A. Anušausko kalba Lietuvos Sąjūdžio XIII-jame suvažiavime

Autorius: Data: 2011-06-27, 08:06 Spausdinti

A. Anušausko kalba Lietuvos Sąjūdžio XIII-jame suvažiavime

Algirdo Anušausko kalba, pasa​kyta  2011 m. birželio 4 d. Lietuvos Sąjūdžio XIII-jame suvažiavime

Gerbiami suvažiavimo dalyviai. iš tikro aš pasisakymą pradėsiu nuo kitų dalykų, apie kuriuos kalbama, bet stengiamasi nepamatyti.

Aš pradėsiu nuo užsienio politikos. Jeigu jūs atkreiptumėte dėmesį į kai kurių mūsų laikraščių antraštes, tai pamatysite užrašą – parmlamentiniai turistai… Prieš 20 m. Sąjūdžio žmonės važinėjo po pasaulį ir aiškino, kokie Lietuvos interesai ir siekiai; dabar, kai praėjo 20 m., regis, to daryti jau nebereikia. Žmonės, kurie jau 20 m. užsiėminėja užsienio politika, dabar vadinami parlamentiniais turistais. Jiems nereikia važinėti po pasaulį, jiems nereikia aiškintis kitų šalių pozicijų ir deklaruoti savo pozicijos, jiems nereikia ginti Lietuvos interesų pasaulinėje erdvėje, nes jie yra turistai. Jie turistai čia, Lietuvoje, bet užsienyje jie be abejonės – politikai, kurie atstovauja savo valstybei. Ką aš noriu pasakyti? Lietuvoje yra daug opių užsienio politikos klausimų, jie viešumoje yra ignoruojami ir apie juos nieko nekalbama. Tai yra nacionalinio saugomo iššūkiai. Aš ne veltui pradėjau kalbą apie taip vadinamus parlamentinius turistus: vieną turistą pašalinome, gal koks vienas kitas dar liko. O minėtos antraštės mūsų dienraščiuose rodo tik nusistatymą. Aš sakyčiau – dažnai neapgristą. Pvz., Sąjūdžio žmogus Emanuelis Zingeris yra daugiausiai važinėjantis po pasaulį ir ginantis Lietuvos interesus užsienyje, bet mūsų spaudos rodomas kaip mokesčių mokėtojų surinktų pinigų švaistytojas. Nacionalinio saugomo iššūkių dabar yra tikrai daug. Po 20 m., be abejonės, jie kitokie, bet ne mažiau svarbūs. Rusijos noras valdyti Baltijos šalis kitomis priemonėmis yra labai stiprus. Na, kad ir priešraketinė gynyba : tai yra mums kažkokia tolima tema ir mūsų, paskendusių vidaus problemose, neturėtų dominti. Rusijos siūlymas Vakarams: jūs ginkite kitas valstybes, o mes apginsime Baltijos šalis. Siūlymo esmė yra ta, kad Baltijos šalys būtų išskirtos iš bendros NATO sistemos. Tačiau dabartiniai mūsų NATO partneriai aiškiai pasakė – mes Baltijos valstybes ginsime patys. Bet noras Baltijos valstybes išskirti iš bendro NATO konteksto yra labai didelis ir tuo klausimu dirbama visais frontais. Kai kalbame apie NATO, mes galvojame apie gynybos planus, bet tai, kas vykta Libijoje, mums tarsi kažkas tolimo ir nesvarbaus. Bet ten taip pat demonstruojamas NATO pasiryžimas ginti žmones ir rodyti NATO šalių solidarumą. Lietuva taip pat prie to prisideda, gal tik netiesiogiai. Ir tas solidarumas parodė, kad NATO gali susimobilizuoti per keletą savaičių ir labai greitai realizuoti savo gynybos planus, o tai, be abejo, labai svarbu ir Lietuvai. Be abejonės ir retorika, kuri eina iš kitų valstybių prieš tą operaciją, yra inspiruota visai kitų interesų. NATO šalių solidarumas yra ta ašis, ant kurios laikosi pats aljansas. Bet tai nepatinka kai kurioms Rytų kaimynėms. Dažnai tai, kas mūsų spaudoje rašoma apie šiuos dalykus ar karą Afganistane, nušviečiama iškreiptai. Turiu pripažinti, kad daug problemų yra gynybos srityje: kai prieš 2-jus metus buvo atsisakyta privalomų šauktinių kariuomenės, nieko nebuvo numatyta, kaip formuoti rezervą, kaip apmokyti ir kaip pagaliau parengti piliečius vykdyti konstitucinę praeigą. Visa tai daroma dabar, nors tas darymas vyksta iš tikro gana sunkiai. Atrodo, kad jeigu Lietuva toje srityje nieko nedarytų, regis būtų tik geriau, nes būtų kur tuos jaunuolių apmokymui paskirtus pinigus išleisti kur kitur. Ir išties šiandien gynybos biudžetas yra labai mažas, nors jis niekad ir nebuvo didelis. Aš sutinku, kad yra daug svarbių sričių, tačiau gynyba yra viena iš tų svarbių sričių.

