A. J. Bačkis: žmonių meilė J. Marcinkevičiaus poezijai byloja, kad jo kūryba atitiko daugelio jautimo būdą ir mąstymo kryptį

Autorius: Data: 2011-02-19, 14:39 Spausdinti

A. J. Bačkis: žmonių meilė J. Marcinkevičiaus poezijai byloja, kad jo kūryba atitiko daugelio jautimo būdą ir mąstymo kryptį

Tautos meilė Justino Marcinkevičiaus poezijai liudija, kad jo kūryba atitiko daugelio žmonių, išgyvenusių pokarį, sovietmetį ir atgimimą, mąstymo kryptį, per šv. Mišias už Poetą, 2011 m. vasario 19 d., sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Šeštadienio rytą Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios už 2011 m. vasario 16-ąją mirusį šviesaus atminimo poetą J. Marcinkevičių.

Šv. Mišiose už velionį dalyvavo jo žmona Genovaitė, kiti artimieji, Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma, Premjeras Andrius Kubilius, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, Nepriklausomybės akto signatarai, Seimo ir Ministrų Kabineto nariai, J. Marcinkevičiaus kūrybos gerbėjai.

„Šis iš pažiūros kuklus, tačiau Dievo apdovanotas įtaigiu žodžiu žmogus žinomas kiekvienam Lietuvoje, todėl nuoširdžiai kviečiu visus tikinčiuosius – ir susirinkusius Vilniaus katedroje, ir esančius namuose – bendrai maldai“, – pamokslą pradėjo kardinolas, primindamas, kad maldos reikia ne tik mirusiajam, bet ir gyviesiems, kad jų širdys būtų paguostos, nuramintos dieviškosios meilės galia.

Arkivyskupas sakė, kad tik tikėjimas atveria duris į Amžinybę, tikėjimas leidžia tikinčiųjų bendruomenei ir po mirties padėti brangiems artimiesiems palaikyti su jais tikrosios meilės ryšį.

„Meilės, kuri kilo iš Dievo, ir nesibaigia mirtimi. Tik tikėjimas suteikia prasmę bažnytinėms laidotuvių apeigoms, kurios nėra paprastas pagerbimas ar tradicija, bet stiprus liturginis dangiškojo gyvenimo įtraukimas į mūsų žemiškąją tikrovę.(…) Meilė – tai prieštaravimas mirčiai, yra pasakęs prancūzų filosofas Gabrielis Marselis. Kiekvienas, kuris atsistoja savo mylimo asmens mirties akivaizdoje, negali susitaikyti su mintimi, kad meilė nutrūko, pasibaigė su šio gyvenimo žemiškumu. Juk būtų visiška beprasmybė, kad turime galimybę ką nors mylėti tik trumpą gyvenimo atkarpą. Tai prieštarauja pačiai meilės esmei, todėl poetai dažnai kartoja, kad meilė yra stipresnė už mirtį, nes tikroji meilė nėra ką nors turėti sau, bet atiduoti save tam, ką mylime“, – kalbėjo Vilniaus arkivyskupas šventovėje susirinkusiems tikintiesiems ir Poeto gerbėjams.

Kardinolas pabrėžė meilę Dievui, Tėvynei ir Žmogui.

„Žmonių meilė J. Marcinkevičiaus poezijai byloja, kad jo kūryba ypatingai atitiko jautimo būdą ir mąstymo kryptį daugelio tų, kurie drauge Lietuvoje išgyveno baugius pokario, pilkus vėlesnio sovietmečio ir viltingus atgimimo metus.

Šiomis dienomis girdėjome ne vieną liudijimą, kad talentingi poeto žodžiai apie nykstantį senąjį kaimą, lietuvių kalbą, pastangas atrasti autentiško gyvenimo pagrindus kėlė ūpą ir paguodą“, – sakė A. J. Bačkis ir kvietė tikėti Amžinuoju gyvenimu, mirusiųjų prisikėlimu.

Anot dvasininko, jei tuo tikime, „gyvenimas nesibaigia, o tęsiasi, įsikūnydamas gailestingoje Dievo meilėje, kurioje tarsi motinos įsčiose gimstame naujam dieviško gailestingumo perkeistam gyvenimui“.

„Gyvenimui, kuris mus, Žemės keleivius, įpareigoja rimtai atsakyti į esminį savosios egzistencijos klausimą. Jėzus šiandienos Evangelijoje sako: „Tavo brolis prisikels, ar tu tiki?“ Pamąstykime ir patys pabandykime atsakyti į šį klausimą“, – kvietė Vilniaus arkivyskupas.

Šv. Mišios buvo pabaigtos choro atlikta giesme pagal J. Marcinkevičiaus eiles „Tai gražiai mane augino“.

Poetas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius atgulė amžinojo poilsio prie Sausio 13-osios memorialo Antakalnio kapinėse.

Šeštadienį, vasario 19-ąją, Antakalnio kapinėse Vilniuje buvo palaidotas trečiadienį miręs poetas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas Justinas Marcinkevičius. Šeštadienio rytą už velionį Vilniaus arkikatedroje buvo laikomos šv. Mišios. Jas aukojo kardinolas A. J. Bačkis. Kūnas į maldos namus nebuvo nešamas.

Visuomenė atsisveikino su J. Marcinkevičiumi

8.00-13.00 val. Atsisveikino Lietuvos visuomenė.

9.00-10.00 val. Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, kurias aukojo kardinolas A. J. Bačkis. Kūnas į maldos namus nebuvo nešamas.

11.00-13.00 val. Žymių kultūros ir visuomenės veikėjų atsisveikinimas.

Aktoriai skaitė poeto eilėraščius.

13.00 val. Uždaras artimųjų atsisveikinimas su velioniu.

13.50 val. Karstas buvo išneštas iš salės.

14.00 val. Laidotuvių procesija pajudėjo į Antakalnio kapines. Skambėjo Vilniaus Arkikatedros varpinės varpai.

15.00 val. Laidotuvių procesija atvyko į Antakalnio kapines.

Atsisveikinimo kalbas sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

Religines apeigas atliko kunigas Gintaras Petronis.

Valstybinės vėliavos sulankstymas ir perdavimas velionio artimiesiems.

Laidojimo ceremonijos metu skambėjo giesmė „Marija Marija“ bei chorinės dainos pagal Justino Marcinkevičiaus eiles.

Skambėjo Lietuvos himnas, kapas uždengtas gėlėmis.

www.lrt.lt

Nuotraukose:

1, 2.  Tauta J. Marcinkevičių palydėjo į paskutinę kelionę (Karolio Kavolėlio, Šarūno Mažeikos nuotr.)

3. Kard. A. J. Bačkis: „Šis iš pažiūros kuklus, tačiau Dievo apdovanotas įtaigiu žodžiu žmogus žinomas kiekvienam Lietuvoje <…>“

4. Laidotuvių procesija į Antakalnio kapines (Tomo Lukšio nuotr.)

5, 6. Atsisveikinti su Poetu skubėjo minios žmonių (Petro Malūko, Š. Mažeikos nuotr.)

Katalikų (arki)vyskupai , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra