Ar skaitei tikrą knygą apie tarpukario Lietuvos kariuomenę
Autorius: Voruta Data: 2013-11-07 , 11:44 Spausdinti
Prof. Aleksandras VITKUS, Kaunas
Valdemaro Michalausko knygos „Kol augau su tėvuku“ atsiminimai, atodangos, pamąstymai
Vilniaus ir Kauno karininkų namuose buvo pristatyta Valdemaro Michalausko knyga „Kol augau su tėvuku“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2013, 480 p.). Reta autobiografinė knyga peržengia savo šeimos ribas. Ši knyga – išimtis. Autorius tokiu šiltu knygos pavadinimu ne tik parodo savo šeimos gyvenimo peripetijas, bet ir atskleidžia visos Lietuvos karininkų tarpukario nuotaikos bei požiūrį į tarpukario Lietuvos politiką.
Autorius savo tėvui dedikuoja pirmąjį knygos puslapį „Tėvui, 1918 m. Vilniaus kartos Lietuvos kariuomenės kūrėjui savanoriui, art. Plk. Ltn. Kleopui Vytautui Michalauskui, vietoj akmens prie Lenos potvynių nuplauto žemės kauburėlio Stolbų saloje, turėjusio žymėti amžinojo poilsio vietą“. Jam skiriama ši knyga.
V. Michalauskas pats nubrėžia savo knygos paskirtį: „Savo dėkingumą Tėvui ir pagarbą jo atminimui tegaliu išreikšti tik pasakojimu – kokį pats Jį pamenu, ką išgirdau iš artimųjų ir Jį pažinojusių, ką sužinojau iš archyvų dokumentų ir spaudos leidinių. Tėtis, rengdamas sūnus brandžiam gyvenimui, jų nelepino – ugdė savarankiškumą, atsakomybę, drausmino.“
Knygos pradžioje pateikiama romatiška Pavirvyčio dvaro pradžia, gan sunkiai atsekamos šeimos genealogijos medžio šakos, kol 1924 metais jaunas karininkas Kleopas Vytautas Michalauskas veda Pavirvyčio dvaro savininkės dukrą Izabelę Druvytę. Nuo tada mes palaipsniui sutinkame visą Lietuvos kariuomenės elitą, keliais štrichais piešiamas jų neoficialus požiūris į Lietuvoje vykstančius politinius įvykius.
Autorius supažindina su pirmuoju 1918 metų lapkričio 23 d. įsakymu Apsaugos ministerijai kurti Lietuvos kariuomenę (89-95 psl.), nes jo tėvas stovėjo to kūrimosi ištakose. Vėliau piešiami kovos su lenkais epizodai, Vilniuje keliama mūsų trispalvė (104-108 psl.), pralaimėjimas ne tik Suvalkų nesėkmingose kautynėse, bet ir supažindinama su belaisvio dalia pas lenkus (167-175 psl.). Tačiau Lietuvos kariuomenė atsigauna, K. V. Michalauskas jau dalyvauja Lietuvos artilerijos kūrimasi, kyla karjeros laiptais. Tenka vadovauti Rokiškio bei Biržų komendantūroms, matyti visus pokyčius vykstančius Lietuvos provincijoje.
Po 1926 m. gegužės mėn. Respublikos Seimo rinkimų į valdžią atėję kairysis blokas, reformas pradėjo mažindamas kariuomenę, o rugsėjo 28 d. pasirašyta nepuolimo sutartis su Sovietų Rusiją telkė karininkus į vieningą valdžios opoziciją, kuri pasibaigė 1926 m. gruodžio 17-osios perversmu (235-237 psl.). Knygoje apžvelgiama ir Sovietų Rusijos ultimatumo pateikimo chronologija bei Gynybos Taryboje priimtas sprendimas – priimti ultimatumą (401 psl.). Iš ŠS vado plk. Saldžiaus nebuvo sulaukta jokių nurodymu kaip ultimatumo sąlygomis elgtis rinktinės vadovybei. „Visiems rinktinių vadams vadovautis savo nuožiūra“ – toks buvo pulkininko atsakymas (403 psl.). Rusų kariuomenei užplūdus Lietuvą, piešiamas tikrasis rusų kareivio portretas (405-408 psl.). Ne ką geriau atrodė ir patys Lietuvos kariuomenės vadai: „Noras kilti karjeros laiptais, skandinant kitą, neprasmingi darbai, blaškymasis nuo vieno kraštutinumo prie kito“ – taip elgėsi mūsų karininkai (429 psl.). O karininkų uniformos iš karto pasikeitę: „Raudona penkiakampė žvaigždė prie kepurės vietoje Vyčio, ant palaidinės ar milinės atsiradę raudonų juostų kampai, karinę uniformą, kurią taip mėgo, padarė labai nebemielą“ (430 psl.) ir t. t.
Autorius, dirbęs universitete dėstytoju, gana giliai parodydamas savo tėvo karininko požiūrį į to meto įvykius, pateikia gana puikią medžiagą istorikams, leisdamas jiems dar kartą pasitikslinti į neoficialių to meto įvykių interpretaciją.
Knygoje tarp daugybe šeimos iliustracijų, gan daug yra oficialių susitikimo metu darytų fotografijų su divizijų štabų viršininkais, apskričių komendantais, su Lietuvos prezidentu.
Šią knygą verta atsiversti ne tik istorikams, besidominantiems Lietuvos tarpukario kariuomenės istorija, bet ir šiandieniniam Lietuvos kariuomenės elitui.
Ji duoda peną apmąstymams ar tuo metu viskas buvo daroma idealiai ar šiandien mūsų politikai bei karininkai irgi eina tikruoju keliu.
Komentarai
Naujienos
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
Lietuva
-
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo metinės bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės
-
Muitinė 2020: pernai sulaikytas didžiausias cigarečių kontrabandos kiekis institucijos istorijoje
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49
-
Prieš 50 metų Romoje mirė diplomatas Stasys Girdvainis
~ Uncategorized
2020-06-21, 15:07