Aš galėčiau kalbėti apie įvairius klausimus, galėčiau kalbėti apie mūsų spec. tarnybų kontrolę. Per pastaruosius 6-erius metus buvo daug parlamentinių tyrimų, kurie pasibaigia skandalais, ypač tie tyrimai, kurie buvo susiję su VSD arba generaline prokuratūra. Tyrimų metu buvo atskleista daug įdomių dalykų – tai manipuliavimas savo veikla, vidaus kontrolės stoka, stoka iniciatyvos ginti viešąjį interesą. Buvo simuliuojama ir kova su terorizmu, net ir konservatorių partija buvo paskelbta teroristine organizacija. Buvę KGB karininkai jau 2-jus metus nedirba VSD, o iki tol jie ten dirbo. Riboti resursai buvo naudoti VSD vadovybės suformuluotoms vizijoms ir tikslams pasiekti nesant jokios parlamentines kontrolės. Dabar ta kontrolė yra kuriama, ir tai išties nėra lengva. Galėčiau atvirai pasakyti, kas yra atskleista – po didelėm kalbom apie didžiules galimybes slepiamas spec tarnybų neįgalumas, techninis atsilikimas, menkas operacijų finansavimas ir daug kitų dalykų, kurie mažina Lietuvos galimybes turėti savo veiksnias spec tarnybas, kurios vykdytų ne politinius užsakymus, bet tarnautų krašto interesams. Tad ar yra visa tai keičiama? Žinoma, kad dirbama ta linkme – keičiama ir stiprinama kontrolė, spec tarnybas atskyrėme nuo teisėsaugos; aišku – buvo labai daug nepatenkintų, bet žingsnis buvo reikšmingas. VSD nuo šiol tyrimų nevykdo- medžiagą turi perduoti į prokuratūrą. Šios įgyvendintos priemonės turi užkirsti kelią valstybės grėsmėms, o tų grėsmių išties yra ganėtinai daug. Kalbant apie informaciją tai vienas dalykas yra ją surinkti, o kitas dalykas yra jau ją išanalizuoti ir pateikti žmonėms, kurie priima politinius sprendimus. Dar kitas dalykas yra realiai veikti situaciją, kad jinai keistųsi. Realių poveikio mechanizmų kol kas nėra. Informacinėje erdvėje, turiu pripažinti, kad Lietuva pralaimi. Mes to nejaučiame, nes Lietuvoje veikia reali cenzūra, nors ji ir kitokia, ne GLAVLIT’o pavidalo. Po išorinio atvirumo – rašymo apie viską, ta dūmų uždanga realiai slepia manipuliavimą informacija ir jos slėpimą; galėčiau paminėti daugybę temų, kurios niekad nerado ir neras vietos viešojoje erdvėje, nes tam yra pačios įvairiausios priežastys, dažnai susijusios su korumpuotumu, korupcinėmis įtakomis, taip pat yra ir kitų valstybių įtakos. Aš nenoriu suabsoliutinti kitų valstybių įtakų, nes daug kas visų pirma priklauso nuo mūsų, nuo mūsų požiūrio, nuo mūsų įsigilinimo ir galvojimo išties savo galva. Pavyzdžiui, daug kas nepastebėjo ar nenorėjo pastebėti, kad vienas oligarchas ruošiasi padėti statyti Nordstream’ą , kita politikė nuo Šatrijos kalno