A. Antanaitis paskirtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku
Autorius: Voruta Data: 2017-11-21 , 16:19 Spausdinti

Audrys Antanaitis. Alkas.lt nuotr.
www.alkas.lt
Lapkričio 21 d., antradienį, Seimas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovu paskyrė į VLKK Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) deleguotą LŽS vicepirmininką, portalo Alkas.lt redaktorių Audrį Antanaitį.
Už A. Antanaičio skyrimą į šias pareigas slaptame balsavime pasisakė 58 Seimo nariai, prieš – 25 ir susilaikė – 4.
Seimo nutarimu iš pareigų buvo atleista iki šiol VLKK pirmininkės pareigas ėjusi Daiva Vaišnienė. Už tai numatantį nutarimą „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko atleidimo“ (projektas Nr. XIIIP-1302) balsavo 59, prieš buvo 14, susilaikė 19 Seimo narų.
Seimas balsavimu taip pat patvirtino naujos sudėties VLKK. Iš viso VLKK sudaro 17 narių. Patvirtinta tokia VLKK sudėtis: Albina Auksoriūtė, Lina Murinienė, Bonifacas Stundžia, Daiva Vaišnienė, Rasuolė Vladarskienė, Daiva Aliūkaitė, A. Antanaitis, Vilija Dailidienė, Daiva Daugirdienė, Laimantas Jonušys, Jūratė Katinaitė, Rūta Kazlauskaitė, Andrius Utka, Vidas Valskys, Jolanta Vaskelienė, Vilma Zubaitienė, Danutė Kalinauskaitė. VLKK nariai skiriami penkeriams metams.
Nuo nuo 2012-ųjų metų komisijai vadovavo D. Vaišnienė.
A. Antanaitis gimė 1959 m. Palangoje. Vidurinę mokyklą lankė Telšiuose, vėliau Klaipėdoje. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete baigė lietuvių literatūros ir žurnalistikos studijas. Buvo pirmosios sąjūdinės Lietuvos jaunimo organizacijos Lietuvių jaunimo bendrijos „Lituanica“ įkūrėjas ir ilgametis pirmininkas. Ilgą laiką dirbo Kultūros ir švietimo ministerijos Ryšių su užsienio lietuviais skyriaus viršininku. Kaip aktyvus visuomenininkas kūrė lietuvių bendruomenes Sibire, Uzbekijoje ir Ukrainoje, organizavo penkias ekspedicijas į Rusijos lietuvių bendruomenes Altajuje, Tomske, Novosibirske, Krasnojarske, Omske, statė kryžius lietuviškuose kaimuose Saratovo srityje – Čiornaja Padinoje, Litovkoje, Talovkoje.
1973 metų pabaigoje Audrys Antanaitis būdamas Telšių 3-os vidurinės mokyklos mokiniu, su keliais draugais sukūrė pogrindinę bendriją „Laisvės vyčiai“. Šios bendrijos tikslas buvo siekti Lietuvos nepriklausomybės! 1974 m. vasario 17 d. organizacija vieno iš jos narių buvo išduota ir susekta saugumo. A. Antanaitis buvo pašalintas iš mokyklos ir nuteistas kalėti nepilnamečių kolonijoje. A. Antanaičio motina buvo atleista iš darbo „Masčio“ fabrike. Šeimai buvo nurodyta išsikelti iš Telšių. Tuomet A. Antanaitis su šeima persikėlė į Klaipėdą, kur tuometinėje K. Donelaičio vidurinėje mokykloje jam buvo leista išlaikyti aštuntos klasės egzaminus, bet pareikalauta rasti kitą mokyklą mokslui tęsti. Priimti sutiko Klaipėdos IX-ji (vėliau „Saulėtekio“) vidurinė mokykla.
1982 m. baigęs VU Filologijos fakultetą A. Antanaitis išvyko dirbti Poškonių lietuviškos mokyklos direktoriumi. Tuo metu tai buvo vienintelė lietuviška mokykla Šalčininkų rajone tad niekas čia dirbti nesiveržė…
1988 metų liepos mėnesį, praėjus vos mėnesiui po Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsikūrimo, buvo įsteigta Lietuvių jaunimo bendrija (LJB) „Lituanica“. Vienas iš jos kūrėjų buvo A.Antanaitis. LJB „Lituanica“ buvo pirmoji sąjūdinė jaunimo organizacija, atsiradusi anksčiau už skautus, ateitininkus ir kitas jaunimo organizacijas ir varžėsi su tuometine komjaunimo organizacija. LJB „Lituanica“ skleidė Sąjūdžio idėjas ne tik Lietuvoje, bet ir lietuvių bendruomenėse Baltarusijoje, Karaliaučiaus srityje, Latvijoje. 1989-1990 metais buvo surengtos penkios ekspedicijos į lietuvių telkinius Sibire (Barnaule, Novosibirske, Tomske,Omske, Bijske, Gorno Altajske – šios ekspedicijos buvo šiuolaikinių „Misija – Sibiras“ pirmtakės) bei trys į lietuviškus Saratovo srities Čiornaja Padinos, Litovkos ir Talovkos kaimus, kur tuo metu tebegyveno lietuviškai kalbančių 1863 metų sukilėlių palikuonys. Visur buvo skatinamas lietuvių bendruomenių kūrimasis, platinama lietuviška spauda, informuojama apie istorinius procesus, kurie tuo metu vyko Lietuvoje.
LJB „Lituanica“ leido savo leidinį „Lietava“. Jos vyriausiuoju redaktoriumi dirbo A. Antanaitis. Šiame, panašiame į „Sąjūdžio žinias“ leidinėlyje buvo rašoma apie tuometinio laisvėjančio jaunimo veiklą bei įkurtas organizacijas, raginama keipti dėmesį į Rytų Lietuvą, kurią „Lituanica“ vadino „Liūdnąja Lietuva“.
Nuo 1982 metų A. Antanaitis rašė literatūrines recenzijas „Pergalės“ (vėliau „Metų“), „Nemuno“, o literatūrinio pobūdžio straipsnius dar ir „Mokslo ir gyvenimo“ žurnalams. Buvo išrinktas „Mokslo ir gyvenimo“ jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtoju.
Nuo 2000-jų metų A.Antanaitis – radijo žurnalistas. Dirbo „Vilniaus televizijoje“, „5 kanale“ vedė laidas „Pulsas“, „Europulsas“, „Dviguba tiesa“. Dirbo „Žinių radijuje“, nuo 2012-jų – „Laisvojoje bangoje“.
Vedė pokalbių laidas svarbiausiais politiniais, ekonominiais, kultūros klausimais. Kalbėjo su beveik visais Lietuvos kūrėjais, ypatingą dėmesį skirdamas kultūrinei, istorinei, dvasinei Lietuvos realybei nušviesti. Gerai žinomos jo laidos „Žinių radijuje“ – „Raktas“, „Avilys“, „Sėkmės olimpas“, „Laisvojoje bangoje“ – „Visraktis“, „Korys“, „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“.
Šiuo metu A. Antanaitis sėkmingai darbuojasi internetinio portalo Alkas.lt redaktoriumi.
2003 m. A. Antanaitis buvo apdovanotas Lietuvos pramonininkų konfederacijos premija, 2004 m. Lietuvos Respublikos Prezidento ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, 2004 m. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento apdovanotas garbės žymeniu „Už nuopelnus lietuvių išeivijai“, 2006 m. Amerikos lietuvių „Teisingumo čempiono“ apdovanojimas už ilgametį visuomenės švietimą teisiniais klausimais, 2008 m. vienas iš kūrybinio konkurso „Žiniasklaida prieš korupciją“ Televizijos ir radijo kategorijoje laimėtojų, 2011 m. apdovanotas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos medaliu „Žalgirio mūšiui – 600 m.“ už veiklą, įprasminant Lietuvos istoriją ir skatinant jai pagarbą.
2016 m. Audriui Antanaičiui buvo įteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“. Šis Seimo valdybos sprendimu įsteigtas apdovanojimas skiriamas už darbą Valstybės labui ir jos gerovei, teigiamų sumanymų, brandinančių visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą, sklaidą ir įgyvendinimą.
Komentarai
Naujienos
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
-
Baltarusijos jaunimas sulauks paramos ne tik bakalauro, bet ir magistro studijoms Lietuvoje
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
Lietuva
-
In memoriam. Monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius (1943–1974–2020–2021)
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
In memoriam. Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris dimisijos majoras Vaclovas Jazerskas (1949-2021)
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Prezidentas: partizanus vienijo laisvės siekis ir teisingumo troškimas
~ Kalbos, Lietuva, Naujienos, Renginiai
2020-09-21, 09:06
-
Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis?
~ Istorija, Kalbos, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
2019-12-02, 16:30
-
Vytauto Landsbergio kalba perlaidojant partizano Antano Kraujelio palaikus Antakalnio kapinėse, 2019-10-23
~ Istorija, Kalbos, Minėjimai
2019-10-28, 16:37
-
Vytautas Landsbergis. Suluš tavo peiliai. Ką sakė Antanas iš Anykščių ciesoriui Rasėjos
~ Kalbos, Kovo 11-oji
2019-03-12, 15:19
-
Vytautas Landsbergis. Žodis pilėnams
~ Kalbos, Vasario 16-oji
2019-02-19, 15:58