777-ąjį gimtadienį švenčiančių Šiaulių istorija atgijo miesto bulvare
Autorius: Voruta Data: 2013-09-17 , 15:51 Spausdinti
Pirmadienio (2013-09-16) pavakarę visas Šiaulių miesto bulvaras bruzdėjo įvairiausiais reginiais: žvangėjo ginklai, skambėjo Antano Šabaniausko bei Dalieliaus Dolskio dainos, koja kojon žengė pionierių žygio ir dainos konkurso būrys, senajame „Kapitolijaus“ kino teatre buvo rodomas filmas apie tarpukario Šiaulius, o netoliese vyko tradicinės sovietmečio sanposto varžybos.
Čia pat bulvaru su iškilminga palyda išdidžiai žingsniavo ir karalienė Morta. Švenčiantys Šiauliai trumpam buvo prikėlę miesto istoriją.
Šventinę „Šiaulių dienų 777“ savaitę ankstyvą pirmadienio rytą pradėję jaunieji šiauliečiai dieną užbaigė įspūdingu renginiu – Šiaulių turizmo ir informacijos centro kuruojamu projektu „Šiaulių istorija gyvai“. Vienam vakarui miestas buvo tapęs savo praeities teatru, primenančiu miesto istoriją nuo priešistorinių laikų iki šių dienų. Visas miesto bulvaras šurmuliavo reginių gausa – žvangėjo riterių ginklai, aidėjo pionierių būrio skanduotės, 115-os metų sukaktį pažyminčią Didždvario gimnaziją puolė bermontininkai, aidėjo roko maršas ar kvietė senasis „Kapitolijaus“ kino teatras. Į septynis istorijos laikotarpius – priešistorė, LDK laikotarpis, Laisvojo miesto statusas, Rusijos imperija, tarpukaris, sovietmetis ir naujausi laikai – suskirstytas bulvaras kvietė susipažinti ar prisiminti to istorinio laikmečio gyvenimą.
Prie amfiteatro buvo įsikūrusi seniausia istorijos dalis – nuo IV–III tūkst. pr. m. e. iki XIII a.. Klubas „Viduramžiai“ eksponavo senovinius ginklus, vyko natūrinių mainų turgelis. Čia pat virė Saulės mūšio kovos, o netoliese šventinti pirmosios Šiauliuose 1445 metais pastatytos medinės bažnyčios ėjo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Dar toliau – Šiauliams labai svarbūs 1791 metai, kai Šiauliams buvo suteiktas Laisvojo miesto statusas.
„Linkiu, kad šiauliečiai įsisavintų 777-tojo gimtadienio šūkį „Sėkmės Saulies mieste!“ bei su juo gyventų, – šventės atidaryme šiauliečius pasveikinęs miesto meras Justinas Sartauskas savo žodžiais priminė ir pačius svarbiausius miesto gyvavimo etapus. – Esu be galo nustebintas tokia išmone, kokią pademonstravo šio projekto sumanytojai bei idėją įgyvendinusios miesto mokyklos ir įvairios įstaigos bei organizacijos. Čia ne tik inscenizuoti atskiri istorijos epizodai, bet vyksta tikras gyvenimas, kuriame dalyvauja ir visi čia esantys šiauliečiai.“
„To Šiauliai dar nebuvo matę – teatralizuota gyvoji miesto istorija mums ne tik priminė Šiaulių praeitį, bet ir prikėlė dar ne taip seniai išgyventų laikų prisiminimus“, – renginiu džiaugėsi užkalbintos šiaulietės, su atlaidžia šypsena stebėjusios pionierių žygio ir dainos konkursą.
Pasak „Šiaulių istorija gyvai“ projekto idėjos autorės, vaikų ir jaunimo teatro studijos „Kompanija šauni“ vadovės Dalės Dargienės, tai vienas didžiausių šventės renginių, bendras daugybės žmonių sukurtas gyvas teatras. „Visos mokyklos ar grupės, prisijungusios prie šios idėjos įgyvendinimo, kūrė savo atskirus scenarijus, kiekviena grupė galėjo laisvai spręsti, ką veiks”, – idėją apibūdino renginio režisierė D. Dargienė.
Prie projekto įgyvendinimo komandos, kuri savo darbą dovanojo miesto gimtadieniui, prisijungusi žinoma archeologė Birutė Salatkienė sakė nebijanti istorinių klaidų aprangoje ar veiksmuose: „Visiškai atkartoti to laikmečio neįmanoma. Mes norime šiauliečius nukelti į tą tolimą praeitį, kuri yra reali, tik visiškai užmiršta“, – sakė archeologė.
Istorinis vakaras baigėsi spektakliu „Amerika pirtyje“, kurį su Šiaulių istorija sieja 1904 metai – tuomet ši komedija buvo pirmasis viešas lietuvių spektaklis Šiauliuose.
Šventinę „Šiaulių dienos 777“ savaitę pradėjusių jaunųjų šiauliečių dieną „Mūsų sėkmės pradžia!“
Vainikavo Šiaulių berniukų ir jaunuolių choro „Dagilėlis“ pasveikinimo koncertas.
Išskirtinis 777-tojo Saulės miesto gimtadienio informacinis partneris – pagrindinis Lietuvoje naujienų portalas DELFI.
Organizatorių archyvo nuotr.
Komentarai
Naujienos
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Lietuva
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių
-
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines
-
Visa informacija apie COVID-19 vakcinas – tinklalapyje Koronastop.lt
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ numeris
-
Pastatas, buvęs cerkve, ginklų bei maisto sandėliu ir vėl tapęs bažnyčia
-
Juozas Maceika. Lietuvių būklė Lenkijos Respublikoje 1935–1938 metais
-
FIXUS Mobilis konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros
-
„Antrojo pasaulinio karo mitai ir tiesa“ – tai ilgus dešimtmečius Sovietų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje puoselėto „Didžiojo Tėvynės karo“ mito nuvainikavimas
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Naujametinis Trakų pilies fortepijoninio kvarteto "Confero" koncertas
~ Naujienos, Šiauliai
2018-11-30, 13:42
-
Trakuose surengta nacionalinė viktorina apie Švč. Mergelę Mariją
~ Katalikų (arki)vyskupai, Katalikų Bažnyčia, Katalikų kunigai, Kaunas, Kauno arkivyskupija, Naujienos, Panevėžio vyskupija, Panevėžys, Šiauliai, Telšių vyskupija, Trakai, Trakų bažnyčia, Trakų rajonas, Vilnius
2018-04-30, 13:35