A. Guoga. Ateina dideli pinigai inovacijoms – ar sugebėsime panaudoti Lietuvos klestėjimui?

Autorius: Data: 2015-04-16, 15:29 Spausdinti

Antanas Guoga, Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdis, www.delfi.lt

Kiek naujų verslų buvo sukurta, remiantis mūsų šalies universitetų studentų išradimais? Kiek pajamų sugeneruota licencijavus Lietuvos universitetuose patentuotus išradimus? Ar turime ambicijų dešimt kartų padidinti tarptautinių patentų ir inovatyvių verslų bei darbo vietų?

Tai svarbūs klausimai diskutuojant, kodėl Lietuva šiuo metu vardijama tarp ES „outsaiderių“ inovatyvaus verslo srityje ir ko reikia siekti, kad situacija keistųsi. Jie ypač aktualūs galvojant, kaip šalis gali tapti konkurencinga regione ir pasaulyje. Atsakykime į tuos klausimus, ypač, kai nuolat dūsaujame dėl neišnaudojamų ES finansavimo galimybių.

O jos ateis dar didesnės. Europos Parlamente jau prasidėjo diskusijos dėl EK vadovo C.Junckerio trijų šimtų milijardų eurų investicinio plano. Jame nepaprastai didelės grąžos tikimasi būtent iš sparčiai į priekį žengiančių inovatyvių sektorių.

Neišnaudoti talentų rezervai 

Didžiuojamės pasaulyje pirmaujančiais lazerių kūrėjais ir gamintojais, visoje ES itin sudėtingus vaistus registruojančiais biotechnologais. Nuoširdžiai. Tačiau šie sektoriai nepatempia viso Lietuvos mokslo pasiekimų pasaulyje. Jų negana, kad Lietuva vadintųsi inovatyvia šalimi. Ypač valstybėje, kurioje aukštas mokslinių tyrimų lygis, veikia 14 universitetų ir 13 mokslo tyrimų centrų. Gaila, bet kol kas turime pripažinti, kad esame beveik priešpaskutiniai Europos inovacijų švieslentėje. Tai paaiškėjo Europos Komisijai paskelbus pirmuosius rezultatus, kaip šalys narės dirba su 80 milijardų eurų vertę sieksiančiais mokslo ir inovacijų projektais (“Horizontas2020”).

Nemėgstu palikti statistikai sprendžiančio vaidmens, tačiau nieko gero, kad Lietuva (2014 m. duomenimis) paskutinėje vietoje tarp ES narių inovacijų įgyvendinimo rinkoje rodiklį (angl. inovation output). inovatyvių darbo vietų skaičius irgi panašioje situacijoje. Gerbiu mūsų pramonėje dirbančius žmones, bet tikrai nenoriu, kad Lietuva užsistovėtų pramoninės industrijos etape vietoj to, kad išsiskirtų žinių ekonomikos pasiekimais. Mes neperspjausime Bangladešo ar kitų pigios darbo jėgos šalių, todėl privalome konkuruoti pasaulyje savo žiniomisir protu. Tačiau, kaip teisingai diskusijoje apie inovatyvią Lietuvą pastebėjo „Nordea“ banko ekspertas Žygimantas Mauricas, ar galime tikėtis stebuklų, jeigu užimtųjų skaičius inovatyviuose sektoriuose mažesnis tik Latvijoje irBulgarijoje.

Nors EK pastebi, kad Lietuva turi gerai paruoštus absolventus, tačiau ir Europinės institucijos, ir Lietuvos verslo ekspertai akcentuoja, kad Lietuva neišnaudoja žmogiškųjų išteklių strategiškai. Geriausi mokslininkai savo gebėjimus pritaiko kitose ES valstybėse, dirbdami užsienio koncernams ar universitetams. Lietuvoje trūksta patentuotinų išradimų, pritaikomų praktikoje, rinkoje. Panaudojama daug lėšų, sukurta rimta infrastruktūra, nepaprastai gabūs žmonės, bet inovatyvumo rodikliai niekaip negerėja.

Mokslas – verslui, verslas – mokslui

Į akis krenta didelis mokslo nepasitikėjimas verslu, verslo – mokslu. Jau ne kartą kalbėjau apie pasitikėjimo stoką Lietuvoje kaip fenomeną visose srityse. tai yra bruožasstabdantis ir inovacijų plėtrą šalyje. Mokslininkai nepasitikėdami verslu, universitetu ar sektoriaus kolegomis, nepristato išradimų patentavimui.

