Jūra Marija Baužytė – Štikelienė www.kaunozurnalistai.lt 2018-ųjų ruduo vieną po kito Amžinybėn pakviečia žurnalistikos senjorus. Spalio 24-ąją po ilgos ir sunkios ligos mirė puiki žodžio meistrė, profesionali žurnalistė, LŽS narė Jūra Marija Baužytė – Štikelienė. Velionės palaikai palydėti tenai, kur ilsisi jos vyras, buvęs Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistas, redaktorius Stasys Štikelis (1934-1999). Baigė kolegė...
2018 spalio
Semeliškių valsčiuje kovoję ir 1944-1946 m. žuvę partizanai (I)
Didžiosios kovos apygardos vadas (1944-1947) Jonas Misiūnas-Žalias Velnias. Nuotrauka iš partizanai.org Jovita LESIENĖ, LGGRTC GRTD vyriausioji specialistė, www.voruta.lt Pagerbdami žuvusiuosius partizanus, pateikiame istorinę archyvinę medžiagą apie Didžiosios Kovos apygardos Trakų aps. Semeliškių valsčiuje kovojusius ir 1944-1946 m. tragiškai žuvusius partizanus. Trakų apskrities (aps.) Semeliškių valsčiuje (vls.) Prūsiškių, Noškūnų, Peliūnų ir kitų kaimų apylinkėse 1944 m....
Gintaras Lučinskas. Šarūno Šimkevičiaus publikacijų bibliografija (2010 – 2017 metai)
Šarūnas Šimkevičius. Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos nuotr. Gintaras LUČINSKAS, www.voruta.lt Neseniai skaitytojus pasiekė nauja Šarūno Šimkevičiaus knyga „Šarūno Šimkevičiaus publikacijų bibliografija (2010 – 2017 metai)“. Kadangi leidinio autorius mane tikino, kad tai – jau paskutinė jo knyga apskritai, tai nusprendžiau parašyt bent keletą žodžių apie šią knygą. Iš viso išleista tik 20 egzempliorių, visi...
Zigmas Tamakauskas. Audringų 1956 – ųjų Vėlinių prisiminimų gama…
Nuotraukų autorės: Justina Budžiūtė ir Aldona Grigaitienė Zigmas TAMAKAUSKAS, 1956 m. Vėlinių įvykių dalyvis, www.voruta.lt Šių metų mūsų sūkuringo gyvenimo ratas ryškiomis spalvomis stabtelėjęs prie surasto Vasario 16-osios Akto stendo, prie popiežiaus Pranciškaus aukotų šv. Mišių altoriaus, prie sovietinių budelių nužudyto partizanų vado Adolfo Ramanausko palaikų suradimo duobės ir jų iškilmingo palaidojimo dvasinės šventės, vėl...
Kęstutis Pulokas. Reformacijos dieną pasitinkant
Kažkuriuo 1517 m. spalio 31 d. metu, Visų Šventųjų dienos išvakarėse, 33 metų Martynas Liuteris iškabino tezes ant Pilies bažnyčios Vitenberge durų Kęstutis PULOKAS, Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narys Spalio 31 dieną drauge su visu evangeliškuoju pasauliu švęsime Reformacijos šventę. 1517 m. spalio 31-ąją Vitenberge augustinų vienuolis, kunigas, teologijos mokslų daktaras Martynas...
Išėjo Anapilin žinomas žurnalistas Liubomiras Viktoras Žeimantas
Docentui daktarui Liubomirui Viktorui Žeimantui – tik 85-eri. Vytauto Žeimanto nuotrauka www.voruta.lt 2018 metų spalio 24 dieną po sunkios ir ilgos ligos Vilniuje išėjo Anapilin žinomas žurnalistas docentas daktaras Liubomiras Viktoras Žeimantas. L.V. Žeimantas gimė 1931 m. balandžio 12 d. Dzūkijoje, tuometinės Seinų apskrities (dabar Lazdijų rajono) Dumblių dvare, kurį tuo metu valdė jo tėvai...
Hab. dr. Kazimieras Garšva. Lenkijos užsienio reikalų ministro klaidos
Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. urm.lt nuotr. Hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, www.voruta.lt Rugsėjo 13 d. lankydamasis Vilniuje, Lenkijos užsienio reikalų ministras pasakė septynis klaidingus teiginius. Neteisingas ministro teiginys, esą „Lietuvos lenkų mažuma negali rašyti savo pavardžių asmens dokumentuose originaliai“ (BNS; alkas.lt, delfi.lt, lzinios.lt)! Lietuvos...
Neteisingi pranešimai apie Kačinskio gatvę Vilniuje
www.voruta.lt Spalio 19 d. Lietuvos televizijos bėgančia eilute pranešė, esą teismas patvirtino L.Kaczynskio gatvės pavadinimą. Šiuo vienu sakiniu paskelbtos trys neteisingos žinios: 1) teismas iš viso nesvarstė tokios gatvės pavadinimo tikslingumo, o tik padarė išvadą, kad „nagrinėjamoje byloje pareiškėjai neturi materialinio suinteresuotumo“, 2) kalbėta ne apie Kaczynskio, o apie Kačynskio pavadinimą, 3) teismo sprendimas...
Vilniaus lietuvių sanitarinės pagalbos draugijai, poliklinikai ir ligoninei – 100 metų. Atminimo lentos atidengimo iškilmės
Birutė BIEKŠIENĖ, Vilniečių ainių klubo narė, www.voruta.lt Vilniečių ainių klubas vienija senųjų vilniečių palikuonis, tęsia tėvų pradėtus darbus, primena Vilniaus miesto istorijos primirštus faktus, leidžia atsiminimų knygas, rengia minėjimus, siekia atskleisti senųjų vilniečių veiklą Vilniaus labui. 1918 m. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, lietuviai sujudo steigti pačias reikalingiausias valstybei įstaigas. Viena jų Lietuvių...
Dr. Irma Randakevičienė. Trakų Jodkovskiai
Jodkovskių genealoginės bylos lapas Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Istoriniuose šaltiniuose teigiama, jog pirmą kartą Jodkovskių giminės vardas paminėtas 1480 – 1490 metais, kai aukštas ir kūdas vyras arba pagal legendą žmogus iš eglynų „Jodka ar Jodko“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio buvo priimtas į tarnybą Raseinių apylinkėse kaip kunigaikščio Buivydo patikėtinis. Vėliau Jodko pavardė keitėsi, pridėjus...
Viešasis transportas Lietuvos sostinėje 1940–1941 m.
Mėnesinis bilietas du kartus per dieną važiuoti Vilniaus miesto autobusais. 1940 m. lapkričio 29 d. VRVA F. 761, ap. 4, b. 847, l. 534 Edita RIMKĖ, www.bernardinai.lt 1940–1941 m. kintant politinei ir socialinei situacijai Lietuvoje daug kas pasikeitė. Šis laikotarpis svarbus Lietuvos žmonėms ir tautos istorijai. Peržvelgę to laikotarpio dokumentus randame įdomių detalių apie transporto...
Kas lemia sėkmingą UNESCO pasaulio paveldo apsaugą: požiūris, ar teisės aktai?
G. Oržikausko nuotraukos www.voruta.lt Kuršių nerija ir Vilniaus istorinis centras – UNESCO pasaulio paveldo vertybės, kuriomis Lietuva gali didžiuotis, todėl didelis dėmesys turėtų būti skiriamas vietos valdytojų indėliui saugant jų išskirtines visuotines vertes. Valstybinei kultūros paveldo komisijai įvertinus Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklą, pastebėta, kad vienas jų neatlieka to,...
In Memoriam. LEU alumnė, ilgametė prorektorė Valerija Aurylienė
www.voruta.lt Rudens variu besidengiant beržams, tyliu spalio taku eidama 92-sius metus, palikdama mums negęstamą gerumo ir vilties šviesą, Amžinybėn iškeliavo ilgametė Vilniaus pedagoginio instituto (Lietuvos edukologijos universiteto) prorektorė Valerija Aurylienė (Tamoševičiūtė). Valerija Tamoševičiūtė gimė 1927 m. birželio 14 d. Rokiškio raj. Obelių valsčiaus Kriaunėnų km. valstiečių šeimoje. Mokslus pradėjo 1936 m. Kriaunėnų pradžios mokykloje, 1942-47...
Dr. Vacys Bagdonavičius. Vydūnas ir vokiečių kultūra
Dr. Vacys BGDONAVIČIUS, Vydūno draugijos garbės pirmininkas,www.voruta.lt Šių metų kovo 22 d. suėjo 150 metų nuo didžio mūsų tautos kūrėjo, mąstytojo ir kultūros veikėjo Vydūno (1868-1953) gimimo. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, ankstesnioji Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, kuri parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Toji programa daugelyje Lietuvos vietų vykstančiais renginiais...
Arvydas Juozaitis. Labanoras. Pradžia
V. Balkutės nuotr. Arvydas JUOZAITIS, www.voruta.lt Gali perskaityti šimtą knygų apie meilę, parašyti traktatų ir gauti premijų, bet nežinoti, kas tai yra. Nes kas tikra – pažįstama išgyvenimu. Labanore išgyvenau Lietuvą, pajutau plakant jos širdį, žmonių šypsenose ir akyse pamačiau jos šviesą. Pajutau gyvų žmonių nerimą ir gerumo galią. Ir tikrumą, išpažįstamą gyvenimu. Plazdėjo vėliavos...
In memoriam dr. Augustinui Idzeliui. Vidmanto Valiušaičio atsisveikinimo žodis ir interviu „Tautos atsakas sovietams – sukilimas“
Dr. Augustinas Idzelis. Maltz Museum nuotr. www.tiesos.lt Atėjo labai liūdna žinia iš Čikagos – mirė puikus istorikas ir advokatas dr. Augustinas Idzelis. Pažinojau jį gerą dešimtmetį, parengiau su juo ne vieną interviu spaudoje ir radijuje. Mano nuomone, tarp lietuvių tai buvo geriausias žinovas paties sudėtingiausio 1940–1941 m. Lietuvos istorijos tarpsnio. Kokia tai buvo asmenybė, gerai...
Virginija Ruškienė. Vydūno kūrybinių galių slėpiniai
Vydūnas apie 1930 m. V. Uždavinio nuotr. Iš J. Nekrašiaus archyvo Virginija RUŠKIENĖ, www.voruta.lt Vydūnas, kaip iškili asmenybė, paliko neišdildomą pėdsaką lietuvių tautos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Filosofas savo idėjas skleidė per rašytinį ir gyvą žodį, todėl pelnytai įvardijamas kaip tautos ugdytojas ir gaivintojas. Jo straipsniai buvo spausdinami žurnaluose „Jaunimas“, „Darbymetis“, „Dienovidis“ bei kituose periodiniuose...
Irena Petraitienė. Pirmosios lietuviškos moterų vienuolijos veikla tarpukariu: nuo spaustuvės iki prieglaudos
Šešupės“ spaustuvė. Vargdienių seserų vienuolijos nuotrauka Irena PETRAITIENĖ, www.bernardinai.lt Lygiai prieš šimtą metų, 1918 m. spalio 15-ąją, Teresės Avilietės dieną, įkurta pirmoji lietuviška moterų vienuolija – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacija. Pirmąją Irenos Petraitienės pasakojimo apie jas dalį skaitykite čia. „Besistengdamos nuolat siekti didesnio savo gyvenimo šventumo, tegul atlikinėja savo kasdienines pareigas...
Dėl naujienų portalo DELFI tendencingo manipuliavimo viešąja nuomone ir kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Arvydo Juozaičio teisių pažeidimo
www.voruta.lt Arvydas Juozaitis šių metų birželio mėnesį pareiškė apie ketinimą dalyvauti artėjančiuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos prezidentus. Rugsėjo mėnesį tai buvo padaryta oficialiai. Šiuo metu apie dalyvavimą rinkimuose yra pareiškę dar penki kandidatai. Tačiau vienintelis Arvydas Juozaitis tendencingai neįtraukiamas į naujienų portalo DELFI užsakymu atliekamas viešosios nuomonės apklausas. Tokiais veiksmais portalas DELFI pažeidžia...
Vėlinės – ne darbo diena?
www.voruta.lt Seimas pradėjo svarstyti Seimo narės Vandos Kravčionok pristatytas Darbo kodekso pataisas (projektas Nr. XIIP-4833), kuriomis siūloma lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną, įtraukti į švenčių sąrašą ir ją paskelbti ne darbo diena. „2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir...
Mukačėvės pilyje Ukrainoje atidarytas kunigaikščio Teodoro Karijotaičio istorinės atminties kambarys
www.voruta.lt Spalio 5 d. Mukačėvės pilyje Ukrainos Užkarpatės apskrityje atidaryta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vaikaičio Teodoro Karijotaičio istorinės atminties kambario ekspozicija, įamžinusi bendrą Lietuvos ir Ukrainos istorinį paveldą. Šios idėjos autorius ir iniciatorius – Lietuvos Respublikos garbės konsulas Užhorode Viktoras Garapko. „Šįmet mes minime atkurtos Lietuvos 100-metį, todėl šio istorinio kambario ekspozicijos atidarymas yra simbolinis....
Kitame pasaulio krašte: Urugvajaus lietuviai mini Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį
Organizatorių nuotraukos Greta GUOGAITĖ, Montevidėjas (Urugvajus), www.voruta.lt Spalio 5 – 14 dienomis Montevidėjuje vyko Urugvajaus lietuvių organizuojami renginiai, skirti Lietuvos valstybės nepriklausomybės šimtmečiui paminėti. Lietuvos garbės konsulatas Urugvajuje bei Urugvajaus lietuvių kultūros draugija valstybės atkūrimo šimtmečio proga suorganizavo keletą renginių, kurie ne tik sutelkė čia gyvenančius lietuvius, bet taip pat miesto gyventojus supažindino su vietinės...
Dr. Martynas Purvinas: keliai Nemuno deltoje buvo statomi apsiginklavus vien kastuvais ir karučiais, tačiau jų darbų vaisiais naudotasi šimtmečiais
Kelias į Rusnę. miestai.net nuotr. Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Užmirštasis Pamarys. Dr. Martyno Purvino komentaras Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija pranešė apie neseniai nutiesto Panemunės miesto rytinio aplinkkelio katastrofišką būklę – vos prieš trejetą metų link Nemuno nutiesto kelio atkarpa kai kur įdubo net per metrą, gausu kitų trūkumų (https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/kelias-uz-26-25-mln-euru-luzta-akyse). Ilgai triukšmauta dėl potvynių...
Įprastai Popiežius vyskupais konsekruoja kelis kunigus iš karto. Tačiau 1988 m. spalio 4 d. įvyko maloni išimtis – Šv. Jonas Paulius II vyskupu konsekravo vieną kunigą – Audrį Juozą Bačkį
Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos nuotraukos www.voruta.lt Įprastai Popiežius vyskupais konsekruoja kelis kunigus iš karto. Tačiau 1988 m. spalio 4 d. įvyko maloni išimtis – Šv. Jonas Paulius II vyskupu konsekravo vieną kunigą – Audrį Juozą Bačkį. Homilijoje Popiežius meldė Švč. Mergelę Mariją, Gailestingumo Motina, taip gerbiamą Aušros Vartuose: „Pažvelk į šį savo sūnų, pradedanti...
Česlovas Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (2)
Česlovas IŠKAUSKAS, www.voruta.lt Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Pirmoje dalyje pažvelgėme istoriniu rakursu, o šioje – krašto toponimikos grimasos. Margas baltiškųjų vardų žemėlapis Tokia istorinė potekstė. Bet dr. M. Razmukaitė krašto vietovardžių kaitą kildina dar iš ankstyvesnių laikų. Savo studijoje...
Dr. Arūnas Bubnys. Aukštadvario žydų bendruomenė okupacijų metais (1940-1941)
Aukštadvario žydų kapines tvarkė talkininkai iš JAV. www.trakai.lt nuotr. Dr. Arūnas BUBNYS, www.voruta.lt Yra žinių, kad jau XVI a. viduryje Aukštadvario miestelyje, esančiame 26 km į vakarus nuo Trakų, gyveno žydai. 1790 m. Surašymo duomenimis Aukštadvaryje gyveno 2589 gyventojai, iš jų 107 žydai. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą miestelyje gyveno 70 žydų šeimų. Karo metu...
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Karalius Mindaugas ir karalius Gediminas – giminės
Prūsų žemės Dr. Virginija Elena Bortkevičienė, dr. med. Juozas Prasauskas,www.voruta.lt Lietuvos karalius Mindaugas labai nusipelnė lietuvių tautai, nes suvienijo daugumą baltų žemių, jo įtaka buvo jaučiama Skalvijoje, Nadruvoje, Sūduvoje. Mindaugas pasižymėjo kaip geras karvedys, diplomatas ir politikas. Jam visada buvo svarbiausi lietuvių tautos ir valstybės interesai. Be to, Mindaugas buvo krikščionis iš išdidžiosios raidės....
Rokiškio meras Antanas Vagonis pagerbė kraštiečio signataro Vlado Mirono atminimą Jelgavoje
Prie paminklo pirmajam Latvijos prezidentui. Pirmoje eilėje (iš kairės): Žydrė Šaltienė, Nijolė Štriupkuvienė, Remigijus Gulbinas, Regina Smetonaitė, Angelė Laužikienė (Vilniaus anykštėnų sambūrio (VAS) narė), Laima Dovydaitienė, Ričardas Laužikas (VAS narys), Stasys Dovydaitis, Vėtrė Markevičiūtė, Viktoras Jencius-Butautas, Vėjas Leščinskas. Antroje eilėje (iš kairės): Elena Staugaitienė, Joana Vyga Čiplytė (knygų autorė iš Panevėžio), Irina Miklaševičienė, Juozapas Aleknavičius...
In Memoriam Romualdui Penikui
www.voruta.lt Mirus Romualdui Penikui reiškiame nuoširdžią užuojautą jo žmonai, Vidai Penikienei, ilgametei Tautos fondo darbuotojai, vaikams: sūnui Dariui ir dukrai Linai su šeimomis. Liūdime kartu su Jumis. Tautos fondo ir Tautos fondo Lietuvos atstovybės darbuotojai
Signatarų ąžuolų alėja Žalgirio pergalės parke – 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų garbei
Gintautas TAMULAITIS, www.voruta.lt Šiemet suėjo 100 metų nuo Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo. 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje buvo pasirašytas istorinis dokumentas, kuris padėjo pamatus tokiai Lietuvai, kokią pažįstame šiandien: demokratiškai valdomai, įtvirtinančiai visų piliečių lygybę bei glaudžiai bendradarbiaujančiai su likusiu pasauliu. Prie Lietuvos valstybingumo šimtmečio programos prisideda ir klubas Žalgirio pergalės parkas. Klubo valdyba...