A. Kubilius: VKEKK galėtų peržiūrėti savo sprendimą dėl elektros brangimo

Autorius: Data: 2012-12-06, 14:16 Spausdinti

Laikinai Ministro Pirmininko pareigas einančio Andriaus Kubiliaus interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“ 

Premjere, kalbant apie šalies aktualijas, Vyriausybės darbą, tas elektros brangimas apie 6 ct ir tas viešas Energetikos ministerijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) „susikibimas“ šią savaitę. Ir viena, ir kita pusė sako, kad galima buvo ir mažiau branginti. Jūsų požiūriu, nepersistengta?

Gal čia toks aiškinimasis pačios procedūros ir priežasčių. Galim prisiminti, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) bendra suma, kuri kitais metais turi būti išmokėta, remiamai elektros energijai pagaminti, beveik milijardas ir išauga 300 mln. litų. Mes turėjome labai aiškiai pasakyti, kad Vyriausybė per šiuos metus nepadarė jokių sprendimų, kurie būtų lėmę tokį VIAP sumos išaugimą. Noriu priminti, kad ta suma auga, visų pirma, 60-70 mln. dėl augančios paramos vadinamai „žaliajai“, alternatyviajai energijai, tai yra vėjo jėgainėms ir saulės energijai. Apie 50-60 mln. auga dėl augančios paramos termofikacinėms elektrinėms, nes ten gamyba didėja. Beveik 200 mln. suma auga dėl to, kad 2011 metais VKEKK netiksliai prognozavo dujų, kurios naudojamos elektros gamyboje, kainą. Per kitus metus VKEKK numatė, kad tas skirtumas turi būti padengtas.

Bet sakykime, kad būtų aiškiau, tie 200 mln. litų yra Elektrėnams?

Turbūt Elektrėnams ir tiems, kurie naudoja dujas elektros gamybai, dalinai, matyt, ir termofikacinėms elektrinėms.

Birutė Vėsaitė sako, kad reikėtų sumažinti kvotą Elektrėnams. 1,5 TWh numatyta kitiems metams, kai šiais metais – 0,7. Gamybos savikaina yra apie 42 ct Elektrėnuose. Jūsų požiūriu, ar ta kvota nėra per aukšta? Tris kartus brangesnė negu importuojamos.

Aš tik norėjau pabaigti. Tuos skaičius tvirtina VKEKK – paramą, kiek pinigų reikia skirti žaliajai energijai, termofikacinėms, taip pat priima sprendimą dėl įsiskolinimo padengimo, kuris liko nuo 2011 metų. Įsiskolinimo priežastis buvo pačios VKEKK komisijos sprendimai, priimti 2011 metais. Dėl to, kiek reikia gaminti bazinės elektros energijos Elektrėnuose, sprendžia pats perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, kuris turi garantuoti, kad sistema veiktų saugiai pagal europinius standartus (šia vasarą netikėtai viena iš linijų, per kurią Lietuva perka elektros energiją iš kaimynų, viena iš linijų, ateinančių iš Rusijos, buvo atsijungusi). Tai jie pateikė šituos skaičius. Tas skaičius planuojant kitų metų gamybą nesikeičia.

Čia saugumo sistemos požiūriu. Bet imkime namų ūkio požiūriu.

Aš noriu pabaigti, kad ir šiais metais, ir kitais metais yra numatyta ta pati gamybos apimtis, tai yra, 1,5 TWh. Kitaip sakant, dėl to neturėtų keistis, kiek vartotojas turi mokėti.  Jeigu jis šiais metais už tą gamybos kvotą, reikalingą saugumui mokėjo, tai ir kitais metais yra planuojama tokia pati gamybos kvota.

Bet šiais metais išdeginta 0,7.

Man atrodo, kad mes pasiklys čia šituose skaičiuose. Sakau dar kartą, kad nesikeičia niekas. Vyriausybė nepadarė jokio sprendimo, kuris kaip nors…

Bet premjere, kaip nepadarė, juk pinigų tai daugiau kitiems metams 200 mln. litų?

Kitais metais 200 mln. daugiau. Na, 300 mln. daugiau. Apie 100 mln. dėl to, kad auga žalios energijos gamyba ir auga termofikacinių elektrinių gamyba. 200 mln. litų ateina kaip įsiskolinimas už 2011 metus, kai buvo netiksliai tos pačios VKEKK suplanuota dujų kaina.

Pats rezultatas yra 6 ct, premjere? Namų ūkis, eilinė šeima metams turės papildomai mokėti 150 litų už elektrą. Aišku, kad namų ūkio, šalies konkurencingumo ir infliacijos požiūriu, vis dėlto, kaip Jūs čia planuojat?

Mums irgi kyla didelis susirūpinimas. Kai pamatėme tokiu skaičius, nustatytus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, mes taip pat sakėme, kad tai tikrai nėra racionalu. Jeigu vartotojai turi dengti įsiskolinimą už 2011 metus, kuris nebuvo padengtas 2011 metais, tai gal nereikia to įsiskolinimo dengti per vienerius  2013  metus? Galima išdėstyti per kelerius metus. Dabar bus taip, kad kitais metais tas įsiskolinimas bus padengtas ir metų pabaigoje tarifai automatiškai galės sumažėti daugiau negu porą procentų. Nežinau, ar tai tikrai yra gerai, sakykim, pramonei.

Tai grįžtant prie mano pirmo klausimo – persistengta. Galima taip sakyti?

Turėjome pastabų ir jas išsakėme. Manom, kad galbūt VKEKK galėtų savo priimtą sprendimą modifikuoti.

Tai nėra negrįžtami dalykai?

Tai – nepriklausomi nuo Vyriausybės dalykai. Vyriausybė gali išsakyti savo kritiką, galime diskutuoti, bet sprendimą priima VKEKK, kuri yra nepriklausoma.

Medininkų muitininkų skandalas – sulaikyti 29 muitininkai, 34-iems pareikšti įtarimai. Skelbiama, kad pati schema buvo tiesiog atviras krovininių automobilių, vairuotojų, vežančių krovinius, reketas. Spaudoje skelbiama, kad, anot vežėjų, situacija labai panaši tiek Lavoriškių poste, tiek kituose, Medininkai nėra išimtis. Premjere, vis dėlto, ar dabartinė Muitinės vadovybė, Jūsų požiūriu, yra pajėgi išspręsti šitą sisteminę problema? Ne vieną mažą postą sutvarkyti, bet visą muitinę?

Jūs nepaminėjote vieno dalyko, į kurį verta atkreipti dėmesį, kalbant apie šią tikrai skandalingą situaciją. Neatkreipėte dėmesio į faktą, kad, visų pirma, pačios Muitinės kriminalinė tarnyba bei kitos vidaus imuniteto tarnybos ir išsiaiškino šį tikrai skandalingą reikalą. Būtent jos ėmėsi prevencinių ir baudžiamųjų priemonių. Kitaip sakant, pati sistema demonstruoja svarbų aspektą, kad pati gali apsivalyti.  Tai vienas iš tikrai svarbių dalykų, kurių kitose panašiose institucijose iki šiol matydavome labai mažai.

Bet nesibaigs vienu postu šita problema?

Kitas dalykas, kas yra skausminga – kad štai tokia, vadinkime (čia iš teorinių veikalų apie korupciją) smulkioji korupcija yra plačiai paplitusi. Tai didelį susirūpinimą keliantis dalykas, su kuriuo reikia labai sistemingai kovoti. Bet pozityvu yra tai, kad pačios sistemos, pačios institucijos, sukurdamos efektyviai veikiančias savo imuniteto, prevencijos sistemas, tik jos ir gali įveikti šią vis dar plačiai paplitusią ligą.

Jūsų požiūriu, ta vadovybė, kuri dabar vadovauja, tą masiškumą suvaldyti pajėgi?

Aš nesiimu spręsti, matyt naujajai Vyriausybei reikės atsakyti ir į tokius klausimus. Gal yra reikalinga papildoma informacija, papildomi tyrimai, išoriniai tyrimai, kaip atrodo visa situacija muitinės sistemoje. Bet tai, kad pradeda veikti vidinės tarnybos, kriminalinė tarnyba, imuniteto tarnyba, ir užkerta kelią tokiems, labai blogiems dalykams, tikrai yra labai pozityviai vertinama.

Premjere, kas vyksta kadencijos pabaigoje? Spauda vos ne kasdien mirga, jog tiesiai šviesiai pleškinami pinigai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija (AM) pradėjo labai greitai įsisavinti pinigus įvairioms bendrovėms, kurių net internete nerasi. Taip spaudoje rašoma. Valentinas Mazuronis sako, kad stengiamasi išlaižyti paskutinius pinigus. Kas čia vyksta?

Na, ponas V. Mazuronis yra gabus tokiom frazėm. Vyriausybės kabinete esu labai aiškiai įvardijęs, kad nebūtų taip, kaip kartais būdavo, jog artėjant metų pabaigai bandoma biudžetinius pinigus išleisti kuo greičiau, taip pat ir šį kartą, baigiantis kadencijai, kad tikrai nebūtų kaip nors piktnaudžiaujama tuo.

Jūs kalbėjote apie tai su ministrais?

Kaip visada – kiekvienais metais mes net ir protokolinius sprendimus priimdavom, kad likus biudžetinių pinigų, nebūtų sugalvota juos skirti kokioms nors premijoms ar kalėdinėms dovanoms. Kalbant apie šį atvejį, aš esu matęs kelias publikacijas laikraščiuose. Bet turiu pastebėti, kad kalbama apie ilgalaikius projektus, ar tai būtų viešinimą – viena iš sąlygų gaunant europinius pinigus yra jų panaudojimo įvairiems projektams viešinimas. Tai yra reguliarus dalykas – pirkti viešinimo paslaugas sudarant ilgalaikes sutartis. Ir šiuo atveju, ką teko skaityti apie tą pačią AM, jei aš neklysti, tai yra sudaroma sutartis keleriems metams į ateitį ir bus viešinami naujos Vyriausybės geri darbai, jeigu tokių bus.

Kodėl V. Mazuronis tada tą stabdo?

Iš tikrųjų sunku pasakyti.

Prezidentė „nepralaidžia“, bent jau tokia yra oficiali informacija, dviejų „darbiečių“ į Vyriausybę, galime turėti kabinetą be dviejų ministrų. Kaip Jūs vertinate šitą Vyriausybės formavimo situaciją?

Tai, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė kelia reikalavimus būsimiems ministras ir, sakyčiau, kvalifikacinius reikalavimus, yra natūralu ir tai yra gerai. Tokius reikalavimus, visų pirma, turėtų kelti pats Ministras Pirmininkas, kuriam reikės dirbti su Vyriausybės nariais, ir čia aš nematau nieko neįprasto. Man yra tekę du ar tris kartus formuoti vyriausybes tiek po Seimo rinkimų, tiek kadencijos vidury ar po Prezidento rinkimų. Ir visada prezidentai, ar tai būtų Prezidentas Valdas Adamkus, ar Prezidentė Dalia Grybauskaitė, keldavo pakankamai aukštus reikalavimus. Ne visada buvo lengva juos įvykdyti, kitąsyk yra lengviau pasiduoti pagundai – na, kam čia pyktis su koalicijos parneriais, ar su kolegom savo partijoje, tiek to, lai bus ministru ne pats labiausiai tinkamas. Bet pasižiūrėjęs į praeitį ir į tas diskusijas su prezidentais, galiu pasakyt, kad didžiąja dalimi jie galiausiai būdavo teisūs.

Bet, premjere, dėl tų reikalavimų, kriterijų kėlimo, čia ne ministrų lygio klausimas, bet jis tam tikra prasme Vyriausybės lygio klausimas, kritikos daug ir jūsų valdžiai dėl tos pačios anglų kalbos. Štai ir vakar skelbiama „BNS“, kad vyksta konkursas į Vadovybės apsaugos departamento vadovus ir reikalavimas vadovui – rusų kalba. 22 nepriklausomybės metai ir mes ar nerandame profesionalių angliškai kalbančių vadovų, ar čia tokia situacija, kad kriterijai parašomi konkrečiam žmogui?

Būtų gerai, kad taip nebūtų. Čia turbūt Vidaus reikalų ministerija skelbia konkursą. Aš tikrai manyčiau, kad paprastas reikalavimas ne tik ministrams, bet ir kietiems vadovams mokėti europines kalbas yra visiškai natūralus reikalavimas ir jis turėtų būti visur besąlygiškai vykdomas. Ačiū, kad atkreipėte dėmesį, nors mūsų kadencija ir baigiasi, bet tikrai paranginsiu ministeriją į tokį dalyką nežiūrėti taip, kaip dabar žiūrima.

Grįžtant prie politinės situacijos, ar Jūs sutiktumėte su politologu Vytautu Dumbliausku, kad Prezidentė už simpatijas dešiniesiems moka krintančiais reitingais?

Aš džiaugiuosi, jei iš tikrųjų tos simpatijos yra taip matomos ir vertinamos. Bet Prezidentė yra objektyvi, keldama reikalavimus būsimai Vyriausybei, kuriai teks dideli, sudėtingi darbai – pirmininkauti Europos Sąjungai. Tai iš tikrųjų yra labai atsakingas darbas. Ir, be abejo, Prezidentei ne tas pats, kaip ir mums visiems turėtų būti ne tas pats, ar mūsų ministrai pajėgs atsakingai ir efektyviai tokį darbą atlikti. Gerai, kad Prezidentė šioje vietoje yra reikli. Man keista, kad kartais mūsų politologai į tai žiūri kaip į kažką visiškai nesvarbaus. Aš suprantu, kad gal mes ir nematysim kartais tokio, sakykim, neprofesionalaus pareigų atlikimo, nes pirmininkavimas labai dažnai vyksta už uždarų durų, bet mūsų ministrus matys Europos kolegos. Kaip jie tai vertins, tikrai yra svarbu ir žiūrint į ilgalaikę Lietuvos perspektyvą. Ir tai, kad Prezidentė principingai kelia klausimą, ar tikrai pasirengę, ar tikrai partija, kurios kad ir lyderiai, ir Seimo kai kurie vadovai valandų valandas turi sėdėti Seimo tyrimų komisijoje, teismuose ir taip toliau, tikrai yra geriausias pasirinkimas formuojant koaliciją ir ruošiantis tokiems darbams. Klausimai yra visiškai teisingi ir racionalūs. Dar sykį pakartosiu, kad man tikrai gaila, kad tose pačiose politinėse apžvalgose politikos apžvalgininkai nekelia klausimo taip labai paprastai ir dalykiškai.

Ačiū už pokalbį.

2012-12-06, Spaudos tarnyba

Redo Vilimo (BFL) nuotr.

Vyriausybė , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra