www.voruta.lt Laisvės premijos laureato Albino Kentros kalba iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės nariai, laisvės gynėjai, Lietuvos bažnyčios hierarchai ir taip pat visi, kurie atsilankė iš kitų šalių. I would like to say some words and thank you to those, who came to their embassies in Lithuania...
Seimo kanceliarijos (aut. Olga Posaškova) nuotr. www.voruta.lt Seimo Kovo 11-osios Akto salėje Lietuvos rezistentui, Sovietų Sąjungos gulagų sistemos kaliniui, Lietuvos istorijos metraštininkui Albinui Kentrai įteikta 2019 metų Laisvės premija. Laisvės premijų įteikimo ceremonijos metu Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis laureatui įteikė Laisvės statulėlę, Seimo narė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė – Laisvės premijos diplomą. „Per...
Studentų dainų šventėje Rygoje Gaudeamus-VIII. Antroje eilėje iš kairės vad. P.Gylys. Autorės asmeninio archyvo nuotr. Daiva ZARANKAITĖ-KINIULIENĖ, Tauragė, www.voruta.lt Vilniaus universiteto akademinis mišrus choras, nuo 2011 m gavęs „Gaudeamus“ vardą gyvuoja jau aštuoniasdešimt metų. Tai solidus laiko tarpsnis, per kurį susiformavo brandus kolektyvas, kuris vis atsinaujina su kiekviena nauja studentų karta. Norėdami žvelgti į VU...
Evgenios Levin nuotrauka Albiną Kentrą kalbina Gediminas Kajėnas. www.8diena.lt Albinas Kentra-Aušra (g. 1929) tikrąja to žodžio prasme – legendinė asmenybė. Prasidėjus Atgimimui jis buvo pirmosiose gretose – filmavimo kamera fiksavo svarbiausius tų dienų įvykius. Jo vaizdo archyve, kaupiamame nuo 1965-ųjų ir kurį sudaro per 20 tūkst. valandų filmuotos medžiagos, įamžintas mūsų kelias į Dainuojančiąją revoliuciją...
Priedai karnizui. www.iksforma.lt nuotr. PR Turbūt kiekvienas pasaulio žmogus patvirtintų, kad smagu ir malonu gyventi jaukiuose, patinkančiuose, gražiuose namuose. Dauguma iš mūsų rūpinasi savo namų jaukumu ir stengiasi, kad jie būtų kuo stilingesni bei atrodytų kuo estetiškiau. Tačiau, tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, labai svarbu suprasti vieną faktą – estetika bei gražus interjero dizainas...
www.voruta.lt Kovo 16–17 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vėl vyks daug dėmesio ir pasaulyje žinomų pranešėjų sulaukusi Baltijos karinė konferencija. Joje tradiciškai didžiausias dėmesys bus skiriamas Baltijos šalių regiono saugumo ir gynybos temoms aptarti. „Ši konferencija – unikalus renginys krašto apsaugos sistemos darbuotojams, gynybos ekspertams ir kitiems kviestiniams dalyviams, pasirengusiems dalytis savo idėjomis,...
Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras. Benoit Farjat raižinys, XVII a. antroji pusė Valentas ŠIAUDINIS, www.voruta.lt Įvadas 1386 m. kovo 14 d. Jogaila buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi. Jogaila, tapęs Lenkijos karaliumi, savo vietininku Lietuvoje paskyrė savo jauniausiąjį brolį Skirgailą, o Vilniaus seniūnu paskyrė iš Lenkijos kilusį lenką. Į Vilniaus ir kitas LDK svarbesnes pilis atsiuntė lenkų karines...
Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Portretas. Kaunas, 1928 m. J. Tallat-Kelpšienės nuotrauka LCVA. A28-P1 www.voruta.lt Antanas Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnio kaime, Taujėnų valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Baigęs Taujėnų pradžios mokyklą ir pasiruošęs privačiai, jis įstojo į Palangos progimnaziją, kurią baigė 1893 m. Tų pačių metų rudenį A. Smetona įstojo į Mintaujos (dabar Jelgava)...
Gražina Viktorija Petrošienė www.voruta.lt Kasmet artėjant Sausio 13-ajai, kurios barikadose 1991 m. stovėjo ir daug žurnalistų, Lietuvos žurnalistų draugija (LŽD) nusprendžia, kam atiteks aukščiausias jos apdovanojimas – Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. 2019 metų premija sausio 9 d. Kaune bus įteikta ilgametei LŽD Centro valdybos pirmininkei, žurnalo „Rasos“ vyriausiajai redaktorei Gražinai Viktorijai Petrošienei....
TSRS kariuomenės daliniai peržengia Lietuvos Respublikos sieną. 1940 m. birželio 15 d. LCVA, 1789-1(6-138) PII. Dr. Arūnas BUBNYS, Vilnius, www.voruta.lt Ginkluotos kovos sąjungos („ZWZ“) Vilniaus apygardos struktūra ir kadrai Pirmosios sovietų okupacijos metais „ZWZ“ Vilniaus apygarda apėmė prieškarinės Vilniaus vaivadijos teritoriją. Apygardos teritorija buvo padalyta į Vilniaus miestą (kriptonimas „Dwor“) ir provinciją („Pole“)....
Marija Kazimiera Kaupaitė apie 1900 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotr. Dr. Virginija Elena BORTKEVIČIENĖ, dr. med. Juozas PRASAUSKAS, www. voruta.lt Sausio 6-ąją sukako 140 metų nuo Motinos Marijos Kazimieros Kaupaitės gimimo. Šia proga su didele pagarba ir meile prisimename mūsų tautos moterį, palikusią ryškų pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje. Didžiuojamės, kad tokia mažytė mūsų tauta išaugino...
Vilniaus universitetas. XIX a. vidurys. Nuotraukos šaltinis – vikipedija Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Pirmąją dr. Irmos Randakevičienės studijos dalį apie XIX a. Vilniaus akademinę visuomenę maloniai kviečiame skaityti paspaudus šią nuorodą: https://www.voruta.lt/ka-kalba-metrikai-apie-xix-a-pradzios-vilniaus-sviesuomene/ Prie XIX a. Vilniaus šviesuomenės pulso prisidėjo ir tai, jog 1804 m. į Lietuvą pakviesti Vilniaus universiteto iš Vienos atvyko to meto garsūs mokslininkai...
Vilniaus kenesos vaizdas tarpukariu. Dr. Halinos Kobeckaitės ir asmeninio archyvo nuotraukos Dr.Halina KOBECKAITĖ, Trakai, www.voruta.lt Karaimai, dėl savo neskaitlingumo ir išlikusios kultūrinės patirties būdami ypatinga tautinė bendrija, daugiakultūriniame Vilniaus mieste, deja, yra beveik nematomi. Gal net yra manančių, kad su karaimais yra susijusi tik Trakų istorija, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Todėl Lietuvos karaimų kultūros bendrija...
Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr. Česlovas IŠKAUSKAS, www.iskauskas.lt Prisipažinsiu: prieš keletą metų pritariau Lietuvos ketinimams per dvejus metus priimti daugiau kaip 1100 pabėgėlių iš užsienio. Argumentas istorinis: juk ir lietuvių „dipukai“ kažkada – prieš šimtmetį ar daugiau, taip pat karo ir pokario laikais – buvo priglausti Vakaruose, ir šiandien mūsų krikščioniška pareiga teikti prieglobstį bėgantiems pas...
Zigmas TAMAKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt Švęsdami Naujus metus dažnai pamirštame, kad naujųjų metų pirmoji diena siejasi ir su Lietuvos vėliavos pagerbimo diena, suteikdama pačiai šventei didesnio prasmingumo svorį. Tad šia proga pasistenkime į savo vėliavą pažvelgti platesniu turiniu. Pažvelkime į jos kūrimo ir raidos istorijos laiptelius. Tikėta, kad žygiuojančius į kovą vyrus lydi žuvusių narsių...