A. Kubilius: jeigu mes savęs nesistengsime traukti sparčiau link Vakarų, mus vėl pasivys Rytų pelkė

Autorius: Data: 2013-10-13, 20:15 Spausdinti

Šiandien Vilniuje vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Tarybos posėdį sveikinimo žodžiu ir politinės situacijos apžvalga tradiciškai pradėjo pirmininkas Andrius Kubilius.

A.Kubilius kalbą teigė, kad šiuo metu partijai yra labai svarbu suprasti tarptautinę padėtį, kurią reikia atidžiai stebėti ir įvardinti.

„ Iš to, ką matome, ir diskutuojant su kitų šalių ekspertais, tenka konstatuoti – Rusija agresyvėja. Niekas nebeturi iliuzijų, kad bus kitaip. Ekspertai teigia, jog ilgainiui Rusija darysis tik agresyvesnė“, – teigė A. Kubilius.

Nuolat kylant klausimui, ar mes turime politiką Rusijos atžvilgiu, A. Kubilius pabrėžė, kad šiuo atveju mes turime, o kiti tik svajoja apie santykių perkrovimą: „Mano nuomone, reikia ne santykių perkrovimo, o ilgalaikio savo nepriklausomybės „įkrovimo“: energetikoje, prekyboje, Rytų kaimynystėje, informacinėje erdvėje. Kai Rusija nebejaus pagundų šiuos instrumentus naudoti ir nustos jais naudotis, tada ir santykiai pagerės. Apie tai jau kalbėjome 2006-2007 m. „Rusijos sulaikymo strategijoje“ ir nuosekliai ją įgyvendinome, ypač energetikoje, kitaip sakant, stengėmės atimti iš Rusijos tas pagundas naudoti tuos instrumentus“,- pabrėžė A. Kubilius.

Šių dienų aktualiausia tema – Rusijos prekybinis karas. A. Kubilius jau ne vieną kartą pabrėžė, jog reikia įsidėmėti, kad šiame prekybiniame kare reikia laikytis aiškios nuostatos – tai ne karas su Lietuva, o Rusijos bandymas naudoti tokius instrumentus prieš Europos Sąjungą (ES). Partijos pirmininkas pabrėžė, kad šioje situacijoje ES turi priimti konkrečius sprendimus, siekiant sustabdyti tokius Rusijos veiksmus, kaip buvo sustabdytas energetinis karas, priimant energetinio saugumo strategiją, o šiuo atveju priimti prekybinio saugumo koncepciją. Kaip vienas iš galimų variantų -siūlymas Rusiją pripažinti nesaugia prekybai šalimi arba galvoti apie ES kompensacinius mechanizmus verslui, patyrusiam nuostolių.

Savo kalboje A. Kubilius išreiškė susirūpinimą dėl susiklosčiusios situacijos energetikoje. Situacija buvo apibūdinta žodžiais – mes statėme energetinę nepriklausomybę, dabartinė valdžia griauna. Kaip paskutinius tokio griovimo pavyzdžius A. Kubilius įvardijo „Chevron“ pasitraukimą ir „Hitachi“ veiklos sustabdymą referendumu. Stebėdamas vidinius procesus partijos pirmininkas teigė nenustebsiąs, jei kitu taikiniu bus pasirinktas suskystintų gamtinių dujų terminalas, kadangi šiuo metu sudaryta A. Skardžiaus komisija šį projektą siekia apipinti įvairiausiais skandalais ir gandais.

A.Kubilius teigė, kad susiklosčius dabartinei situacijai, ne vieną kartą buvo išsakytas siūlymas socialdemokratams bendradarbiauti dėl Rusijos puolimo ar dėl svarbiausių strateginių projektų įgyvendinimo, tačiau ištiestą talkos ranką dažniausiai arogantiškai atmeta ir to pasekmės – strateginių projektų ir visos politinės sistemos erozija, tarpinstituciniai karai ir labai palanki aplinka Rusijai didinti savo įtaką.

„Socialdemokratai mėgaujasi buvimu valdžioje, Premjerui patinka būti Premjeru, bet visiškai nepatinka nešti atsakomybės ir lyderystės naštą ten, kur ji yra būtina, norint priimti sprendimus. Esant tokiam lyderystės vakuumui, valdančios frakcijos Seime natūraliai radikalizuojasi, agresyvėja ir pasiduoda gundančiai keršto pagundai. Tai tampa pagrindiniu veiklos Seime motyvu – ne valstybės kūryba, ne strateginių projektų realizavimas, bet kerštas Prezidentei, konservatoriams, prokurorui“, – teigė A. Kubilius.

Prie to prisideda viską griauti dėl savo bylų pasiruošusi Darbo partija (leiboristai), kurios veiksmų neprognozuojamumo amplitudė tik didėja, nes nesulaukia jokio socialdemokratų pasipriešinimo. A. Kubilius prognozuoja, kad valdančios koalicijos politika, artėjant Prezidento rinkimams, tik radikalizuosis, agresyvės ir vis labiau bus nukreipta prieš Prezidentę ir ją remiančius. Pirmininkas teigė, kad gali kliūti ir TS-LKD partijai, bet ji to nebijo.

Anot A. Kubiliaus, dabartinė valdžia akivaizdžiai demonstruoja vis labiau provincialėjančią politiką, seklią, populistinę, negalinčią pasiekti jokių rezultatų, atbaidančią užsienio investicijas ir aiškiai rodančią, kad ji nėra modernios, vakarietiškos, dinamiškos valstybės trajektorijos pusėje: „Link Vakarų tikrai neartėjame, Rytų įtakoms daromės labiau pažeidžiami. Toks yra šios valdžios esminis rezultatas. Todėl ji ir vienijasi prieš D. Grybauskaitę, nes tai paskutinis barjeras, kuris neleidžia visai prarasti tos vakarietiškos ateities perspektyvos. Ji yra padariusi klaidų, bet nematyti ateinančiuose rinkimuose to esminio pasirinkimo mes negalėsime“.

Pabaigai partijos pirmininkas priminė apie nuo pat Sąjūdžio lydintį pamatinį siekį kurti vakarietišką, saugią, modernią Lietuvos ateitį, labai tampriai susietą su Europa ir Vakarais. „Kartais mes tą pamatinį siekį pametame iš akių, pradedame keikti Vakarus, kur tikrai ne viskas gerai, bet jeigu mes savęs už tos, mus jau siejančios stygos nesistengsime traukti sparčiau link Vakarų, mus vėl pasivys Rytų pelkė“, – akcentavo A. Kubilius.

Pirmininkas įvardijo dvi priežastis, kas neleidžia mums sparčiau eiti tuo keliu. Pirma priežastis – stoka moderniai vakarietiškai mąstančio valstybinio, politinio, akademinio elito, kuris būtų pajėgus prisiimti tą lyderystės naštą kelyje link Vakarų. Antra – populizmui pavojingai paveiki skurstanti provincija, tai, ką vadina „antrąja Lietuva“. Tai yra problema, kylanti iš skurdo, nedarbo, atsilikimo problemų. Jeigu šios problemos nebus įveikta, bus paaukota sėkminga, vakarietiškos Lietuvos perspektyva. „Kuo labiau intelektas nusigręš nuo politikos, tuo daugiau matysime intelekto nesugadintos politikos. Šiandieninės valdžios politika įgyja vis daugiau tokių bruožų“, – apibendrino A. Kubilius.

Tėvynės Sąjunga , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra