A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

Autorius: Data: 2021-04-08 , 14:54 Spausdinti

A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

ltlife.lt nuotr.

Ažuolė Bajor, www.alkas.lt

Vardas susiskamba su žmogumi tik tuomet, kai jis yra kilęs iš gimtosios kalbos

Todėl yra labai svarbu, kad tėvai suteikdami vaikui vardą nesižavėtų vien vardų madomis, gražiais, skambiais pasaulietiškais vardais. Renkant vardą, jo kilmė ir prasmė turėtų būti svarbiausi rodikliai. Žmogus gali turėti keletą vardų: tautišką, pasaulietišką, dvasinį, šventą, slaptą. Tačiau geriausiai yra, kai žmogui parinkus tinkamą vardą, jis vienintelis ir lydi jį visą gyvenimą.

Vardas yra žmogaus gelminės savasties garsinė išraiška. Asmenvardis įtakoja žmogaus gyvenimą, nusako jo būdo bruožus, tapatybę bei tautybę. Vardas yra laimingo gyvenimo palydovas, yra susėjęs su sėkme ir netgi lemtimi. Vardo garsas turi ir tam tikrus virpesius, skambesį, kuris turėtų derėti su pavarde, su pačiu žmogumi.

Buvo skaudūs laikai, kai naujoji religija draudė viską, kas buvo susiėję su senaisiais papročiais. Mūsų protėviai buvo priversti atsisakyti prigimtinio tikėjimo, savo dievų ir net savo vardų. Bažnyčia griežtai draudė krikštyti vaikus namuose. Baudė tuos, kurie nenorėjo atsisakyti prigimtinių papročių. Žmonės buvo krikštijami suteikiant jiems krikščionių šventųjų globėjų vardus. Žodžių krikštas, krikštyti kilmę kalbininkai sieja ir su iki krikščioniškais, ir su krikščioniškais laikas. Žodį krikštas turi ir latviai, ir prūsai, ir slavai. Jis yra ir lotynų kalboje.

Yra žinoma, kad vos tik pakrikštytus vaikus lietuviai atkrikštydavo šaltinių, upių, ežerų vandeniu duodami jiems lietuviškus vardus. Latviai krikščionišką krikštą naikino prausdamiesi pirtyje ir persipildami Dauguvos upės vandeniu.

Atkrikštijimo apeigos atliekamos ir iki šių dienų. Žmonės įvairiai tai atlieka. Vieni tai daro savarankiškai, gamtos virsmo metu, per lygiadienius ar saulėgrįžas. Dažnu atveju tai atliekama pirtyje padedant senųjų papročių žinovui.

Man pačiai krikščionišką krikštą Latvijoje, pirtyje, padėjo nusiplauti žiniuonis iš Latvijos. Žinodama kaip tai daroma, pati patariu ir padedu kitiems tai atlikti.

Iki krikščionybės įvedimo žmogus turėjo tik vieną vardą

Penkioliktame amžiuje pradėjo rastis prierašai prie vardo: tėvavardis, brolio vardas, amatas, gyvenamoji vieta. Šie prierašai ilgainiui tapo pavardėmis. Taip senieji lietuviški vardai išsisaugojo pavardėse.

Po krikščionybės įvedimo lietuviai dar gerą šimtmetį šalia priverstinio krikščioniškojo krikšto vardo dar turėjo ir senąjį lietuvišką vardą. Tačiau jau nuo šešiolikto amžiaus vidurio tėvai buvo verčiami krikštyti vaikus bažnyčiose jiems duodant tik šventųjų vardus.

Apie 300 metų lietuviams buvo leista turėti tik svetimą vardą. Su tautiškumo atgimimu, devyniolikto amžiaus antroje pusėje, vėl pradėta vaikams suteikti senuosius lietuviškus vardus ir iki 1940 metų šalia krikščioniško vardo buvo galima turėti ir kitą vardą.

Nuo 20 amžiaus antrojo dešimtmečio lietuviški vardai pasirodė kalendoriuose

Vienuose kalendoriuose buvo skelbiami tik lietuviški vardai, kituose tik šventųjų, dar kituose lietuviški ir krikščioniški šventieji vardai. Sudarinėjant kalendorius krikščionių šventųjų vardai priskiriami tai dienai, kada mirė nukankintas, šventasis, palaimintasis. Straipsnio pabaigoje pateikiamas sąrašas lietuviškų vardų, surašytų iš 1944 m. „Dirbančiųjų kalendoriaus“.

Sovietinės okupacijos metais vaikus buvo draudžiama krikštyti bažnyčioje. Tai buvo daroma slaptai. Dažnu atveju tai buvo daroma ne iš didelio pamaldumo, o tiesiog dėl ilgus šimtmečius įsigyvenusio įpročio ir papročio. Sovietmečiu šalia žmogaus vardo ir pavardės buvo rašomas dar ir tėvo vardas.

Žmogus savo pokyčius gyvenime susiejusius su tikėjimu, dvasinėmis vertybėmis, pasaulėžiūra užtvirtina pasikeisdami tėvų duotą vardą. Vis dažniau tenka girdėti, kai žmogus pasaulietišką vardą keičiasi į lietuvišką arba pasirenka antrąjį vardą irgi lietuvišką. Būna ir taip, kad keičia vardą netgi po kelis kartus. Tai labai asmeniški pajautimai ir pasirinkimai.

Vardo keitimas yra gyvenimo kelio, lemties keitimas

Vardo trumpinimas, kirčio kitimas varde, įgauna kitą garsinį skambesį, kuris turi savo dažnius – susilpninti arba sustiprinti vardą. Parenkant vardą reiktų atsakingai gilinantis į jo prasmę, reikšmę, atkreipti dėmesį kas iš žymių žmonių praeityje turėjo tą vardą. Vardas turėtų derėti ir su pavarde. Pavardės nepasirinksi, jeigu ji labai išraiškinga, tuomet siūloma vardą parinkti švelnesnį, kad būtų pusiausvyra.

Dvasinis mokytojas, ir senojo protėvių tikėjimo-baltų žynys Gintaras sako, kad esame privadinti įvairiausiais vardais. Kaskart jis vis pabrėžia, kad būtinai turime turėti lietuvišką-tautišką vardą. Jis pats turi keturis vardus. Pasakoja, kad jam mama norėjusi duoti Mangirdo vardą, tačiau giminės jį pradėjo vadinti Gintarėliu ir taip šis vardas tapo, kaip jis sako, kasdieniniu jo vardu. Bažnytinio krikšto metu jis gavo Jono vardą, kurį gerbia, nes tai yra jo tėvo vardas. Jis visuomet jautė, kad tas vardas yra irgi lietuviškas.

Beje, latviai vardą Jonas-Janis laiko senoviniu baltišku vardu, kuris sutampa su krikščionių šventojo globėjo Jono vardu. Domintis ir gilinantis į jogos žinias, mokytojas jam suteikė Narajano vardą. Būdams kitokio požiūrio jaunuolis, jis jautėsi suvaržytas lietuviškumo ir net jo kratėsi. Jis sako, kad jo protėvių ir pramočių miegančią atmintį pažadino apsilankymai Indijoje ir dalyvavimas ten vykusiose šventos Ugnies apeigose.

Gintaras sako, kad Narajanas pažadino Mangirdą. Mangirdo vardą, beje, jo mama jį šiuo vardu vadino iki trejų metų, jis brangina ir laiko išeiginiu. Visiškai neseniai, tik ypatingais atvejais, jis šį vardą atskleidžia. Jis pabrėžia sakydamas, kad ,,vardas auga manyje“.

Tautinis vardas – gija siejanti ir palaikanti ryšį su savo protėvių šaknimis

Lietuvai atgavus nepriklausomybę daugybė žmonių išvyko gyventi į užsienį. Padaugėjo santuokų su kitataučiais. Daugelis jų tapo labai pasaulietiški, nutolo nuo gimtinės, nuo savo šaknų. Ne dažnai tokiems tėvams rūpi vaikui suteikti lietuvišką vardą. Labai svarbu, kad vaikui būtų duotas jei jau ne vien lietuviškas, tai bent jau antras vardas lietuviškas. Lietuviškas vardas tai pagarba savo protėvių žemei, papročiams, kalbai ir tautai.

Vaikas, užaugęs toli nuo Lietuvos, neišvengiamai kažkuriuo gyvenimo metu pasidomės vardo prasme, kilme. Žmogaus tautinis vardas – tai nenutrūkstama gija, siejanti ir palaikanti ryšį su savo protėvių šaknimis.

 
A. Žuko nuotr.

Parenkant vardą svarbu viską apgalvoti

Gilioje senovėje mūsų protėviai gimusius vaikus, iki trejų metų, vadindavo bendriniu žodžiu vaikas. Vėliau išsilaikė paprotys vaiko vardo neatskleisti bent keletą savaičių ir dėl apsaugos, ir dėl nužiūrėjimo tikimybės ir dar dėl to, kad pasimatytų koks vaikas yra ir pagal tai jam būtų tinkamai parenkamas vardas.

Teko girdėti, kad senovėje buvo pirmojo sutikto žmogaus vardu pavadintas naujagimis. Tėvams gimusį vaiką vadinant įvairiais vardais, būna, kad vardas, kaip sakant, ima ir prilimpa. Tačiau būna ir taip, kad vieną vardą tėvai numato, o gimus kūdikiui duoda visai kitą.

Viena moteris pasakoja, kaip įsivaizdavo savo būsimą dukrytę labai švelnią, jautrią ir buvo parinkusi jai mažybinį vardą, bet vos ją išvydusi suprato, kad pirminis vardas visai jai netiks.

Teko girdėti, kad tėvas besilaukdamas sūnaus vardą sudėliojo iš kaskart vidinio klausymosi nugirstų raidžių. Kiti nori, kad būtinai varde būtų kokia tai raidė. Pasitaiko, kad tėvai sukuria vardą iš savo vardų. Būna, kad tėvai susapnuoja vardą arba vardas lyg pats iš kažkur pasigirsta.

Mano pažįstama šeima traukė burtus kokie antrieji, lietuviški vardai, teks jų abejiems vaikams.

Nors ir rečiau, bet vis dar pasitaiko, kad pirmagimiui suteikiamas senelio ar tėvo garbei jo vardas. Senovėje, kai lietuviai turėjo tik vieną vardą, tokio reiškinio nebuvo.

Yra žmonių, kurie renkat vardą pasikliauja įvairiausios kilmės burtininkų, astrologų, numerologų žiniomis bei pranašystėmis. Dažnu atveju visa tai būna persipynę su įvairiomis religijomis, neaiškiais tikėjimais ir spėjimais. Mes turime savo lietuvišką horoskopą pagal Eugeniją Šimkūnaitę ir Joną Vaiškūną. Habil.dr. ir žiniuonė E. Šimkūnaitė domėdamasi liaudies medicina, papročiais, tautosaka, stebėdama gamtoje vyksiančius reiškinius ir juos tapatindama su žmogaus būdo bruožais surašė paukščių, žuvų ir medžių horoskopus. Žvaigždininkas ir Romuvos vaidila J. Vaiškūnas savo knygoje „Skaitant dangaus ženklus“ pagal išpaišytus vaizdus ant senovinio apeiginio kaušo ir remdamasis tautosakos ir etnografijos žiniomis aprašė senąjį lietuvišką Zodiaką. Renkant ir pasirenkant vardą vertėtų atsižvelgti ir į šias žinias.

Aš pati patyrusi įvairius asmenybės, gyvenimo pokyčius panorau turėti lietuvišką vardą. Tai greičiau buvo ne noras, bet poreikis, kuris atsirado atgimstant prigimtiniam tikėjimui. Aš džiaugiuosi turėdama lietuvišką vardą. Jis mane puošia, stiprina ir augina. Jis stiprina ryšį su prigimtiniu protėvių-baltų tikėjimu, tvirtina ryšį su savo tauta, žeme bei kalba.

***

Lietuviškų vardų sąrašąs pagal ,,Lietuvos dirbančiųjų kalendorių 1944 metams“. Išleido Kauno valstybinė leidykla.

Sausis: Gailutė, Rūstė, Švitrė, Arimantas, Gedetė, Vytautas, Ritė, Patolė, Rūtenis, Nemina, Gražulis, Ragailė, Gryžutis,  Ilgaudas, Dailius, Norgailė, Jovaras, Ežerė, Kalnius, Priska, Ragnytė, Raivedis, Germė, Rungaila, Garsė, Skaistė, Tautvila, Damilė, Rainis, Rimgaila, Žiedė, Šarkė, Vėjūna, Auksuolis, Karikutas, Girkantas, Ganguolė, Skirmuntas.

Vasaris: Zylelė, Gytis, Vandenė, Rytis, Radvylis, Barkus, Birutė, Arminas, Alkis, Živilė, Švitrigėlė, Giltakė, Dormantas, Prišmantas, Algė, Kęsgaila, Lėta, Rikantas, Ugnė, Žynė, Saulius, Girdenė, Vytis, Kinitibutas, Viltė, Trimpas, Saugė, Šarūnas, Auksuolė, Mintigeidė, Žemyna, Kęstutis, Nemura, Gandrimas, Taurė, Ašmantas, Šilė, Auganas, Voverė, Žiemulis.

Kovas: Rūsnė, Eitautas, Almonė, Uosis, Tulė, Daina, Švetigailis, Sunigaila, Raminta, Rykis, Vaidilutė, Rimtautas, Vidminas, Šalna, Vaižgantas, Visgailė, Žygintas, Naubartas, Žibuolė, Vartulė, Žalvytė, Jorūnė, Goštautas, Jundilė, Liūtavaris, Karigaila, Šalvė, Gidonė, Vaidotas, Gideikė, Aujotas, Varūnė, Gendvilis, Vaigalė, Eimutis, Sniegė, Pratenis, Velotė, Lingaila, Linas, Galigantas, Visomantė, Glodenė, Tolivardis, Narimantas, Plukė, Teklė, Vygandas, Dorulis, Gėla, Meldutis, Gerutė, Kernius, Liūtė, Joteikė, Ginutis.

Balandis: Dainora, Jagaubis, Putenė, Vimbaras, Vytenis, Rimbaudas, Našlaitė, Žvaigždė, Dudutis, Minvydas, Ruklė, Staugirdas, Vilmantė, Dalia, Rasa, Vilmantė, Vykintas, Jūratė, Girulis, Mintautas, Daugaila, Girulis, Algaudė, Bangpūtys, Didutė, Vizvaldas, Mažutis, Vaidotė, Vėja, Giedrius, Daujotas, Suvartas, Lazdonė, Nomgaila, Skalvė, Dargenis, Žvaigonė, Visgailis, Vygaila, Jūragis, Gražvydė, Kantrimas, Tyvaita, Viliūnė, Kaributas, Gotautas, Aušrelė, Indrė, Sangaila, Virbutas, Venta.

Gegužė: Gegutė, Žilvinis, Meilutė, Dangerutis, Drebulė, Dievonis, Danutė, Dainora, Džiugas, Nerutė, Austė, Sauginas, Beržas, Mintautė, Neris, Traidenis, Baltuolis, Suvartė, Patolis, Sytis, Austė, Putinas, Butenė, Skirgaudas, Nerėjas, Viligailė, Vaidutis, Nergonė, Gardevutis, Milda, Gintaras, Gražutis, Jaunutė, Bitė, Vitargis, Erdvilas, Gailė, Rytė, Mindaugas, Apeilė, Skaistuolis, Augmantė, Šviedrys, Vaidevutis, Vydminė, Rimtenis, Aldona, Algimantas, irgaudasTautvydė, Vilimantas, Gina, Meilutė, Žydrė, Malonė, Vyrgaudas, Saulė, Rima, Viksvė, Mylinė, Biržė, Gintautas.

Birželis: Galinda, Daugotas, Ąžuolas, Dievelta, Vendrė, Šerkšnas, Meletė, Kentautas, Mėta, Tauras, Šilgaila, Akytė, Vorilė, Masvydas, Vingėla, Kantminas, Skirgelė, Minkantė, Kunotas, Pomedė, Butrimas, Kirstanė, Švarnas, Kategirdas, Vingėla, Skirgelė, Dainius, Rūta, Ramūnas, Minkantė, Kunotas, Pomedė, Butrimas, Švarnas, Jūra, Nauburė, Žvaizdrė, Gimbutas, Gegužė, Vygintas,  Žadvainis, Spanguolė, Vadulis, Putėjis, Blinda, Gegė, Jaukantas, Vilimas, Baniutė, Mantminas, Jaunius, Viltautė, Norgailė, Tautgaila, Gailė, Giedrimė, Tautginas, Uogelė, Ramunė, Gdiminas.

Liepa: Liepa, Gendrutis, Lengvenis, Žilvinė, Bijotė, Vaidilis, Surteikė, Vaidilis, Butginas, Lakštutė, Ritonė, Skinutė, Sungailis, Tauragis, Danga, Pušinis, Aušrė, Mantrimas, Švitra, Šarūnė, Vilimantas, Voverė, Skaidra, Margis, Kindis, Austina, Kimtyla, Vidutis, Žvingilė, Lemtūris, Dudutis, Utenė,  Emantė, Tautvilas, Sluoksnė, Šventaragis, Tautginė, Pasargė, Dauginas, Ilgė, Auksė, Živilė, Darvilas, Dargvilas, Mangirdas, Mantvydas, Aušra, Gluosnis, Greitutė, Žintautas, Meletėlė, Agarė, Patirga, Ulelė, Bijūnas, Lėtutė, Vainibutas.

Rugpjūtis: Gilsė, Suduvis, Tugaudas, Lengvė, Smilgė, Mangirdas, Gerimantas, Snieginė, Rimtas, Nemiga, Prutenė, Drąsutis, Uogintas, Gražutė, Pilėnas, Laima, Nerimantas, Pūtis, Parutė, Erimas, Laimutė, Irvė, Asibutas, Pajauta, Eimantas, Utenis, Vaiselė, Rugelis, Saulenis, Mintautas, Šviesuolė, Patrimpas, Neringa, Svajūnas, Bukantas, Sungailė, Iminė, Karijotas, Ringelė, Bauminas, Rasuolė, Jogaudas, Liūdytė, Gilius, Vizgirda, Aušrinė, Gailutis, Mintibutė, Liūtas, Nadmė, Lameika, Bytautas, Augūna, Uolkertis.

Rugsėjis: Gunda, Gičis, Tugaudė, Brutenis, Jaugalis, Mirga, Rimantas,Gerimantė, Valdonė, Teisutis, Varmonė, Vaišvila, Bartis, Rėda, Daugalė, Vylius, Jausmė, Vargūnas, Karilė, Tolminė, Diemedis, Birmantas, Giratė, Zubrys, Putonė, Vismantas, Rigimuntas, Sigutė, Algaudas, Mingaila, Gėlutis, Praurimė, Vytė, Vainora, Tautgirdas, Natas, Viskintė, Mantvilas, Avietė, Vyrmantas, Kernius, Galintas, Juodis, Želvė, Vientautas, Gražina, Kurytis, Visgirdė, Vėsula, Bytautė, Žymantas, Arminas.

Spalis: Mantis, Parundė, Erdvilas, Ekvaldas, Ašara, Milgydas, Uponė, Gailius, Upinė, Ašarytė, Buivydas, Morkus, Perkūnatėlė, Mažrimas, Daugis, Lindeika, Eglė, Krytis, Jaunė, Butautas, Barnustas, Verpė, Ugnis, Maldeika, Žeminėlė, Norutis, Gendrė, Mingaudas, Kirbaidas, Bitė, Geluonis, Saigūnas, Liubartas, Rustulis, Gedainis, Gilanda, Saulė, Tureitis, Mynė, Narbutas, Gytė, Saulė, Tureitis, Gilanda, Undinė, Daugalis, Ramutė, Karigaila, Minginta, Kęsgaila, Ilutė, Ramojus, Miklausė, Vikis, Žemaitė, Gelgaudas, Rūstulė, Skirgaila, Tyris, Sargė.

Lapkritis: Kaributas, Vaivara, Šalna, Vosgilė, Vidmantas, Būteika, Auktumas, Judrė, Vygaudė, Bangpūtys, Cirtautas, Arūnas, Kvietė, Uolkertė, Svirbutas,Miglė,  Ašautas, Šiaurė, Vaišilgas, Snaigūnė, Kelkis, Kadinė, Gražidė, Narvydis, Saulenė, Ramantas, Vaidila, Žilinė, Kubilė, Aiškutis, Ledrūna, Lizdeika, Dainotas, Audronė, Rūstelė, Kurtautas, Eibarė, Vygandas, Rūstenis, Dainė, Liubartė, Visuomis, Bykelė, Rumbaudas, Vizmantas, Germė, Švitrigailė, Žempūtis, Girdutė, Almantas, Mansvetas, Vakarė, Rimgaudas, Daujotas, Linksmuolė, Davainis.

Gruodis: Butegeidis, Šilė, Skirmuntas, Krutulė, Lapūnė, Žvaigždikis, Erdmė, Gražutė, Vėtra, Tolutis, Nemėda, Žemberis, Gaila, Vakaris, Girdutė, Spinduolė, Edmintas, Žydrė, Dirvona, Garbutas, Rūtavilė, Kirbaidas, Kastytis, Dulūnė, Žvagulė, Tramaitis, Lygė, Vygaudas, Mantigailė, Audronė, Grinius, Gervilis, Aukštuolė, Rymantė, Gervydas, Grožvylė, Girenė, Gražvydas, Ilgis, Dobilė, Velbutas, Aiškutė, Dautaris, Rimas, Vaideliotė, Gajutė, Linksmuolis, Audrilė, Mingailė, Naudutė.

Etninė kultūra Kultūra Nuomonės, diskusijos, komentarai , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra