Autorius: Voruta Data: 2013-11-07 , 11:44 Spausdinti

Prof. Aleksandras VITKUS, Kaunas 

Valdemaro Michalausko knygos „Kol augau su tėvuku“ atsiminimai, atodangos, pamąstymai

Vilniaus ir Kauno karininkų namuose buvo pristatyta Valdemaro Michalausko knyga „Kol augau su tėvuku“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2013, 480 p.). Reta autobiografinė knyga peržengia savo šeimos ribas. Ši knyga – išimtis. Autorius tokiu šiltu knygos pavadinimu ne tik parodo savo šeimos gyvenimo peripetijas, bet ir atskleidžia visos Lietuvos karininkų tarpukario nuotaikos bei požiūrį į tarpukario Lietuvos politiką.

Autorius savo tėvui dedikuoja pirmąjį knygos puslapį „Tėvui, 1918 m. Vilniaus kartos Lietuvos kariuomenės kūrėjui savanoriui, art. Plk. Ltn. Kleopui Vytautui Michalauskui, vietoj akmens prie Lenos potvynių nuplauto žemės kauburėlio Stolbų saloje, turėjusio žymėti amžinojo poilsio vietą“. Jam skiriama ši knyga.

V. Michalauskas pats nubrėžia savo knygos paskirtį: „Savo dėkingumą Tėvui ir pagarbą jo atminimui tegaliu išreikšti tik pasakojimu – kokį pats Jį pamenu, ką išgirdau iš artimųjų ir Jį pažinojusių, ką sužinojau iš archyvų dokumentų ir spaudos leidinių. Tėtis, rengdamas sūnus brandžiam gyvenimui, jų nelepino – ugdė savarankiškumą, atsakomybę, drausmino.“

Knygos pradžioje pateikiama romatiška Pavirvyčio dvaro pradžia, gan sunkiai atsekamos šeimos genealogijos medžio šakos, kol 1924 metais jaunas karininkas Kleopas Vytautas Michalauskas veda Pavirvyčio dvaro savininkės dukrą Izabelę Druvytę. Nuo tada mes palaipsniui sutinkame visą Lietuvos kariuomenės elitą, keliais štrichais piešiamas jų neoficialus požiūris į Lietuvoje vykstančius politinius įvykius.

Autorius supažindina su pirmuoju 1918 metų lapkričio 23 d. įsakymu Apsaugos ministerijai kurti Lietuvos kariuomenę (89-95 psl.), nes jo tėvas stovėjo to kūrimosi ištakose. Vėliau piešiami kovos su lenkais epizodai, Vilniuje keliama mūsų trispalvė (104-108 psl.), pralaimėjimas ne tik Suvalkų nesėkmingose kautynėse, bet ir supažindinama su belaisvio dalia pas lenkus (167-175 psl.). Tačiau Lietuvos kariuomenė atsigauna, K. V. Michalauskas jau dalyvauja Lietuvos artilerijos kūrimasi, kyla karjeros laiptais. Tenka vadovauti Rokiškio bei Biržų komendantūroms, matyti visus pokyčius vykstančius Lietuvos provincijoje.

Po 1926 m. gegužės mėn. Respublikos Seimo rinkimų į valdžią atėję kairysis blokas, reformas pradėjo mažindamas kariuomenę, o rugsėjo 28 d. pasirašyta nepuolimo sutartis su Sovietų Rusiją telkė karininkus į vieningą valdžios opoziciją, kuri pasibaigė 1926 m. gruodžio 17-osios perversmu (235-237 psl.). Knygoje apžvelgiama ir Sovietų Rusijos ultimatumo pateikimo chronologija bei Gynybos Taryboje priimtas sprendimas – priimti ultimatumą (401 psl.). Iš ŠS vado plk. Saldžiaus nebuvo sulaukta jokių nurodymu kaip ultimatumo sąlygomis elgtis rinktinės vadovybei. „Visiems rinktinių vadams vadovautis savo nuožiūra“ – toks buvo pulkininko atsakymas (403 psl.). Rusų kariuomenei užplūdus Lietuvą, piešiamas tikrasis rusų kareivio portretas (405-408 psl.). Ne ką geriau atrodė ir patys Lietuvos kariuomenės vadai: „Noras kilti karjeros laiptais, skandinant kitą, neprasmingi darbai, blaškymasis nuo vieno kraštutinumo prie kito“ – taip elgėsi mūsų karininkai (429 psl.). O karininkų uniformos iš karto pasikeitę: „Raudona penkiakampė žvaigždė prie kepurės vietoje Vyčio, ant palaidinės ar milinės atsiradę raudonų juostų kampai, karinę uniformą, kurią taip mėgo, padarė labai nebemielą“ (430 psl.) ir t. t.

Autorius, dirbęs universitete dėstytoju, gana giliai parodydamas savo tėvo karininko požiūrį į to meto įvykius, pateikia gana puikią medžiagą istorikams, leisdamas jiems dar kartą pasitikslinti į neoficialių to meto įvykių interpretaciją.

Knygoje tarp daugybe šeimos iliustracijų, gan daug yra oficialių susitikimo metu darytų fotografijų su divizijų štabų viršininkais, apskričių komendantais, su Lietuvos prezidentu.

Šią knygą verta atsiversti ne tik istorikams, besidominantiems Lietuvos tarpukario kariuomenės istorija, bet ir šiandieniniam Lietuvos kariuomenės elitui.

Ji duoda peną apmąstymams ar tuo metu viskas buvo daroma idealiai ar šiandien mūsų politikai bei karininkai irgi eina tikruoju keliu.

Uncategorized Aleksandras Vitkus, Kleopas Vytautas Michalauskas, Knyga „Kol augau su tėvuku“, Lietuvos kariuomenė, Tarpukaris, Valdemaras Michalauskas