giria Kaliningrado AE statybą. Bet apie tai spaudoje yra vos užuominos, nes žiniasklaida šitas temas apeina. O nuogąstavimai, kad Nordstream padidins karinį aktyvumą Baltijos jūroje, yra realybė. Kas bus ateityje, galima tik prognozuoti. Aš tiesiog norėčiau pasakyti, kad temų yra daug, spręstinų problemų taip pat nemažai. Mums labai trūksta pasitikėjimo, o nesant pasitikėjimo antikorupcinių iniciatyvų autoriai tampa korumpuotų žurnalistų ir korumpuotos žiniasklaidos aukomis. Todėl antikorupcinę veiklą palaikančių žmonių nėra daug. Antai, už Lietuvą be korupcijos grupė atsirado tik Klaipėdoje, nes išties tame regione tai grupei yra ką veikti. Kitur tokio palaikymo kažkaip nėra. Kitą savaitę bus svarstoma antikorupcinė programa, kurioje yra įrašytas raginimas parengti tiesės aktus, įgalinančius visuomenės atstovavimą teismuose. To mes siekėme pakankamai ilgai, nes permainų teismuose taip pat jau reikia. Man prieš porą savaičių teko teisėjams ir prokurorams skaityti pranešimą apie tai, kaip interpretuoti ir vertinti KGB dokumentus. Tai įvyko pirmą kartą po 20 m. ir aišku, kad tai yra labai džiugi permaina. Bet kokiu atveju mums labai trūksta drąsos palaikyti vieniems kitius, trūksta drąsos palaikyti savo valdžią ir daromas permainas. Kai kalbame apie energetiką, dažniausiai pasiduodame populizmui. Kaip KGB istorijos tyrinėtojas galėčiau pasakyti, kad savo laiku, prieš 4 dešimtmečius, jau pastačius AE Ignalinoje, karo atveju visi gyventojai iš Vilniaus ir aplinkinių rajonų buvo ruošiami evakuacijai iš Vilniaus link atominės elektrinės, nors visi žinojo, kad karo metu tokie objektai dažnai tampa taikiniais. Dabar elektrinės aplink Lietuvą, žinoma, nepadidins mūsų saugumo. Ką daro Lietuva? Taip, dirbama įvairiomis kryptimis: kreipėmės į ES instituciją ES komisiją; turiu jums pasakyti, kad nėra taip, jog nebūtų jokių rezultatų. Rezultatai išties yra, nors ir jie nėra labai matomi. Vienas dalykas, kad nėra noro pamatyti, o kitas dalykas: daug kas priklausys nuo pačios Lietuvos, nuo Lietuvos galimybių, nes priešprieša yra. Iš pašalės yra stengiamasi, kad Lietuva su kitomis Baltijos valstybėmis nepastatytų saugios AE, ir visa tai reikia aiškiai suprasti. Mes turime labiau pasitikėti savo valdžia ir nemažiau ją kontroliuoti. Pilietinės iniciatyvos turi prasmę tik tuomet, kai teikia ir siūlymus ir labai konkrečius, ką reikėtų padaryti. Priešingu atveju vien tik negatyvumas, aš manau, kad rezultatų neduos. Ačiū už dėmesį.

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

Lietuvos Sąjūdis , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra