A. Pitrėnienė lankėsi Vilniaus V. Sirokomlės vidurinėje mokykloje, aptarė tautinių mažumų mokyklų klausimus

Autorius: Data: 2015-06-03, 17:10 Spausdinti

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė lankėsi Vilniaus V. Sirokomlės vidurinėje mokykloje, susitiko su mokyklos bendruomene ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovais.

„Atvykau, kad pati pamatyčiau, kaip gyvena tautinių mažumų mokyklos. Esu nusiteikusi geranoriškai padėti išspręsti problemas, kurių dėl vienų ar kitų priežasčių laiku nesprendė savivaldybė. Turime suprasti, kad mokyklų tinklą tvarko savivaldybės ir jos priima sprendimus“, – sakė ministrė.

Ministrė pabrėžė, kad vienintelis kelias į konstruktyvius sprendimus yra dialogas, o ne streikas ar kita vieša akcija, į kurią įtraukiami ir vaikai. Susitikimo metu sutarta dar kartą peržiūrėti savivaldybių teiktus sprendimus dėl mokyklų akreditacijos, taip pat ir dėl Vilniaus V. Sirokomlės mokyklos galimybių tapti katalikiško ugdymo sistemos elementus įgyvendinančia gimnazija.

„Reikia laikytis ir įstatymo raidės, ir būti atidiems vaikų atžvilgiu: įvertinti, kas jiems geriausia, kur jie gaus kokybiškiausią ugdymą, didžiausią neformalaus švietimo pasirinkimą“, – kalbėjo ministrė.

A.Pitrėnienė užtikrino, kad nebus grįžta atgal tvarkant mokyklų tinklą ir visoms savivaldybėms, visoms mokykloms galioja vienodi teisės aktai. „Negalime kvestionuoti įstatymų ir grįžti keliolika metų atgal“, – sakė ministrė.

Vadovaujantis 2011 m. priimta Švietimo įstatymo nuostata, iki 2015 m. rugsėjo 1 d. visos vidurinės mokyklos tampa arba keturmetėmis gimnazijomis, arba progimnazijomis ar pagrindinėmis mokykloms. Vadinamosios „ilgosios“ gimnazijos nuo 1 iki 12 klasės gali veikti tik vietovėse, kur yra viena mokykla. Mieste išlikti „ilgosiomis“ gimnazijomis galima tik įgyvendinant specializuoto ugdymo krypties programas, kurios yra skirtos gabiems mokiniams, arba savitos pedagoginės sistemos elementus turinčias programas.

Prieš 2 metus Vyriausybės nutarimu pakeistos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės sudarė platesnes galimybes vidurinėms mokykloms tautinių mažumų kalba pretenduoti tapti gimnazijomis.  Taisyklės leidžia vidurinio ugdymo programą akredituoti, jei kaimo gyvenamoje vietovėje esančiose mokyklose  11-12 klasėse mokosi 30 mokinių, vietoje buvusių 60. Jei šiose vietovėse yra 2 mokyklos  skirtingomis kalbomis,  programos gali būti akredituojamos esant ne mažiau kaip 20 mokinių 11-12 klasėse vietoje buvusių 60. Mažesni reikalavimai ir miestuose veikiančioms tautinių mažumų mokykloms: iš viso 11-12 klasėse gali mokytis ne mažiau kaip 80 mokinių, kai tuo tarpu mokyklose lietuvių mokomąja kalba – ne mažiau kaip 100.

Iš savivaldybių surinktais duomenimis, šiandien pamokų nevedė visos Vilniaus rajono mokyklos lenkų ir rusų mokomosiomis kalbomis. Kartu su savivaldybės švietimo skyriaus vedėja, mere mokiniai ir mokytojai dalyvavo šv. Mišiose.

Nedirbo ir Trakų r. Paluknio vidurinė mokykla, nors mokytojai darbo vietoje, tačiau neatėjo mokiniai. Dalis mokinių neatvyko ir į Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą.

Vilniaus mieste ugdymo procesas nevyko dviejose mokyklose, vienoje iš jų – Grigiškių -  neseniai akredituota vidurinio ugdymo programa. Vilniaus V. Sirokomlės vidurinėje mokykloje taip pat nevyko pamokos, tačiau buvo rengiamos konsultacijos dešimtokams.

Švietimo ir mokslo ministerijos

Komunikacijos skyrius

Švietimas ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra