2018 rugpjūčio

Įrašas

Vytautas Radžvilas. Pagaliau lūžis

  Vytautas RADŽVILAS, www.propatria.lt Krenta uždanga ir artėja kryžkelė. Pagaliau atėjo laikas ramiai apmąstyti ir įvertinti V. Sinicos straipsnį apie trečiąją – jau „europeizuotą“ – LKP/TSKP burokevičininkų ir autonomininkų koloną Lietuvoje ir VU TSPMI. Straipsnis mintyse sugrąžino į atmintinų 1988 m. rudenį. Įsiplieskusi diskusija neabejotinai bus įvertinta kaip lūžio taškas ar slenkstis, tiksliau – politinė...

Įrašas

Jubiliejinė ministrantų susibūrimo šventė

Šventės akimirkos. Nuotraukų autorius – Vytautas Laskauskas. Zigmas TAMAKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt Minint šventojo Tarcizijaus  dieną,  veiklaus Kauno arkikatedros bazilikos  zakristijono Alberto Koženiausko pakviestas,   didžiulis būrys įvairių kartų ministrantų sugužėjo į šią šventovę . Nežiūrint metų skirtumo ir užimamos padėties visuomenėje,  norėjome prisimenant  dienų tėkmės paliktus pėdsakus, vėl  drauge prisiartinti  prie visus jungiančio bei dvasinį peną...

Įrašas

In Memoriam. Andrius Dručkus

www.voruta.lt Mirus Andriui Dručkui– Lietuvos laisvės kovų dalyviui, išsaugojusiam sovietinės okupacijos metais nuo sunaikinimo varinius  S. Dariaus ir S. Girėno karstus,  Obelių visuomeninio istorijos muziejaus įkūrėjui bei vedėjui, mokytojui ir aktyviam sąjūdininkui,  besirūpinusiam  mūsų tautos dvasinės kultūros išsaugojimu, nuoširdžią užuojautą reiškiame jo sūnui Gintarui bei kitiems velionio artimiesiems.  Lietuvos laisvės kovos sąjūdis

Įrašas

„Talka kalbai ir tautai“: turime pažymėti Vietovardžių metus ir leisti visiems gerai išmokti lietuvių kalbą

„Talka kalbai ir tautai“. Alkas.lt nuotr. www.voruta.lt Valstybinės lietuvių kalbos būkle besirūpinanti asociacija „Talka kalbai ir tautai“ parengė ir pateikė tris kreipimusis į Lietuvos valdžios įstaigas. TALKA kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ragindama sudaryti ir patvirtinti Vietovardžių metų programą (2019-ieji yra paskelbti Vietovardžių metais). Bendromis Lietuvių kalbos instituto, VLKK ir Savivaldybių asociacijos jėgomis siūloma parengti...

Įrašas

Virginija Ruškienė. Vydūno sąmoningumo kelias šviesos link

Virginija RUŠKIENĖ, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė, www.voruta.lt Šiais, 2018 metais, minime dvi mūsų tautai brangias ir svarbias datas: Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir filosofo, rašytojo bei kultūros veikėjo Vydūno – Vilhelmo Storostos 150–ąsias gimimo metines. Lietuvos ir Vydūno vardai yra neatsiejami vienas nuo kito. Tautos šviesuolis tikėjo Lietuvos laisve ir savo straipsniais žadino lietuvių...

Įrašas

Ion Mihai Pacepa, Ronald J. Rychlak. Dezinformacija. Slaptas ginklas: laisvos visuomenės griovimo metodai

www.voruta.lt Sovietų Sąjungos lyderiu tapęs ilgametis KGB vadovas Jurijus Andropovas dezinformaciją apibūdino kaip kokainą, kurio kartą pauostę, galbūt gyvensite kaip gyvenę, bet jeigu vartosite kasdien, tapsite narkomanu – visiškai kitu žmogumi. 1978 m. į Vakarus pabėgęs vienas iš šios knygos autorių, N. Ceauşescu valdomos Rumunijos saugumo generolas ir išorinės žvalgybos viršininko pavaduotojas Ionas Mihai’us Pacepa...

Įrašas

Gintaras Karosas. Šviesos riteris, nešantis Lietuvos vėliavą

Liubavo dvaro sodyba-muziejus. G. Karoso nuotraukos Gintaras KAROSAS, www.voruta.lt Rugsėjo 22-ąją minėsime Baltų vienybės dieną. Viduramžiais, 1236 m. rugsėjo 22 d., Saulės arba Šiaulių žemėje įvyko Saulės mūšis tarp susivienijusių žemaičių ir žiemgalių (latvių). Mūšyje buvo sumuštas Kalavijuočių ordinas. Ši data minima kaip valstybinė šventė Latvijoje ir atmintina diena Lietuvoje. Tądien 1875 m. gimė  ir genialusis mūsų menininkas M. K....

Įrašas

Minėsime Laisvės dieną ir 25-ąsias okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metines

www.voruta.lt Rugpjūčio 31 d., penktadienį, bus minima Laisvės diena, žyminti 25-ąsias Rusijos (okupacinės Sovietų Sąjungos) kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metines. 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. paskutinis okupacinės kariuomenės karinis ešelonas paliko Lietuvos teritoriją. Taip Lietuvos piliečių ir jų demokratiškai išrinktos valdžios pastangomis, remiantis tarptautinės teisės nuostatomis, buvo likviduota viena iš pagrindinių...

Įrašas

Arvydas Juozaitis. Emanuelio Makrono „napoleonizmas“

  Arvydas JUOZAITIS, www.delfi.lt Sparčiai artėja pompastiškos propagandinės eros pabaiga. Vakar Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pareiškė, kad Europa nebegali pasikliauti JAV ir todėl jis sieks kurti  naują Europos saugumo aljansą, įskaitant Rusiją. Anot E.Makrono, Europos Sąjunga gynybos srityje turinti atstovauti tik save. Ką tai galėtų reikšti? Jungtiniam NATO-Europos saugumui pranašaujamas galas? E. Makrono...

Įrašas

Nijolė Sadūnaitė: „Esame dvasiškai nukraujavę“

  www.respublika.lt Proga dar kartą su gimtadieniu pasveikinti kovotoją už Lietuvos laisvę, disidentę Nijolę Sadūnaitę, liepą šventusią savo 80-ąjį jubiliejų, buvo italų režisieriaus Rikardo Denaro (Riccardo Denaro) dokumentinio-vaidybinio filmo „Dangus lageryje“ pristatymas Vilniuje. Italus sužavėjo lietuvės vienuolės, ištvėrusios KGB rūmų pragarą, kalėjimą, tremtį ir neišdavusios nei bendražygių, nei savo idealų, gyvenimo istorija, jos elgesys, kurį...

Įrašas

Atsisveikinant su Irena Seliukaite (1954 – 2018)

Irena Seliukaitė Dalia SAVICKAITĖ, www.voruta.lt Lietuvos žemei atsisveikinant su vasara, margaspalvės gėlės barsto savo žiedlapius, lyg atsisveikindamos su ja ir garbia Ignalinos žemių dukra, Nepriklausomos Lietuvos kultūros pamatų kūrėja Irena Seliukaite. Nuo žmogaus valios nepriklausantis laikas anksčiausiai saulę pasitinkančio krašto dukrą puošusias  spalvas ir šilumą  išsivedė brėkštant rugpjūčio 26-os rytui. Vilniuje į buto langus besibeldžiantis...

Mindaugo Lietuva
Įrašas

Mindaugo Lietuva

  Senoji Klaipėdos piliavietė Dr. med. Juozas PRASAUSKAS, dr. Virginija-Elena BORTKEVIČIENĖ Senovėje nebuvo tvirtų valstybes skiriančių sienų. Ir Lietuva jų neturėjo. Gyveno kelios baltų gentys greta viena kitos. Labiausiai jas vienijo kalba, nors ir turinti daug tarmių. Prūsai, latviai, lietuviai: aukštaičiai, žemaičiai – visi jie buvo baltai, turėjo daug bendrų papročių, bet gyveno savus gyvenimus....

Įrašas

Redakcijos paštas. Kur lietuviškai nesimeldžiama

Linas V. MEDELIS, www.lzinios.lt Tyla tampa įprasta. Taip įprasta, kad net aukščiausia šalies valdžia tiesiog nutyli viešai keliamus nemalonius klausimus. Taip yra su Tautos forumo pabrėžtomis problemomis bei pasiūlymais stabdyti Armijos Krajovos garbinimą lenkiškais vadinamuosiuose rajonuose. Priminsim, kad Pareiškime neginčijami AK nuopelnai kovojant su hitlerininkais Lenkijoje, tačiau į jos kruvinus pėdsakus Lietuvoje, Vilnijoje, negali būti...

Įrašas

Albertas Ruginis. Alkos rinktinės žūties 70-metis

Kryželis, rastas palaikų ekshumacijos metu. Asmeninio autoriaus archyvo nuotraukos. Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt Žemaičių partizanų apygardos Alkos rinktinė veikė Mažeikių apskrities ribose. Rinktinė, vadovaujama Stasio Badaukio (žuvo 1952 m.), pradėjo kurtis 1945 metais. Nuo tų metų spalio 18 d. rinktinei vadovavo Žemaičių apygardos vadas Juozas Vygandas – Ivanauskas, Lietuvos kariuomenės karininkas, 1940 m. pasitraukęs į...

Įrašas

Arvydas Juozaitis. Dvigubos pilietybės spąstai

  Arvydas Juozaitis. J. Vaiškūno nuotr. Arvydas JUOZAITIS, www.delfi.lt Didžioji atgimusios Lietuvos šviesuolių dalis yra kilusi iš valstiečių. Valstiečiai išsaugojo tautinę lietuvių kultūrą, kuri gulė į 1918 metų vasario 16-tosios Nepriklausomybės pamatus. Kurios dėka mes kalbame lietuviškai ir, tiesą sakant, dėl jos mes esame mes nūdienos Lietuvoje. Tai savaime aiški tiesa, kaip dukart du –...

Įrašas

Irma Randakevičienė. Ką kalba metrikai apie XIX a. pradžios Vilniaus šviesuomenę (I dalis)

Andrius Sniadeckis Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, iš Jodkovskių, www.voruta.lt Straipsnio autorės protėvis Jurgis Leonas Jodkovskis (gim. 1810 m. Onuškyje – mir. 1882 m. Vilniuje) baigęs Vilniaus gimnaziją, buvo įstojęs ir mokėsi Vilniaus imperatoriškajame universitete, kurį caras uždarė 1832 metais po įvykusio 1831 metų sukilimo. Tai paskatino pažvelgti į to meto akademinę visuomenę šiek tiek atidžiau. Adomas...

Įrašas

Vytautas Sinica. Kaip integruoti lenkus į atvirą Lietuvą? (atsakymas J. Dementavičiui)

Vytautas SINICA, www.propatria.lt Džiugu, jog diskusija apie Lietuvos lenkų integraciją sulaukė dėmesio ir tampa ne tik siauru ir paviršutinišku „plėsti ar neplėsti mokymą lietuvių kalba“ klausimu. Po paskelbtų įžvalgų, kad Lietuvoje formuojasi trečioji, rafinuotesnė ir todėl sunkiau atpažįstama Pietryčių Lietuvos autonomijos šalininkų banga, sulaukiau šias įžvalgas su kaupu patvirtinančios ir todėl neraminančios kritikos. VU TSPMI...

Įrašas

Mindaugo Lietuva

Karalius Mindaugas ir jo žmona Morta Dr. med. Juozas PRASAUSKAS, Dr. Virginija-Elena BORTKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Senovėje nebuvo tvirtų valstybes skiriančių sienų. Ir Lietuva jų neturėjo. Gyveno kelios baltų gentys greta viena kitos. Labiausiai jas vienijo kalba, nors ir turinti daug tarmių. Prūsai, latviai, lietuviai: aukštaičiai, žemaičiai – visi jie buvo baltai, turėjo daug bendrų papročių, bet...

Įrašas

V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui

Prezidentas Antanas Smetona Užugiryje su broliu. Ukmergės apskritis. 1938 m. Autorius nežinomas. LCVA Vytautas RUBAVIČIUS, Nepriklausomybės sąsiuviniai“ Lietuvos valstybingumo šimtmečio akivaizdoje vis labiau imame suvokti, kokį didžiulį įvairiapusį lietuvybės tvirtinimo ir nepriklausomos modernios valstybės kūrimo darbą atliko žurnalistas, kultūrininkas, politikas, o vėliau – ir prezidentas Antanas Smetona. Tas suvokimas verste verčia kelti klausimą – kodėl...

Įrašas

Ignas Meškauskas. Sušaudyta gitara

Mindaugas Lukošaitis. Lietuvos partizanai ir jų archyvas. Iš piešinių ciklo „Rezistencija“. Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt Mikliai bėgioja gitaros stygomis ploni Julės pirštai, o pro pravertą gryčios langą dainelė aidi vėjuje, pokario, kupini skausmo dainos žodžiai.  „ Lietuvos lygumos žaliuoja,  rugiai palinkę verkdami,    o broliai lietuviai dejuoja vergovės pančius vilkdami“  Tėvas Julę įspėjo kad taip nedainuotų,...

Įrašas

Alfonsas Kairys. Praeitis atgyja II

Buvusio Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LRV komanda kartu su generalinio direktoriaus pavaduotoju Stanislav Vidtmann (viduryje) 2010 m. Autoriaus nuotr. Alfonsas KAIRYS, Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas, Lietuvių švietimo draugija „Rytas“, www.voruta.lt Tokiu pavadinimu skelbtas mano rašytas straipsnis apie Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbuotojus laikraštyje „Voruta“ (2018...

Įrašas

Petras Šidagis. Racionali ir ori tautinė pilietinė Lietuvos valstybės vidaus ir užsienio politika, pagrįsta krikščioniškomis vertybėmis

Popiežius Pranciškus Petras ŠIDAGIS, www.voruta.lt Subsidiarumo principas.     Popiežius Pranciškus Asyžiuje įvairių pasaulio religijų atstovų susitikime „Už taiką“ meldžiasi, kad „teprasideda nauji laikai, kuriais globalizuotas pasaulis būtų tautų šeima.“ Tai esmingi popiežiaus žodžiai. Dievas sukūrė pasaulį kaip tautų šeimą. Kaip šią popiežiaus įžvalgą pritaikyti mums šiandien? Šiuo principu turėtų remtis ir Europos Sąjunga, kaip atsakingų šeimininkų...

Įrašas

Kazachstano lageriai: Nepalaužto lietuvio istorija

A. Seikalis prie lagerio griuvėsių. Asmeninio A. Seikalio archyvo nuotraukos Enrika GECAITĖ, www.voruta.lt Šių metų liepos 20 d. „Misijos Sibiras“ dalyviai nuvyko į Kazachstaną. Nors su XX a. viduryje sovietų sistemos vykdytais trėmimais pirmiausia siejamas Sibiras, Kazachstanas taip pat labai svarbi šių įvykių atminimo vieta. Kalinių gabenimas vagonuose, sunkumai lageriuose, tardymai ir menka viltis giliai...

Įrašas

Alfonsas Kairys. Leidinys, neišvydęs dienos šviesos

Prof. V.Zaborskaitės atsiliepimas apie būsimą leidinį. Autoriaus archyvo nuotraukos Alfonsas KAIRYS, www.voruta.lt Artėjo 1988-1989 mokslo metų pabaiga. Tuometė Lietuvos SSR liaudies švietimo ministerija  (dab. Švietimo ir mokslo ministerija) pagrindiniam abiturientų egzaminui – lietuvių kalbos ir literatūros –  nusprendė pateikti 5 temas, kuriose dvyliktokai galėtų parodyti, ko išmokta per visus mokymosi mokykloje metus. Jos skambėjo taip:...

Įrašas

Mečys Laurinkus. Kieno labui veikia mūsų politikai?

Mečys LAURINKUS Regis, įsibėgėja Vydūno (Vilhelmas Storostas, 1868–1953) draugijos inicijuoti ir Seimo dėka paskelbti didžio lietuvininko, rašytojo ir filosofo paminėjimo metai. Kontekstas prisiminti vieną ryškiausių XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Mažosios Lietuvos asmenybių labai palankus. Po įspūdingos šių metų Dainų šventės pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. jaučiamas didelis nacionalinių jausmų pakilimas....

In memoriam Antanui Panavui
Įrašas

In memoriam Antanui Panavui

  (1926-05-18–2018-08-13) Būsimasis architektas Antanas Panavas gimė 1926 metais Grybėnuose, prie Dysnų ežero. Žemdirbių šeima nusprendė vaiką leisti į mokslus Vilniuje. Tad nuo 10 metų Antanas vilnietis, Vilniuje išgyvenęs virš 80 metų, su priverstine tremties ir kalėjimo pertrauka. Jam teko pergyventi 4 okupacijos. Sulaukė tik 19 metų, o jau okupantas atėmė dvejus metus – tardymų,...

Benas Volodzka. Klaipėda negali užmiršti Martyno Jankaus
Įrašas

Benas Volodzka. Klaipėda negali užmiršti Martyno Jankaus

Klaipėda yra vienas iš seniausių Lietuvos miestų, turtingas labai įvairialypės istorijos ir kultūros. Nuo neatmenamų laikų šio miesto apylinkėse gyveno kuršių baltų gentys, tačiau juos XIII a. išstūmė vokiečiai. Jie aštuonis amžius naikino mums artimas baltų gentis, tačiau to padaryti jiems anaiptol  nepavyko. Vykdyta germanizacija galiausiai nebuvo sėkminga, nes nepavyko pasiekti pagrindinio tikslo: lietuvybės išstūmimo....

Įrašas

Dr. Vacys Bagdonavičius. Vydūną pagerbė ir Vokietija

Septynių šimtmečių 2017 m. leidimo viršelis. Dr. Vacys BAGDONAVIČIUS, Vydūno draugijos garbės pirmininkas, www.voruta.lt Šių metų kovo 22 d. suėjo 150 metų nuo didžio mūsų tautos kūrėjo, mąstytojo ir kultūros veikėjo Vydūno (1868-1953) gimimo.Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, ankstesnioji Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, kuri parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Toji programa...

Įrašas

Gintaras Karosas. Prezidento pavyzdžio jėga

  Gintaras KAROSAS, www.voruta.lt Gyvename jubiliejiniais 2018-aisiais. Tai tie metai, kai švenčiame savo tautinės valstybės atkūrimo šimtmetį ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio trisdešimtmetį. Lemtingų Valstybei įvykių jubiliejai įpareigoja mums prisiimti dar daugiau atsakomybės už sėkmingą šalies ateitį. Turėsime progą 2019-aisiais rinkti Respublikos Prezidentą. Nuo to, kokią kandidatūrą pasirinksime, smarkiai priklausys ir mūsų artimiausio laikotarpio šalies raida....