A. Adamkovičius: dėl pamaldų gimtąja kalba buvo mušamasi net bažnyčioje
Autorius: Voruta Data: 2016-02-23 , 13:26 Spausdinti

Dr. Aleksandras Adamkovičius. Autorės nuotr.
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt
„Knygos mintis ir buvo tokia – sužinoti, kaip su Dievu buvo kalbama baltarusiškai, – sako knygos autorius. Koks buvo baltarusių dvasinis gyyvenimas 20 a.pradžioje. Kokie buvo baltarusių kalbos santykiai su bažnyčia pokariniame Vilniuje. Kaip galima dainuoti ir melstis baltarusiškai“ – susirinkusiesiems į LMA Vrublevskių biblioteką trumpai paaiškino jau antros knygos apie baltarusius Lietuvoje autorius, Aleksandras Adamkovičius.
Dr. Aleksandro Adamkovičiaus knyga „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Ką reiškia kalbėtis su Dievu baltarusiškai” yra antroji serijos „Baltarusiai Lietuvoje: vakar ir šiandien“ knyga. Pirmoji, išleista 2010 metais, buvo skirta Vilniaus baltarusių švietimo raidai 1921–1939 metais. Baltarusiai yra viena iš gausiausių Lietuvoje gyvenančių etninių grupių, kuri su lietuviais turėjo ilgą bendrą istoriją ir paliko milžinišką kultūrinį palikimą Lietuvos miestuose.
Knygos redaktorė, Baltarusių kalbos, literatūros ir etnokultūros centro direktorė dr. Lilija Plygavka pasakojo, kad Aleksandras Adamkovičius medžiagą knygai rinko beveik penkerius metus. Ši knyga – tai tos epochos atspindys. 20 – 30 – uosius praėjusio amžiaus metus galima įvardinti kaip baltarusių tautinės savimonės paieškų metais. Visus rastus archyvuose dokumentus teko adaptuoti, iššifruoti ir, remiantis jais, surasti tinkamą šiai knygai koncepciją. Be to, „būtinai norėjome palikti tam laikotarpiui būdingą baltarusių kalbos leksiką, fonetiką, religinę terminologiją. Tačiau ne mažiau buvo svarbu ir tai, kad knyga būtų lengvai skaitoma ir suprantama paprastam žmogui“ – sakė dr. Lilija Plygavka..
Knygos „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Ką reiškia kalbėtis su Dievu baltarusiškai” recenzentas, Lietuvių kalbos instituto darbuotojas, hab. dr. Kazimieras Garšva priminė, kad daugiau nei prieš šimtą metų buvo kilęs kultūrinis sąjūdis, kad bažnyčioje būtų galima kalbėti gimtąja kalba. Kadaise bažnyčiose vyravo lotynų kalba, vėliau – „po polsku“, caro laikais katalikus privertė bažnyčios knygas skaityti rusiškai. XIX a. gale lietuvių kunigai parašė dvi peticijas Popiežiui, kad leistų laikyti pamaldas bažnyčioje gimtąja kalba. Kai kurie lenkų kunigai sakydavo – jei nenorite mišių klausytis civilizuota lenkų kalba, tai eikite lauk iš bažnyčios. Be to, yra žinoma, kad bažnyčiose buvę ir muštynių tarp baltarusių ir lenkų dėl teisės melstis gimtąja kalba. Tai faktas. Daug tokių dalykų buvo. Gudai savarankiškai stengėsi išsikovoti pamaldas gimtąja kalba. Šaltiniuose tai yra užfiksuota.
„Mūsų istorija tikrai yra bendra. Ir buvusi LDK kalba, ir bendravimo kalba taip pat buvo gudų. Jau įrodyta, kad lietuviams lengviau buvo bendrauti gudiškai ir su caro valdininkais, ir su lenkų kunigais. Ir labai puiku, kad šie faktai, istorija, yra aprašyta ir pagarsinta“, – sakė dr. Kazimieras Garšva.
Knygos autorius pasakojo, kad XIX a. – XX a. pradžioje Vilnius baltarusių tautai buvo svarbus kultūrinis centras. Daugiaetninis miestas su ryškia katalikiška tradicija tapo baltarusių traukos centru ir savotiška alternatyva rusiškai stačiatikiškam Minskui. Antroje knygoje dr. Aleksandras Adamkovičius tęsia Lietuvos baltarusių istorijos tyrinėjimus. Remdamasis Lietuvos valstybės centrinio archyvo medžiaga, pristato sudėtingą baltarusių religinio ir dvasinio gyvenimo raidą Vilniaus krašte Lenkijos okupacijos laikotarpiu 1921–1939 m. Knygoje taip pat pateikiami pokalbiai su asmenims, kurie šiuo metu turi įtakos baltarusių religinio gyvenimo vystymuisi atkurtoje Lietuvos Respublikoje.
Knygos pristatyme dalyvavo VšĮ Brolių Luckevičių muziejaus vadovė Liudvika Kardis, Baltarusijos ambasados Lietuvoje ryšių su žinisklaida 1-oji sekretorė Marija Agafonova,
Šv. Trejybės bažnyčios Vilniuje klebonas tėvas Pavel Jachimec. Renginį vedė LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė. Knygos pristatymą filmavo BelsatTV, transliuojama iš Lenkijos ir LRT laida baltarusių kalba „Vilniaus sąsiuvinis“.
Knyga „Lietuvos baltarusiai: vakar ir šiandien. Ką reiškia kalbėtis su Dievu baltarusiškai”
Komentarai
Naujienos
-
Prezidentas pareiškė užuojautą dėl Princo Filipo mirties
-
Skaitytojus artėjančių šv. Velykų proga sveikina pirmasis 2021 m. „Vorutos“ numeris!
-
Sveikinimai „Vorutos“ žurnalo vyr. redaktoriui Juozui Vercinkevičiui 80-ies metų jubiliejaus proga
-
Dažnėjantys neurologiniai susirgimai – karantino pasekmė?
-
Česlovas Iškauskas. Kai pagieža keičia kompetenciją… (Replika Povilui Gyliui)
Lietuva
-
Valstybinis patentų biuras mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Mokykliniais geltonaisiais autobusais gyventojus galima vežti vakcinuotis
-
Zigmas Tamakauskas. Grįžtanti Vilniaus universiteto atmintis…
-
Vienas tyrimas padeda atmesti aibę galvos svaigimo priežasčių
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
Istorija
-
Vladas Terleckas. Ar sovietai pirko iš Vailokaičių metalo gaminius?
-
Juozas Brazauskas. Prieš 60 metų buvo sugriautas Kryžių kalnas
-
Dr.Valdas Selenis. Didysis Vilniaus seimas ir jo reikšmė po 115 metų
-
Apie Vytautą Modzeliauską – pirmąjį Semeliškių valsčiaus tarybos pirmininką
-
Vladas Terleckas. Katynės žudynių istorijos lietuviški puslapiai
Kultūra
-
Nemokama virtuali ekskursija „M. K. Čiurlionio kūrybos kelias“
-
Sukanka 150 metų, kai, popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiais tariant, Bažnyčia ir lietuvių tauta sulaukė ypatingos dovanos
-
Naujos Molėtų bibliotekos erdvės
-
Zigmas Tamakauskas. Grįžtanti Vilniaus universiteto atmintis…
-
Ar Trakų rajone prigis Dzūkijos herbas?
Religija
-
Panevėžio Marijos Legionas su viltimi žvelgia Į karantiną ir ieško naujų veiklos iššūkių
-
2021 m. – kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Taupymas Vatikane: mažinamos vyresniųjų algos
-
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė atgimsta vietos bendruomenės dėka
-
Judėjos dykumos urvai vis dar pateikia netikėtumų
Renginiai
-
Vievio mėgėjų meno kolektyvai – virtualiuose renginiuose
-
Apie garbųjį Šilokarčemos pilietį dr. Hugo Šojų
-
Jaunieji talentai sako „Ačiū tau, Lietuva“ ir kartu šįvakar su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru dovanoja koncertą
-
„Auksiniai scenos kryžiai“ bus įteikti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
Susiję straipsniai
-
Sveikiname
~ Jubiliejai, Naujienos, Trakai, Vilnius, Virvičienė Aušra
2020-07-14, 08:48
-
Žurnalistas Rimas Bružas: "Prie Vilnijos temos sugrįšiu, filmas apie burmistrą Konstantiną Stašį tebuvo įžanga"
~ Lietuva, Rytų Lietuva, Virvičienė Aušra
2020-06-23, 11:19
-
Jurga Žąsinaitė: „Man Gardinas pirmiausiai yra Antano Tyzenhauzo Gardinas“
~ Kultūra, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Naujienos, Virvičienė Aušra
2020-04-07, 08:02
-
Nedaug lietuvių tais laikais Vilniuje buvo, bet kokie pasiutę jie buvo...
~ Istorija, Kultūra, Virvičienė Aušra
2020-02-23, 10:07
-
Vilniaus rajone, Ažulaukėje, atidaryta nauja lietuviška pradinė mokykla
~ Naujienos, Rytų Lietuva, Tėviškės aušra, Virvičienė Aušra
2019-11-14, 15:30