350 – lietuviškai pradėtai spausdinti Biblijai – visam išverstam į lietuvių kalbą Šv. Raštui

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Samuelis Boguslavas Chylinskis: „<…> noriai pradėti, ryžtingai tęsti, puikiai užbaigti labai gausų triūsą tikriausią, – išversti Bibliją į lietuvių kalbą.“
 
Šiemet sukanka 350 metų, kai Londone buvo pradėta spausdinti Biblija arba Šventasis Raštas. Tačiau šis džiugus ir reikšmingas vyksmas baigėsi labai dramatiškai: Chylinskio Biblija, turėjusi pasklisti trijų tūkstančių tiražu po evangelikų reformatų parapijas, nustota spausdinti…
 
Antraštėje cituojamus žodžius Chylinskis parašė ir išspausdino Oksfordo universitete 1659 metų lapkritį angliškoje 10-ies puslapių knygelės „Pranešimas apie Biblijos vertimą į lietuvių kalbą <…>“ 3-ajame puslapyje. Taip jis Anglijos skaitytoją supažindino su tuo, kad Lietuvai reikia lietuviškai išspausdinto Dievo Žodžio, ir sėkmingai susirinko lėšų Biblijai leisti. 1660 metais Šventasis Raštas jau buvo tvarkingai spausdinamas Londone ir iki 1661 metų rugpjūčio buvo išspausdinta dalis Senojo Įstatymo: Mozės penkiaknygė (Pradžios, Išėjimo, Kunigų, Skaičių ir Pakartoto Įstatymo knygos), Istorinės knygos (Jozuės, Teisėjų, Rūtos, Samuelio pirma, Samuelio antra, Karalių pirma, Karalių antra, Metraščių pirma, Metraščių antra, Ezros, Nehemijo, Esteros), Išminties (Jobo VI skyrius ir Psalmių knyga, tačiau pastarosios išspausdinta, greičiausiai gal tik ketvirtadalis. Brangų fragmentą Heidelbergo 19-ajame „Mitteilungen der Litauischen Litterarischen Gesellshaft“ sąsiuvinyje išsaugojo baltistas Eduardas Volteris (Wolter): „Tikrey łaymingas ira tas żmogus, kursey daro paduksia sawo WIESZpaty, ó nedayros and puyku, ir and tu kurie gryszta melop“. (Ps. 40, 5). Likusios Senojo Testamento Išminties (Patarlių, Mokytojo, Giesmių giesmės) ir Pranašų (Izaijo, Jeremijo, Raudų, Ezechielio, Danieliaus, Ozėjo, Joelio, Amoso, Abdijo, Jonos, Michėjo, Nachumo, Habakuko, Sofonijo, Agėjo, Zacharijo ir Malachijo) knygos bei visas Naujasis įstatymas, į lietuvių kalbą Chylinskio išverstas, liko rankraščiu. Naujojo Testamento rankraštis yra saugomas Britų bibliotekoje, o jo perrašą 1958 metais Poznanėje išleido lenkų mokslininkai Č. Kudzinovskis ir J. Otrembskis (Cz. Kudzinowski, J. Otrębski). (Abu šie mokslininkai – tai atskira tema – yra didžiai pasitarnavę lietuvių tautos pamatiniam tekstui – akademiniam ,,Lietuvių kalbos žodynui“, kurio 20 tomų galima perskaityti ne tik bibliotekose, bet ir pasauliniame tinkle www.lkz.lt).
 
Senojo Testamento nespausdintosios dalies likimas ir (ar) buvimo vieta tyrinėtojams yra nežinoma, tačiau viltis, šviesi garsiosios Pauliaus triados dalis (plg. 1 Kor 13.13) nelengvai gęsta… Žinoma, kad nustojus Bibliją spausdinti į Lietuvą ir pasaulį pasklido vos 3 spėto išspausdinti Šventojo Rašto teksto dalies vienetai. Biblija buvo norima, tikimasi spausdinti ir leisti į žmones 3 000 tiražu.
 
Kodėl taip dramatiškai susiklostė šios Knygų Knygos reformatiškojo vertimo į lietuvių kalbą leidyba? Kad Chylinskio „<…> vertimas, kuris liudija aukštą mūsų krašto humanitarinės kultūros lygį XVII amžiuje, jos atstovų gerą išsilavinimą, dalyvavimą Vakarų Europos mokslo ir kultūros gyvenime, Lietuvos [evangelikų. –aut. past.] reformatų indėlį į lietuvių kalbos ir raštijos tradiciją. Biblijos vertėjas Samuelis Boguslavas Chylinskis paskutiniais studijų metais Olandijoje, o vėliau persikėlęs į Angliją per maždaug ketverius metus išvertė į lietuvių kalbą visą Šventąjį Raštą ir buvo palankiai įvertintas žymiausių to meto kultūros ir mokslo žmonių. Tačiau jis nebuvo apsukrus reikalų tvarkytojas, nesugebėjo savo rankose išlaikyti Biblijai skirtų lėšų, buvo pergudrautas menkesnių už jį, o milžiniškas jo nuveiktas darbas sužlugdytas“ (Pratarmė, [p. VII]): tai yra nuodugniai išaiškinta dr. Ginos Kavaliūnaitės parengtoje ir 700 vienetų tiražu Lietuvių kalbos instituto nepaprastai gražiai ir profesionaliai išleistoje knygoje „Samuelio Boguslavo Chylinskio Senasis Testamentas“ (Vilnius, 2008, 1 tomas). Puikios dailininko Šarūno Leonavičiaus graviūros. Informatyvūs ir kondensuoti studijų tekstai apie Chylinskį, jo gyvenimą, veiklą bei Biblijos spausdinimą yra prof. habil. dr. Akselio Holfuto (Axel Holvoet) išversti į anglų kalbą. Tai labai gelbsti, kai su lietuviškai nemokančiu svečiu tenka kalbėtis apie reformaciją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Dėl to, kad Biblija pirmą kartą lietuviškai nebuvo išspausdinta XVII amžiuje, kaltas yra Vilniaus provincinio sinodo delegatas Jonas Kristupas Krainskis ir jo į save labai lenkti nagai. Taip ir norisi rasti taiklų žodį iš Jobo knygos (15. 31–35), „sinodalo“ (o ir kai kurių šiuolaikinių religinių „krajinskių“) veiklai įvertinti. Įdomu, kaip Chylinskio vertimas į tokius prabiltų? O gal rankraštis kur nors yra? Liuteronas (kaip ir pirmasis visą Šv. Raštą išvertęs Jonas Bretkūnas) Algirdas Jūrėnas (1919–2007) verčia taip:
 
„<…>Tegul jis nepasitiki savo aukščiu apsigaudamas, nes jo šakos bus kaip niekas. Darp prieš savo laiką jos pavys, ir jos atvašos nesužaliuos. Jis kaip vynmedis nupurtys savo neprinokusias vynuoges, nukrės kaip alyvmedis savo žiedus. Nes bedievių gauja lieka nevaisinga, ir ugnis suryja kyšinininkų palapines. Jie pasidaro nėšti kenksmu ir pagimdo blogybę. Jų įsčios paruošia tik apgaulę.“
 
Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios generalinis superintendentas kunigas Algimantas Kvedaravičius: „Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčia neatsilikdama nuo Europos šalių, o kai kurias ir pralenkdama nuo pat savo susikūrimo prie kunigaikščių Radvilų, kurie palaikė ryšius su Kalvinu, ėmėsi darbo, kad Biblija, rašytasis Dievo Žodis, mūsų krikščioniško tikėjimo bei Išganymo pamatas, būtų skelbiamas ir skaitomas, anot Liuterio, motinos lūpų kalba. Chylinskis pasirinko geriausią tuomet kelią: vertė iš pavyzdinės labai vertinamos olandiškos Statenbaibl (Statenbijbel), kuri buvo versta iš hebrajų, aramėjų ir NT senosios graikų kalbų. Tai kartu ir ženklas rūpinimosi lietuvių kalba, kaip ir steigiamos mokyklos parapijose.“
 
Chylinskis gimė Šventežery, jotvingių žemėje, gyveno ir dirbo Biržuose, Kėdainiuose; lietuviškai mokėjo iš mažens, nes motina – bajorė Minvydaitė iš lietuvių reformatų Minvydų.
 
Kaip galėtume paminėti šį iškilų krikščionį ir jo didį darbą, prieš 350 metų pradėtą? Gal perskaityti ne tik šias eilutes, o ir pačią Bibliją, juolab, kad Joje ir apie karybą, gynybą, taktiką, žvalgybą, ginkluotę daug įdomių eilučių byla. O savanoriui neužmirštami evangelikų vardai, kuriuos išugdė Šv. Rašto tiesa! Tai garsūs narsa Nepriklausomybės kovose ir sumaniu vadovavimu evangelikai reformatai: leitenantas Jonas Nastopka, pulkininkas Jonas Variakojis, generolas leitenantas Stasys Nastopka, evangelikas liuteronas generolas leitenantas Maksimas Katchė; greičiausiai, kad reformatiška Biržų krašto dvasia veikė ir kataliką – ryžtingąjį generolą Kazį Ladigą…
 
Jau minėtoje „Pranešimo <…>“ knygelėje tame pat puslapyje skaitome, kas šio straipsnio antraštėje, kaip Chylinskio credo, išrašyta: „Nor can I beleeve, that it is without this ſecret and wiſe diſpoſall of the divine Majeſty, that my ſelfe, the meaneſt of thoſe who miniſter to Chriſt or ſerve under him, and no wayes comparable with others; have been inabled in theſe lasſt times, when the days of the conuſumation of all things is at hand, (many ſignes whereof we have allready ſeen, and many more dayly diſcovering themſelves both in heaven and in earth, ſo that ſcarce any of them remaine as yet unaccompliſed, ſave that onely, foretold by Chriſt Math. 24.[14] of preaching the Goſpell throughout the world, a teſtimony to all nations, and then ſhall the end be,) willingly to begin, conſtantly to perſevere in, and happily to ſonſummate, a worke of vaſt labour, (namly) the TRANLATION of the BIBLE, into the LITHUANIAN TONGUE.“
 
Šios apžvalgos pagrindinės mintys buvo skelbtos laikraštyje ,,Savanoris“ (2010 m. sausio 28. Nr. 1(409), kurio elektroninis variantas yra:
 
http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/savanoriu
_pajegos_368/leidinys_savanoris/2010_m._laikrastis_savanoris.html
).
 
Parašyta remiantis dr. G. Kavaliūnaitės sudaryta knyga: Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijos Senasis Testamentas = Vetus Testamentum Litvanicâ Lingvâ donatum a Samuelo Boguslao Chylinski [parengė Gina Kavaliūnaitė]. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, T.1: Įvadas (chylinskianos tyrimų apžvalga), lietuviško vertimo ir olandiško originalo bei Oksforde išleistų knygelių, kuriose Chylinskis rašė apie Biblijos vertimo į lietuvių kalbą būtinumą, faksimilės, 912 psl.
 
Pokalbį su tyrinėtoja yra paskelbusi rašytoja Astrida Petraitytė:
 
http://www.lrytas.lt/-12434401471241810889-ar-%C5%A1v%
C4%99sime-lietuvi%C5%A1kos-s-b-chylinskio-biblijos-350-met%C5%
B3-sukakt%C4%AF-nuotraukos.htm
 
… išsyk rikiavomės darnion Europos rikiuotėn ryžtu, valia, pareigingumu, savanorišku darbu artimo naudai ir Dievo garbei. Deja, – ir ,,mikliai mikliujų“ juodais darbeliais, kurie dėl 30 sidabrinių gali bet ką kilnaus sužlugdyt. Bet lemia ne jie. Tad ir džiugu, kad Chylinskis išvertė Bibliją ir, kad gausus tyrinėtojų būrys leidžia ją bendruomenėn. Regime didžią doros perspektyvą bei šviesią viltį, į kurią galime kilti tik dirbdami Dievo garbei ir artimo naudai.
 
Juliaus Jonušo nuotr. (2009 m. gegužės mėn. Vilnius)
 
Nuotraukoje: Susitikime, vykusiame Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčioje, dr. G. Kavaliūnaitė kalba apie Chylinskio Biblijos tapsmo bei tyrimo peripetijas

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra