A. Ažubalio ir L. Kasčiūno laiškas partijos nariams

Autorius: Data: 2017-06-13, 17:38 Spausdinti

A. Ažubalio ir L. Kasčiūno laiškas partijos nariams

www.voruta.lt

Gerbiami bendražygiai, TS-LKD nariai,

Pirmiausia norisi padėkoti, kad diskusija dėl Seime įregistruotų asmenvardžių rašybos įstatymo projektų šiuo, kaip ne kuriuo kitu klausimu, buvo inicijuota mūsų bendruomenės pagrindo ir atramos – partijos skyrių ir susirūpinusių jų narių. Tai tik parodo, jog šiuo aktualiu, tačiau ypač jautriu klausimu turėtume elgtis labai išmintingai ir pirmiausia patys viduje susitarti. Kitaip išorėje atrodysime nekaip, o viduje jausime neteisybės jausmą.

Šią savaitę Jus pasiekė gerbiamo Andriaus Kubiliaus, vieno iš asmenvardžių rašybos „liberalizavimo“ šalininkų ir iniciatorių, laiškas, kuriame jis išdėsto savo argumentus, kodėl neva Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turėtų palaikyti būtent „w, q ir x“ į lietuvių kalbą faktiškai įtraukiantį įstatymo projektą. O ne, mūsų nuomone, kompromisinį ir lietuvių kaip valstybinės kalbos statuso nepažeidžiančią iniciatyvą, kuria asmenvardžiai originalo kalba būtų rašomi antrajame paso lape.

Šiuo laišku norime patikslinti kai kuriuos aspektus.

A. Kubilius teigia, kad „agitacija prieš pavardžių su „w, x, q“ rašymą pirmajame paso puslapyje –esanti agitacija prieš Konstituciją“.
Konstitucinio Teismo (KT) 2014 m. vasario 27 d. sprendime ,,Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ apžvelgiama jau ne viename nutarime suformuluota KT doktrina asmenvardžių rašymo klausimu. Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarime aiškia pasakyta, kad ,,Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas.“

Jame taip pat pažymėta, kad Konstitucinis Teismas, 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime aiškindamas savo 1999 m. spalio 21 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pažymėjo, kad „lietuvių kalbos rašmenis ir su jų naudojimu susijusius esminius klausimus, inter alia atitinkamos transkripcijos principus, pagal Konstituciją turi apibrėžti įstatymų leidėjas arba jo įgaliota valstybės institucija“.

KT akcentavo, kad, atsižvelgiant inter alia į tai, kad Konstitucija nesuponuoja tokios Seimo veiklos, kad Seimas visą įstatymų leidybai reikalingą informaciją rinktų pats, nepasikliaudamas kitų valstybės institucijų pateikiama informacija, o tais atvejais, kai yra būtina remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija, jis turi gauti tokią informaciją, konstatuotina, kad kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų) <…> sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu <…> (šiuo metu įstatyme nurodytos institucijos – VLKK), oficialią išvadą <…>. Įstatymų leidėjas, spręsdamas, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus).

Konstitucinis Teismas, be to, atkreipė dėmesį, kad pagal Konstitucijos 14 straipsnį valstybinė kalba yra lietuvių kalba. 2007 m. gegužės 5 d. nutarime aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Konstitucinis Teismas inter alia pažymėjo, kad lietuvių kalba yra ypatinga konstitucinė vertybė
<…>, kad konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, jog įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, jis turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones.

Apibendrindamas Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas ar jo įgaliota institucija, apibrėždama esminius valstybinės kalbos vartojimo klausimus, inter alia nustatydama Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisykles, turi paisyti konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui. Pagal Konstituciją netoleruotina, kad šios taisyklės, inter alia įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.

Atsižvelgdamas į tai Konstitucinis Teismas konstatavo, kad VLKK turi teikti oficialią išvadą, ar gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, inter alia, ar konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė „lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.

Todėl akivaizdu, kad abejonės dėl „w, q, x“ nėra veikimas prieš Konstituciją, o kaip tik – siekis klausimą nagrinėti griežtai pagal KT išaiškinimą.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2017-05-23 pateikė išvadą dėl abiejų šiuo metu įregistruotų – „liberaliojo“ ir „antrojo puslapio“ – įstatymo projektų. Vertindama pateiktuosius projektus VLKK laikėsi tokių pat nuostatų, kurias yra išdėsčiusi teikdama išvadas dėl ankstesnių Seime įregistruotų vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose reglamentuojančių įstatymų projektų.

VLKK, pritardama pagrindinei abiejų įstatymų projektų nuostatai Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis, pasiūlė tokias išimtis:

a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);

b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

VLKK suformulavo siūlymus (o ne imperatyvus) dėl išimčių, ir dėl jų, laikydamasis Konstitucinio Teismo suformuluotos doktrinos, turės apsispręsti Seimas, tačiau jokiu būdu nepakeitė esminio savo aiškinimo, kad asmenvardžiai turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis.

A. Kubilius laiške mini ir tai, kad „w, q, x“ raidžių įvedimas prisidės prie Lietuvos lenkų bendrijos problemų sprendimo. Tačiau reikia įvertinti du dalykus. Pirma, Mykolo Romerio universiteto mokslininkų (tarp kurių yra ir mūsų partijos narys dr. Gediminas Kazėnas) 2014 m. atliktos išsamios studijos „Lenkų tautinės mažumos Lietuvoje identiteto tyrimas“ metu buvo atlikta gyventojų
nuomonės apklausa, kuri parodė, jog vos 15 proc. Lietuvos lenkakalbių laiko asmenvardžių klausimą svarbia problema, kuri galėtų pagerinti jų padėtį.

Antra, įregistravus „liberalųjį“ asmenvardžių rašybos variantą, 2017 m. balandžio 6 d. „Rzeczpospolita“ buvo išspausdinta pozicija, kad trijų raidžių Lietuvos raidyne įteisinimas lenkų mažumos problemos neišspręs, kad tai tik klausimo sprendimo pradžia. A. Kubilius, komentuodamas dienraščiui pritarė šiam teiginiui ir paminėjo, kad „tai pirmas žingsnis, kuris leis imtis tolimesnių veiksmų“. Tačiau norint „išspręsti Lietuvos lenkų asmenvardžių“ klausimą tolimesni žingsniai įmanomi tik šie – lotyniškų raidžių su lenkų abėcėlėje sutinkamais diakritiniais ženklais įvedimas į mūsų abėcėlę.

Taip pat svarbu pažymėti, kad jeigu neįtikina VLKK sprendimas, galime pažvelgti į autoritetingo ir geriausius Lietuvos kalbininkus vienijančio Lietuvių kalbos instituto poziciją, kuri labai aiškiai parodo, kokias grėsmes ir galimą žalą lietuvių kalbai ir jos sistemai sukurtų asmenvardžių „originalo kalba“ rašymas. Šios pozicijos argumentai išdėstyti LKI vyr. mokslo darbuotojos habil. dr. Onos Aleknavičienės komentare „Lietuvos žiniose“: http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/redakcijos-pastas-rasyti-pavardes-valstybine-kalba-nera-nusizengimas/212739.

Galiausiai norisi priminti, kad 2016 m. rengiant TS-LKD rinkiminę programą Tautinių bendrijų dalis, ypač dėl tokių nuostatų, kurias savo laiške cituoja A. Kubilius, susilaukė labai rimtų diskusijų programos rengėjų tarpe. Nors dokumentas buvo patvirtintas TS-LKD Tarybos, daugelyje partijos skyrių kylantis nepasitenkinimas tokia nuostata verčia klausti, ar išties neįtraukėme į programą to, kam nepritaria didžioji mūsų partijos narių dalis? Ar visi iki galo buvo susipažinę su tokia programine nuostata? Tai ne retoriniai klausimai, jie aktualūs svarstant, kaip ateityje tinkamai įtraukti visus mūsų partijos skyrius į aktyvų programos rengimą.

Tačiau nors partijos programa yra labai svarbus dokumentas, tai visgi nėra Konstitucija, ir partijos narius skaldančios, o ne vienijančios programinės nuostatos laikymasis tik todėl, kad jai formaliai buvo pritarta, mūsų nuomone nėra išmintingas politinis sprendimas.

Esame politinė bendruomenė, kuri save kildina iš ir sieja su Sąjūdžio idealais. TS-LKD garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis nuosekliai gina lietuvių kalbos statusą (http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/v-landsbergis-stokojant-proto-ir-geros-valios-kompensuojama-pykciu.d?id=74586866). Galiausiai, prisiminkime, kad 2017-ieji yra paskelbti lietuvių kalbos kultūros metais. Ar tikrai TS-LKD nori būti sprendimo, kuris iš principo pakirs lietuvių kalbos statusą, smaigalyje, tebūnie klausimai kiekvienam asmeniškai.

Pagarbiai


Audronius Ažubalis, prezidiumo narys
Laurynas Kasčiūnas, prezidiumo narys

Nuomonės, diskusijos, komentarai , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra