A. Kubilius siūlo konkrečias priemones krizei Ukrainoje spręsti

Autorius: Voruta Data: 2014-03-03, 13:44 Spausdinti

Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje Opozicijos lyderis Andrius Kubilius pateikė konkrečias priemones, kurių galėtų imtis Lietuva bei Vakarų valstybės, reaguodamos į Rusijos agresiją Ukrainoje.

Opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus kalba spaudos konferencijoje
2014 m. kovo 3 d.

Keletas pastabų apie situaciją Ukrainoje, Kryme ir pasaulyje

V. Putino elgesys yra neprotingas ir neprognozuojamas, nes paremtas elementariu ir nevaldomu įtūžiu. Įtūžiu dėl patirto labai skaudaus pralaimėjimo. Todėl situacija yra labai rimta, bet joje turime elgtis nesiblaškydami.

Pradžioje suvokime tokias V. Putino elgesio priežastis.

Nepaisant visų V. Putino aiškinimų, realybė yra tokia, kad pasaulis susiduria ne su rusakalbių pažeistomis teisėmis Kryme, bet su V. Putino pažeista savimeile. Jis labai skaudžiai pralaimėjo. Pralaimėjo Maidane. Pralaimėjo dėl savo geopolitinės klaidos – priversti V. Janukovyčių nepasirašyti Asociacijos sutarties. Tai privertė žmones išeiti į Maidaną.

Maskvos sprendimas paskelbti karą Ukrainai yra visiška V. Putino klaida. Nes tokiame asmeninės savimeilės kare V.Putinas aukotų visos Rusijos ateitį. Tai daro V. Putiną tiesiog juokingu. Juokingu, tačiau kartu ir pavojingu. V. Putinas save priskiria prie valstybių lyderių, su kuriais normalus tarptautinis bendravimas tampa neįmanomas – Šiaurės Korėja, anksčiau buvo Iranas, iš dalies Baltarusija, dabar Rusija. Visi jie turi daug ginklų ir kartas nuo karto pradeda visam pasauliui grasinti.

Iš kitos pusės V. Putinas, skatindamas separatizmą Kryme ir visoje Rytų Ukrainoje, pats sau susikuria problemas Rusijoje, nes tuo pačiu skatina separatizmą Šiaurės Kaukaze, Dagestane, Tatarstane.

Kaip toliau elgsis V.Putinas, sunku prognozuoti, bet greičiausiai – po tariamų vietinių rusakalbių priedanga bus vykdoma šliaužianti okupacija Kryme, tam jau ir dabar naudojant Rusijos karinį kontingentą, taip pat užimant ir panaikinant bet kokius Kijevo valdžios ženklus Kryme, o po to ir tariamas referendumas dėl atsiskyrimo.

Jeigu tai pavyks Kryme ir Vakarai tik pareikš susirūpinimą, tada tokiu modeliu seks Doneckas, Luganskas ir visa Rytų Ukraina.

Kartu paties V.Putino deklaratyviai iškelta karo grėsmės visoje Ukrainoje perspektyva jam sudaro galimybes derėtis su Vakarais dėl Ukrainos ateities – nebus karo Ukrainoje, jei nebus pavyzdžiui, Ukrainos NATO narystės arba jeigu Vakarai nesipriešins, pvz., Krymo atplėšimui. JAV prezidentas B. Obama tokioms deryboms jau skyrė 1,5 valandos.

Ką turi daryti Vakarai (ir ko Lietuva turi siekti Vakaruose)?

1) elgtis ramiai, nepripažinti jokių tariamų vietinių separatizmų, kuriuose dalyvauja Rusijos kariai, pakeitę uniformas, ar referendumų, kurie organizuojami grasinant rusiškų automatų vamzdžiais; dabartinę situaciją Kryme ir toliau traktuoti, kaip Rusijos įvykdytą šio regiono okupaciją ir reikalauti, kad tokia okupacija nedelsiant būtų panaikinta, o kalti asmenys nubausti;

2) reikalauti tarptautinių stebėtojų (JT, ESBO, ES) – tiek rusakalbių, tiek kitų tautybių – ukrainiečių ir totorių, padėčiai Kryme stebėti. Didžiausią pavojų taip siautėjant rusakalbiams ir Rusijos kariuomenei Kryme turi jausti Kryme gyvenantys totoriai ir ukrainiečiai, kurių bendrai yra apie 40 proc., o ne rusakalbiai. Rusijos karinis kontingentas Kryme laužo visas tarptautines teisės normas, kelia grėsmę ne tik Ukrainos kariškiams, bet ir civiliams, yra pagrindinis grėsmės židinys, todėl turi būti ypač atidžiai stebimas tarptautinių stebėtojų. Rusijos, o ne Ukrainos elgesys Kryme turi tapti tarptautinio stebėjimo objektu. Jeigu Rusija priešinsis tokių stebėtojų įvedimui, turi būti rasti tokie mechanizmai, kurie neleistų Rusijai to vetuoti, pvz. tai galėtų būti ES stebėtojai šalyje, su kuria yra pasirašyta Asociacijos sutartis;

3) jeigu Rusija artimiausiu metu nesugrąžins savo kariuomenės Kryme į bazes, Vakarai turi reikalauti Jungtinių Tautų taikdarių misijos įvedimo į Krymą;

4) Vakarai turi laikyti Prezidentą V. Putiną asmeniškai atsakingu už krizės Kryme sukėlimą. Reikia pradėti rengti asmeninių sankcijų Putinui ir jo komandai mechanizmą. Į asmenų sąrašą, kuriems būtų taikomos sankcijos, įtraukti Rusijos Senato narių ir Krymo separatistų ir Rusijos karinio kontingento vadovų pavardes. Lietuva galėtų nedelsiant priimti mūsų parengtą vadinamąjį Maidano įstatymą, kuris būtų papildytas ir nuostatomis dėl Rusijos lyderių bei kariuomenės vadų atsakomybės;

5) Vakarai turi rengti tarptautinių prekybos ir panašių sankcijų Rusijai paketą, jeigu artimiausiu metu Putinas neatšauks paskelbtos karinės invazijos į Ukrainą grėsmės;

6) ES lygmenyje turi būti priimamas sprendimas dėl neatidėliotino Asociacijos sutarties su Ukraina pasirašymo. Tokia sutartis turėtų būti pasirašoma per kelias artimiausias savaites;

7) ES turi nedviprasmiškai deklaruoti tai, kad Ukraina, išpildžiusi visus kriterijus, galės tapti ES nare;

8) artimiausiame NATO viršūnių susitikime turi būti patvirtinamas Ukrainos narystės NATO organizacijoje narystės veiksmų planas (MAP);

Dar keletas punktų, ką turime daryti Lietuvoje rūpindamiesi ir Lietuvos saugumu, nes Rusijos veiksmai, kuriuos matome Ukrainoje, turi kelti susirūpinimą ir dėl mūsų saugumo perspektyvos:

9) nedelsiant priimti sprendimą dėl dar šių metų krašto apsaugos biudžeto didinimo bent 200 mln. litų. Lėšų šaltinį tikrai galima surasti;

10) prašyti NATO padidinti oro policijos Baltijos valstybėse patrulių kiekį ir siūlyti nedelsiant pravesti netikėtus NATO pajėgų perdislokavimo į Baltijos šalis mokymus;

11) svarstyti galimybę grįžti prie visuotinės karo tarnybos arba žymiai labiau išplėstos savanorių tarnybos, taip stiprinant gebėjimą būti pasiruošus visuotiniam pasipriešinimui.

Tai nereiškia, kad mes ko nors bijome ar nervuojamės. Tai reiškia, kad mes adekvačiai reaguojame į kaimyną, kuris neslepia savo susinervinimo ir todėl jo elgesys darosi žymiai pavojingesnis.

Turime suvokti, – tai imperijos griūties pabaiga. Pradžia buvo 1990-1991-aisiais. Pabaiga gali būti skausmingesnė nei pradžia, tačiau pabaiga yra neišvengiama. Vakarai gali padėti Rusijai, jeigu bus tvirti, kieti ir neleis šiai agonijai ilgai užtrukti.

V. Putinas nors ir bando elgtis kaip kietas Hitleris, bet jam greičiausiai išeis kaip Brežnevui prieš pabaigą. Primenu, kad pastarasis įėjo į Afganistaną, ir imperija neatlaikė. Taip ir dabar – imperijos likučiai V.Putino noro atkeršyti už skaudžiai pažeistą savimeilę gali ir nebeatlaikyti.

Lietuva - Ukraina Andrius Kubilius, Lietuva, Rusija, Ukraina

---

---