Akademinė bendruomenė pyksta, kai prašoma pasistengti parduoti savo produktus. Tačiau universitetai turėtų aktyviau bendradarbiauti, ieškodami vietos ir tarptautinių partnerių išradimų išverslinimui. Taip atsivertų ir didesnės galimybės naudotis įvairiais fondais. Be to, turime neužgniaužti talentingų tyrėjų akademinėse džiunglėse. Gera organizacijos „Kurk Lietuvą“ atstovų mintis, jog reikia peržiūrėti ir strategiją dėl mokslininkų apkrovos akademinėmis valandomis. Pagal statistikos rodiklius, daugiau nei 50% Lietuvos mokslininkų 46% savo laiko skiria akademinei veiklai ir turi mažai laiko tiriamajai bei išradybinei mokslinei veiklai.

Ž. Maurico teigimu, net ir su geriausiais norais mokslininkai 30 val. per parą negali dirbti, tad natūraliai tenka dėliotis prioritetus. Pasak jo, o nesant mokslo ir verslo bendradarbiavimo paskatų, mokslininkai prioritetus teikia dėstymui, mokslinių straipsnių publikavimui (kuo daugiau – tuo geriau) ar ES lėšų įsisavinimui. Tad laiko dirbti su verslo įmonėmis nebelieka.

Vis dar gyvas anksčiau vyravęs mąstymas, jog sukurtas išradimas priklauso tik konkrečiam asmeniui, o ne komandai ar institucijai, kurioje jis sukurtas. Išradimas viešai publikuojamas ir tūkstančiai valandų darbo pasilieka popieriuje vietoj to, kad pagerintų žmonių kasdieną ir gyvenimus.

Kita vertus, teko patirti, kad ir versle mokslininkų išradimais vangiai domimasi. EK teigia, kad investicijos į inovacijas privačiame sektoriuje daromos vangiai, nenuosekliai ir nespecializuotai. Trūksta ne tik supratimo apie inovacijas, mokslo pasiekimus. Ne visi turi kantrybės ir noro kurti verslą, kurio atsiperkamumas pasimato ne iš karto. Trūksta pasitikėjimo savimi ir kitais.

Kas imsis lyderio vaidmens? 

Atsakomybę už tai, kad verslas nemoka ar nėra suinteresuotas panaudoti milijardinių EK inovacijų ir mokslo sričiai paskirtų lėšų, turi priimti ir inovacijas bei mokslą finansuojančias programas administruojančios valstybinės institucijos. Visų pirma, privalome susiimti ir nustoti tampyti paklodes tarp mokslo bei inovacijų programas kuruojančių Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų. Tvirtai paremti Sumanios specializacijos programą, bandomosios gamybos stiprinimo kryptis, idėjas neatlygintinai investuoti į inovatyvių verslų pradžią.

Sutikimuose su jaunimu kalbėdamas apie sėkmę versle, akcentuoju pasitikėjimo svarbą. Raginu idėjų turinčius žmones jas pristatyti viešai, pristatyti verslo angelams, pristatyti idėjų konkursuose. Tai yra tiesiausias kelias pasitikrinti, ar idėja yra unikali, įdomi rinkai, kur gali kilti pirmosios problemos jas įgyvendinant.

Jei norime paskatinti sėkmingą inovacijų išverslinimą, padidinti atlyginimus, parodyti savo pasiekimus, turime kurti ateities poreikius. Turime orientuotis į viso pasaulio rinką. Privalome pergalvoti šalies išradimų patentavimo strategiją ir kelti ambicijas turėti daugiau europinių ir tarptautinių patentų. Taip, patentų išlaikymas yra brangus, bet Mokslo ir inovacijų agentūra (MITA) turi finansinius įrankius verslui padėti. Pasinaudokime jais!

H. Ford sakė: „tik su komanda nugalėsi“. Mokslo ir verslo atstovai turi susivienyti ir dirbti kartu ir atrasti tokio bendradarbiavimo naudą. Kuo greičiau, tuo Lietuvai geriau. Nenustebino „Kurk Lietuvą“ kritiška išvada, kad būtent specialistų, kurie išmanytų žinių ir technologijų perdavimo procesą, nebuvimas yra viena pagrindinių žemų Lietuvos inovatyvumo rodiklių priežasčių. Tam šalyje reikalingi profesionalai, galintys suprasti ir mokslo specifiką, ir verslo subtilybes. Turime investuoti į mokslo vadybininkų kartą, į tarpsektorines specializacijas. Sukurkime specializuotas komandas, padalinius mokslo įstaigose, jeigu reikia – ir institucijas. nustatykime joms veiklos modelius ir apsibrėžkime veiklos rodiklius per aiškiai ribotą laiką. Bet neverskime mokslininkų eiti prie „prekystalio“, o verslininkų prisiminti Mendelejevo lentelę.

Lietuvai kaip niekad labiau reikia stiprinti inovatyvų verslą, specializuotis, nes pasaulis keičiasi. Lietuvoje jį vystyti yra visos sąlygos ir potencialas yra didžiulis. Turime tinkamai įsisavinti ES fondų lėšas inovacijoms, kitaip rizikuojame tapti investicijų provincija.

www.antanasguoga.lt  nuotr.

 

Europos Parlamentas (EP) , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra