A. A. dr. Kajetonas Julius Čeginskas

Autorius: Data: 2011-03-16 , 09:51 Spausdinti

A. A. dr. Kajetonas Julius Čeginskas

2011 m. vasario 6 d. savo žemišką kelionę baigė žymus Lietuvos rezistentas, lietuvių išeivių mokslininkas, kultūrininkas ir visuomenininkas dr. Kajetonas Julius Čeginskas.

Jis gimė 1927 m. liepos 1 d. Alytuje. 1939-1944 m. mokėsi Alytaus gimnazijoje ir mokytojų seminarijoje. Sovietinės ir nacių okupacijų metais, būdamas 15 metų jaunuolis, įsijungė į rezistencinį judėjimą. 1943-1944 m. aktyviai dalyvavo antinacinėje veikloje, leido ir platino pogrindinį leidinį Į laisvę ir kt. 1944 m. artėjant raudonarmiečiams, nelaukdamas galimų sovietų represijų, pasitraukė iš Lietuvos.

1946-1956 m. K. J. Čeginskas studijavo Hamburgo, Eichstätto, Romos, Strasburgo ir Uppsalos universitetuose. 1949 m. įgijo filosofijos,1952 m. teologijos bakalauro, o 1959 m. – filosofijos licenciato bei sociologijos daktaro laipsnius. Gyvendamas išeivijoje dr. K. J. Čeginskas savo namų židinį buvo suradęs Vokietijoje, JAV ir Švedijoje.

Nuo 1953 m. K. J. Čeginskas aktyviai įsijungė į Europos Lietuvių fronto bičiulių (ELFB) veiklą, buvo ilgametis šios organizacijos pirmininkas. K. J. Čeginskas kartu su kitais savo bendražygiais siekė suvienyti po pasaulį išsibarsčiusius antinacinės rezistencijos dalyvius ir sutelktomis pastangomis kovoti už Lietuvos išlaisvinimą. Nuo 1954 m. jis buvo nuolatinis ELFB studijų savaičių rengėjas, moderatorius ir pranešėjas. Į LFB rengiamas studijų savaites greitai įsitraukė ir kitos lietuvių organizacijos, tad jos palaipsniui peraugo į Europos lietuviškųjų studijų savaites. 1957-1958 m. jis dirbo „Amerikos balso“ Vokietijoje tarnyboje, 1960-1975 m. Uppsalos universiteto bibliotekoje.1964-1965 metais, gyvendamas JAV, dr. K. J. Čeginskas buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto valdybos ir Lietuvos laisvės komiteto narys. Nuo 1975 m. iki išėjimo į pensiją dr. K. J. Čeginskas dirbo „Laisvės“, vėliau „Laisvosios Europos“ radijuje Münchene. Nuo 1978 m. buvo šio radijo lietuvių skyriaus vadovas. Dr. K. J. Čeginsko iniciatyva buvo rengiamos laidos tautinės savimonės puoselėjimo, tikinčiųjų teisių gynimo ir kitais klausimais, skaitoma Lietuvos katalikų bažnyčios kronika ir kitų pogrindžio leidinių tekstai. Svarbų vaidmenį dr. K. J. Čeginskas atliko Atgimimo laikotarpiu informuodamas pasaulį apie įvykius ir permainas Lietuvoje.

Rūpindamasis lietuvių kultūros palikimo Vokietijoje išsaugojimu, dr. K. J. Čeginskas 1981m. prisidėjo prie Lietuvių kultūros instituto(LKI) įkūrimo, kurį laiką buvo instituto valdybos vicepirmininkas, talkino organizuojant LKI suvažiavimus, skaitė juose pranešimus. Dr. K. J. Čeginskas bendradarbiavo rengiant Lietuvių Enciklopediją, ELTOJE, ELI, Vatikano radijo lietuviškose laidose. Daug straipsnių sociologijos, istorijos temomis ir politinio visuomeninio Lietuvos gyvenimo klausimais dr. K. J. Čeginskas paskelbė Lietuvių fronto bičiulių JAV leistame žurnale Į laisvę (kurį laiką buvo vienas iš šio žurnalo redkolegijos narių), Kanadoje leidžiamuose Tėviškės žiburiuose, Vokietijoje leistame biuletenyje Europos lietuvis, LKI metraščiuose Suvažiavimų darbai ir kt. Kai kurie metraščiuose paskelbti dr. Čeginsko tekstai buvo išleisti ir vėliau Lietuvoje perspausdinti atskirais leidiniais (Lietuvos laisvės kovų penkiasdešimtmetis,1940-1990; Lukša-Daumantas(1921-1951): iš Lietuvos laisvės kovų istorijos; Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas).

Gyvendamas išeivijoje artimai bendravo su buvusiais Lietuvių fronto bei kitų Lietuvos rezistencinių organizacijų vadovais ir ideologais: prof. dr. Zenonu Ivinskiu, prof. dr. Antanu Maceina, dr. Juozu Griniumi, Vincu Natkevičiumi (Vokietijoje), prof. dr. Juozu Brazaičiu, dr. Adolfu Damušiu, dr. Kaziu Gediminu Ambrozaičiu (JAV), Jonu Pajauju, Gediminu Būga, Pranu Dūda, Klemensu Gumausku (Švedijoje) ir kitais.

Dr. K. J. Čeginskas su žmona Ebba (išeive iš Estijos) susilaukė gausios šeimos: dviejų sūnų ir trijų dukrų. Nuo 1992 m. išėjęs į pensiją dr. K. J. Čeginskas vėl apsigyveno Švedijoje, Uppsaloje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę atvykdavo į Tėvynę. Čia jis kurį laiką dėstė Kauno kunigų seminarijoje, dalyvavo pirmosiose į laisvę fondo studijų savaitėse, 1994-1996 m. bendradarbiavo laikraštyje Kauno laikas. Už nuopelnus Lietuvai dr. Kajetonas Julius Čeginskas apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos respublikos vyriausybės Garbės aukso ženklu „Už nuopelnus“.

Dr. K. J. Čeginskas, pradėjęs mokslus nepriklausomoje Lietuvoje, subrendęs vakarietiškos Europos mokslinių tradicijų ir kylančių naujovių aplinkoje, savo asmenyje ir veikloje jungė politiko-visuomenininko ir mokslininko pradus. Į pirmą vietą keldamas Lietuvos laisvinimo darbus jis ne tik pats buvo šios veiklos pirmeivis, bet ir paskui save vedė būrį bendraminčių. Aukodamas savo laisvalaikį, o ne retai ir lėšas, jis dirbo lietuviams ir dėl Lietuvos. Toks jis ir išliks savo bendražygių, bendraminčių ir artimųjų atmintyje.

Reiškiame nuoširdžią užuojautą velionies šeimai, kitiems artimiesiems ir bendražygiams dėl didžio Lietuvos patrioto netekties. Amžiną Jam atilsį.

Lietuvių fronto bičiulių taryba

Tėviškės žiburiai, nr. 8, 2011 II 23

Nuotraukoje: A. A. K. J. Čeginskas

In memoriam , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra