciją yra tikslinga. Atsižvelgiant į Lietuvos institucinę sistemą ir valstybės finansų būklę, geriausias sprendimas galėtų būti Seimo kontrolierių įstaigos pagrindu įsteigta nacionalinė žmogaus teisių institucija, kuri turėtų plačią kompetenciją, įskaitant žmogaus teisių stebėsenos ir sklaidos vykdymą.

Š. m. birželio 29 d. Žmogaus teisių komitete buvo nuspręsta kreiptis į Seimo valdybą ir siūlyti sudaryti darbo grupę. Šios grupės tikslas – parengti teisės aktus Seimui atskaitingų kontrolės institucijų funkcijoms tobulinti ir Seimo kontrolierių įstaigos veiklos reglamentavimui pagal Paryžiaus principuose Nacionalinei žmogaus teisių institucijai keliamus reikalavimus. Darbo grupės veikloje turėtų dalyvauti Žmogaus teisių komiteto nariai, frakcijų atstovai, Seimo kontrolieriai, Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Liepos 12-ąją Prezidentūroje vykusioje konferencijos tarptautiniai ekspertai šia tema išsakė savo nuomones, pastebėjimus, pasidalino savo patirtimis.

Plačiai ir visapusiškai išnagrinėti klausimai įgalins priimti geriausius sprendimus, siekiant įsteigti Nacionalinę žmogaus teisių instituciją Lietuvoje.

Nuotraukoje: A. Ramanauskaitė-Skokauskienė

Voruta. – 2011, rugpj. 6, nr. 15 (729), p. 4.

Politika , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra