90-osioms Vilniaus užgrobimo metinėms artėjant

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Juzefas Pilsudskis lietuviams, imant bendriausia prasme, lieka nelaimės ir ilgalaikės žalos figūra, ypač dėl 1920 metų Vilniaus – Lietuvos istorinės ir konstitucinės sostinės – užgrobimo jėga ir išdavyste, sulaužant sutartį.
Jei ne ta klaida, abiejų šalių istorija būtų plėtojusis visai kitaip – išties kur kas laimingiau. Lenkija tuomet laimėjo nedaug ir neilgam. Lietuva prarado daug ir ilgam. Taigi pralaimėjo abi valstybės, nes kiekviena neteko draugo, o netrukus abidvi pakliuvo į sovietų nelaisvę. Tik „Solidarumo“ ir Sąjūdžio laikais, lenkui popiežiui laiminant, vėl atkūrėm Abiejų Tautų santaiką.
Toks nuo 1920 metų išlieka lietuvių akyse lenkų Valstybės viršininkas J. Pilsudskis. Ką gi, save vadindavo lietuviu arba „tuteišu“, pakeliui gelbėjo (savo labui) Vilnių nuo bolševikų 1919-aisiais. Apie tai irgi žinome, bet šie dalykai pasilieka mūsų sąmonės pakraštyje. Kas kita yra Romeriai, Giedraičiai-Giedroicai, Milošai – tuos turime širdyje.
O kaimyninės, vėl broliškos valstybės Viršininko ir Maršalo širdį turime mūsų atgautos amžinosios sostinės žemėje. Tegul ilsisi ramybėje.
Kalba „Pilsudskis lietuvių akimis“ paskelbta žurnale „Więž“, 2010 metų gegužės-birželio numeryje. Į lietuvių kalbą publikaciją vertė autorius
 
www.lzinios.lt
 
Nuotraukoje: Prof. V. Landsbergis

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra