Jotvingių krašto istorijos paveldo metraščio sutiktuvės

Autorius: Data: 2011-12-21, 15:05 Spausdinti

Scholastika KAVALIAUSKIENĖ, Alytus

Nauja knyga, naujas leidinys visada jaudina autorių, o kai autorių yra ne vienas, tas jaudulys būna ypatingas.

2011 m. gruodžio 17 d. 10 val Lenkijos laiku į Punsko valsčiaus konferencijų salę rinkosi naujausio istorijos paveldo metraščio „TERRA JATWEZENORUM“ – JOTVINGIŲ KRAŠTAS bendraautoriai ir kiti mokslinės populiariosios konferencijos svečiai, tame tarpe ir grupelė iš Alytaus: knygos bendraautoriai Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė ir Gintaras Lučinskas ir kaip svečiai – Prienų rajono kaimų bendruomenės „Vidupis“ pirmininkas Alfonsas Vitkauskas ir šių eilučių autorė. Daugelio dalyvių rankose solidi, daugiau nei penki šimtai puslapių, knyga, į kurią sudėta daug mokslinių straipsnių apie Jotvingių kraštą, apie lietuvių kalbos kilmę. Straipsnių autoriai pagal senuose rašytiniuose šaltiniuose randamus vietovių pavadinimus bando rasti jotvingių šaknis labai gilioje senovėje, nagrinėja temas apie lietuvių ir lenkų santykius ir ne taip jau tolimą lietuvių prievartinį iškeldinimą iš Suvalkijos krašto pagal TSRS ir Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą.

Didelis dėmesys knygoje skiriamas lietuviško žodžio, lietuviško rašto nuo išnykimo sergėtojams – knygnešiams.

Konferenciją vedė poetas, publicistas, „Aušros“ leidyklos vyriausias redaktorius Sigitas Birgelis. Jis taip pat yra ir naujojo metraščio vyriausias redaktorius.

Įdomų pranešimą apie jotvingius skaitė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atstatymo akto signataras Algirdas Patackas. Apie knygnešį Vincą Markevičių iš Giluišių kaimo labai nuoširdžiai kalbėjo jo vaikaitė Gražina Markevičiūtė iš Kauno, kuri apie savo senelį knygnešį Vincą Joną Markevičių ir jo giminę sudarė bei išleido knygą „Prisiminimų dovanos“ (2005 m.). Apie V. Markevičių jo giminaičiai sakydavę, kad tai knygnešys iš pašaukimo.

S. Birgelis supažindino konferencijos dalyvius su knygnešio Povilo Matulevičiaus biografija ir knygnešio veikla. P. Matulevičius liko žymus ir savo akmenskaldžio darbais: iš akmens ištašyti Punsko bažnyčios laiptai, indai bažnyčioje švęstam vandeniui.

Apie Petrą Mockevičių iš Vidugirio kaimo pranešimą padarė alytiškis Gintaras Lučinskas. P. Mockevičius, gimęs Punsko valsčiuje, buvo mokytojas, labai mėgo poeziją ir pats kūrė eiles, kurias pasirašydavo P. Mockumi arba Diemedėliu. Negaliu nepacituoti kelių eilučių eilėraščio, rašyto beveik prieš šimtą metų:

O ŽVAIGŽDĖS…

O žvaigždės šaltosios žiemužės nakties,

Jūs blizgat, bet jūsų blizgėjimas šaltas;

Suprast jūs negalit, kas man ant širdies,

Kaip baisiai skausmų aš sugeltas!

Pabaigoje eilėraščio data – 1915-08-08.

Petras Mockevičius išliko istorijoje ir kaip subūręs Seinų apskrities Šaulių sąjungos skyrių, pats Šaulių sąjungos nariu buvo nuo 1919 metų.

Elvyros Biliūtės-Aleknavičienės pranešimo tema klausytojus ne tik sudomino, bet ir sujaudino. Viena dzūkų šeima, ne kartą suteikusi prieglobstį ir pagalbą Pietų Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui ir jo šeimai, ilgus metus slėpė A. Ramanausko rankraščius. Slėptuvė buvo įruošta labai išradingai – rankraščiai sudėti į metalinę vokišką šovininę, tada į inkilą, o inkilas įkeltas į liepą. E. Biliūtės pranešimas, kaip ir jos dokumentinė apybraiža „Šventoji paslaptis“, yra tarsi himnas paprasto Žmogaus nuoširdumui ir dideliam pasiaukojimui.

Konferencijos dalyviai susidomėję išklausė Nijolės Birgelienės pranešimo apie lietuviškų šeimų vaikų vardus anksčiau ir dabar. Vardų palyginimai buvo labai įdomūs.

Ansamblis „Tėviškės aidai“ visus pamalonino gražiomis dainomis ir nuteikė džiaugsmingam Kalėdų laukimui.

Pasibaigus konferencijai visi vykome į Šlynakiemio kaimą, kuriame pagerbėme čia 1949 m. gruodžio 15 d. žuvusius partizanus Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir Vytautą Prabulį-Žaibą. Partizanų žuvimo vietoje buvo padėta gėlių, uždegta žvakių, pagiedota giesmių, o taip pat ir Lietuvos himnas.

Naujoji knyga, joje išdėstytos temos, tai ne tik įrodymas, jog visada buvo žmonių, pasiaukojančių savo Tėvynės labui, tai kartu ir skatinimas palaikyti savo valstybę. Tai tarsi priesakas jaunajai kartai visada širdimi būti su savo Tėvyne.

Autorės nuotr.

Nuotraukose:

1. Kalba Algirdas Patackas

2. Susikaupę konferencijos dalyviai

3. Ansamblis „Tėviškės aidai“, Punskas

4. Partizanų pagerbimo akimirka

5. Partizanų pagerbimo vietoje kalba partizano Vytauto Prabulio-Žaibo sūnėnas Vytautas Prabulis iš Marijampolės

6. Partizanų atminimą pagerbė „Tėviškės aidai“

Voruta. – 2012, saus. 7, nr. 1 (739), p. 11.

Seinų - Punsko kraštas , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra