Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio maldininkai. Jų tarpe – Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos alt. kan. jubil.kun. Povilas Miškinis, šalia sesuo vienuolė Loreta, mūsų kraštietė, kilusi iš Daujėnų parapijos. Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčia. Nuotraukos autorius – Paulius Ramanauskas Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio vadovė, www.voruta.lt Spalis – rožinio mėnuo Spalio mėnesį vėl skubėjome ...
2017 spalio
Aleh Dziarnovich: „Ir kalėjimas, ir arsenalas: Krėvos pilies naujausi tyrimai“ (И тюрьма, и арсенал: новейшие исследования Кревского замка)
www.voruta.lt Paskaitų ciklas ŠVIEŽIA ISTORIJA 2017 2017 m. lapkričio 7 d., antradienis, 18.00–19.30 val. Valdovų rūmų Lankytojų vestibiulio auditorija Registruotis Dr. OLEGAS DZIARNOVIČIUS Baltarusijos istorikas ir archeologas, Nacionalinės Baltarusijos mokslų akademijos mokslinis kandidatas. Domėjimosi sritys: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etnokultūrinės problematikos tyrimai. Parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Metrikos 560-ąją knygą. Vykdė Krėvos pilies archeologinius bei Biarozos kartūzų vienuolyno...
Knyga nauja, bet požiūris senas
Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido profesorių Alfonso Eidinto ir Raimundo Lopatos sudarytą knygą „Lietuvos Taryba ir nepriklausomos valstybės atkūrimas 1914–1920 metų dokumentuose“1. Įvadinėje dalyje autoriai aplenkė svarbiausią klausimą – ką jie laiko dokumentu, kokia yra jo definicija. Todėl Vasario 16-osios aktas jų knygoje nėra įvardytas kaip atskiras dokumentas, turintis numerį, o...
V. Landsbergis. Dušanskienė
Prof. Vytautas LANDSBERGIS Patyčios iš žmogaus ir žmoniškumo peržengė visas ribas. Partizanų vadas, patekęs į žvėrių rankas, žudėsi siaubingais būdais. Kalėjime išsikastravo surūdijusia vinimi ir dar išplėšė sau vieną akį. Kadangi enkavedistiniai sąžvėros turėdavo užduotį paimti gyvą ir kankinti gyvą iki begalybės, tai sistemos medikai (yra pavardė) išsaugojo jam gyvybės likutį, neleido numirti. Ir surašė...
Mirė žydų gelbėtoja ir lietuvybės puoselėtoja Birutė Fedaravičienė
Vytautas SINICA Bet mes niekur iš čia nevažiuosim, Neišlėksim lyg paukščiai rugsėjy. – Mumis ir pats Dievas didžiuosis, Kad kalvarijas vargo tesėjom… Spalio 25 dieną, eidama 103-čiuosius metus, Kaune mirė Birutė Verkelytė-Fedaravičienė (1915-2017). B. Fedaravičienė yra pripažinta Neginkluoto pasipriešinimo dalyve už veiklą 1939 metais, dirbant Lietuvos generaliniame konsulate Vilniuje ir gelbstint žydus. Valstybei atkūrus nepriklausomybę...
Lietuvių dienos Fatimoje ir Santjage de Komposteloje
Žvakių procesija Fatimoje – EPA lt.radiovaticana.va Kun. Algirdas Dauknys iš Fatimos ir Santjago de Kompostelos: Spalio 22 d. Fatimos Marijos šventovėje lietuviai piligrimai šventė Lietuvos dieną Fatimos Jubiliejuje. Šv. Mišioms Švč. Trejybės bazilikoje vadovavo ir pamokslą apie Naująją evangelizaciją pasakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Drauge koncelebravo 8 vyskupai ir 50 kunigų. Jose dalyvavo apie 700...
Irma Randakevičienė. Dviejų gimnazijų šviesoje
Verutės Jančytės sodybos kieme 1950-aisiais pastatytas ir pašventintas kryžius. Nuotraukos šaltinis – www.anykstenai.lt Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilniaus anykštėnų sambūrio narė, www.voruta.lt Kai su mama žvelgiame į seną senelių sodybos, kurioje susiliečia Anykščių ir Kupiškio kraštas, nuotrauką, mąstome, kaip tetutė Verutė Jančytė, pas kurią apsigyveno seneliai, nepabijojo apie 1950-uosius metus kieme šventinti didžiulio kryžiaus. Kelias...
Po truputį. Vis daugiau romų mokosi lietuvių kalbos
Alfonsas KAIRYS, Lietuvos edukologijos universiteto Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas, Lietuvių švietimo draugija „Rytas“, www.voruta.lt Ne tik romų kalba pasisveikinti, bet ir pakalbėti lietuviškai mokės kai kurie Vilniaus čigonai. Kai kurie… tai lietuvių kalbos kursus Tautinių bendrijų namuose pagal projektą „Dirbkime kartu su romais – naujos darbo galimybės ir iššūkiai“ lankę romai. Pradėta nuo prisistatymo,...
Albertas Ruginis. Sedos kautynės. Tėvynės apsaugos rinktinė
V. Kazlausko prisiminimų knygoje „Kovos dvasia“ pateikta Sedos kautynių schema Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt 1944 m. vasarą Raudonoji armija grėsmingai artėjo prie Lietuvos ir liepos 6 d. pasiekė Vilniaus prieigas. Patriotiškai nusiteikę Zarasų krašto žmonės, vadovaujami Zarasų apskr. viršininko kun. dr. Jono Steponavičiaus ir mrj. Alfonso Urbono, patraukė Žemaitijos link. Pakeliui jų būrys...
Trakuose atidengta paminklinė lenta dr. Stanislovui Mikulioniui
Gausus būrys trakiečių ir svečių susirinko prie atidengtos paminklinės lentos Stanislovui Mikulioniui. Viršuje – paminklinė lenta. Olego Ševeliovo nuotr. www.traku-zeme.lt Spalio 19 d., ketvirtadienį, prie Trakų istorijos muziejaus administracijos (buv. Dominikonų vienuolyno) sienos atidengta architektui, restauratoriui dr. Stanislovui Mikulioniui (1935–1992) atminti paminklinė lenta. Šiemet sukako 25 metai nuo jo mirties. Ta proga Trakų Salos pilyje buvo...
Lietuvos piliakalniai Lietuvos centrinio valstybės archyvo fotodokumentuose
Šeimyniškėlių arba Vorutos piliakalnis www.voruta.lt 2017 – ieji – Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Piliakalnių metais, siekiant pabrėžti archeologinių kultūros paveldo objektų reikšmę valstybingumui, jų išsaugojimo svarbą istorinės atminties kontekste. Minint Piliakalnių metus, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kviečia susipažinti su archyve saugomuose fotodokumentuose įamžintais Lietuvos piliakalnių vaizdais. Piliakalniais vadinami skirtingos išvaizdos ir vidinės struktūros objektai: nuo...
Dr. Arūnas Bubnys. Lietuvos vietinės rinktinės 301-asis batalionas
Kairėje ant arklio AK 3-ios brigados vadas G. Frugas -„Szczerbiec“. 1944 m. pasaris, Turgeliai Dr. Arūnas BUBNYS, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius, www.voruta.lt Vietinės rinktinės vado 1944 m. kovo 30 d. įsakymu formuojamojo 301-ojo bataliono vadu nuo 1944 m. vasario 29 d. buvo paskirtas majoras Kostas Keželis. Tuo pačiu įsakymu batalionui buvo priskirtas vokiečių...
Neįkainojama mūsų šalies vertybė
I-IV G kl. mokiniai su mokytoju R. Šalna Stirnių piliakalnio papėdėje šalia koplytstulpio, kuriuo įamžintas garsaus Lietuvos prof. gamtininko R. Kazlausko atminimas. Nuotraukų autorius – Dainius Kuchanauskas Vitalija DOVYDĖNIENĖ, Trakų r. Paluknio „Medeinos“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui www.voruta.lt 2017-ieji – Piliakalnių metai. Dar 2015 m. birželį Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu išreikštas dėmesys piliakalniams rodo gražią...
Juzefas Ignacas Kraševskis. Vilnius per amžius
www.voruta.lt Leidyklos „Briedis“ naujiena „Vilnius per amžius“ – tai gausiai iliustruotas albumas su išsamiais komentarais ir senaisiais Vilniaus miesto planais, nukeliantis skaitytoją į romantišką Lietuvos sostinės praeitį. Knygą sudaro Varšuvoje gimusio, kurį laiką Vilniuje gyvenusio ir dirbusio garsaus lenkų rašytojo J. I. Kraševskio (J. I. Kraszewski, 1812–1887) prisiminimai, dienoraščiai, romanų fragmentai, kuriuose, remiantis dokumentais ir...
Gudų kultūros draugija Lietuvoje kviečia į dr. Aliaksandro Adamkovičiaus naujų knygų pristatymą
www.voruta.lt Gudų kultūros draugija Lietuvoje kviečia į Aliaksandro Adamkovičiaus naujų knygų prezentaciją: – Vilniaus baltarusių istorija asmenyse, 2016 m. – Germanavičiai, Zorka (Sinicai), apylinkės (iki 1939 m.), 2017 m. Prezentacija vyks š. m. spalio23 d. Tautinių bendrijų namuose, Raugyklos g. 25, Vilnius. Dalyvaus svečiai iš Lietuvos, Baltarusijos, Vokietijos. Pradžia 17 val. Maloniai kviečiame. Запрашэнне Таварыства беларускай культуры ў...
Odontologija Klaipėdoje – Jūsų paslaugoms
Klaipėdoje, adresu Šiaurės pr. 17A, įsikūrusi privati odontologijos klinika teikia profesionalias medicinos paslaugas. Neseniai persikėlusi į naują vietą, odontologija Klaipėdoje toliau gerina atliekamų paslaugų kokybę. Čia protezuojami bei implantuojami dantys, atliekamos žandikaulio kaulų operacijos, vykdomos įvairios estetinės veido procedūros. Išrankus klientas visuomet atras sau norimą pasiūlymą už prieinamą kainą. Pažangios odontologijos Klaipėdoje technologijos Moderni...
Pietryčių Lietuvos mokytojų ir švietėjų viešnagė ryčiausiame Lietuvos pakrašty
A. Masaitis ir J. Vasiliauskas įteikia Pietryčių Lietuvos Metų mokytojo premiją Elenai Sekonienei Nijolė KERAITIENĖ, Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytoja, www.voruta.lt „Ryto“ draugija, nuveikusi daug reikšmingų darbų lenkmečiu, Lietuvoje atkurta 2004 m., o nuo 2013 m. jos skyrius veikia ir Ignalinos r. Didžiasalio „Ryto“ gimnazijoje, kurios vardas pirmiausia ir siejamas su senosiomis švietimo tradicijomis....
Vytauto Didžiojo gimnazija: išsaugojusi šimtametes tradicijas ir pokalbius prie vyšnių arbatos
Gimnazijos archyvo nuotrauka Matas BALTRUKEVIČIUS, Aistė MARČIULAITYTĖ, www.bernardinai.lt Pirmoji lietuviška gimnazija, kuri tuo metu vadinosi „Jono Basanavičiaus, Mykolo Biržiškos ir Povilo Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazijos kurso pamokos“ įkurta daugiau kaip prieš šimtmetį – 1915 m. Tai pirmoji gimnazija, pradėjusi puoselėti lietuvišką žodį. Nors mokyklai gyvuoti buvo nelengva, tačiau žymių ir garbių žmonių dėka mokykla išliko lietuviška...
Ignas Meškauskas. Kam nepatinka šauliškumo idėja?
Ignas MEŠKAUSKAS, advokatas, www.voruta.lt Žurnalisto, laidų vedėjo Edmundo Jakilaičio iškelta Lietuvos sušaulinimo idėja reali, istorijos patikrinta, būtina tautos išlikimui, tiktai pavėluota. Ji turėjo pasirodyti visuomenės atgimimui su įvykiais Ukrainoje. Prasidėjus diskusijai, pasipylęs interneto portaluose juodas erzelis tų, kurie neatsisako vienokiu ar kitokiu būdu mus valdyti, – geras įvertinimo ženklas. Tautos istorija byloja, kad ginantis nuo...
Alvydas Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas
Prof. dr. Alvydas BUTKUS, www.voruta.lt Krikšto laikas Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas. Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių– tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m.,...
B. Kuzmickas. Šiuolaikinė lietuvių savimonė
Bronius Kuzmickas. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Bronius Kuzmickas, www.alkas.lt Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Šiuolaikinė lietuvių savimonė, Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė, Vilnius: Rosma, 1996, p. 7–99. Europinės tendencijos Įvairiose šalyse didėja rūpestis dėl vietinio savitumo išlikimo, auga dėmesys tautų, tautinių mažumų, istorinių kultūrinių regionų tapatybei, didėja pastangos ją išsaugoti, priešintis globalizacijai. Blaiviai suvokiama, kad besiplečiantis atvirumas turi ne...
Užburtų lobių beieškant. Iš Petro Tarasenkos ankstyvojo biografijos laikotarpio
Pulkininkas Petras Tarasenka. Natalijos Tarasenkaitės asmeninio archyvo nuotrauka Gintautas ŠEIKIS, www.voruta.lt Petro Tarasenkos (1892–1962) – – kariškio, istoriko archeologo, muziejininko, rašytojo ankstyvasis gyvenimo laikotarpis iki 1915 metų yra palyginti mažai nagrinėtas ir aprašytas. Trūksta istorinių šaltinių, išlikę tik fragmentiški liudininkų prisiminimai. Pats P. Tarasenka apie savo artimus gimines, vaikystės ir jaunystės laikotarpį savo prisiminimuose užsiminė...
Ignas Meškauskas. Stribai vestuvėse
Ignas MEŠKAUSKAS, www.voruta.lt Vestuvės Lietuvoje nuo seno yra laikomos viena linksmiausių, nuotaikingiausių švenčių. Jos kupinos humoro, prasmingų tradicijų, pokštų, kurie baigiasi atomazga – piršlio „pakorimu“. Bet Jono Barausko ir Liudos Rupšytės vestuvės baigėsi tragiškai. Pokario metais, okupacijos metu, kai okupantai kovoje su pasipriešinimo jėgomis įtraukė, atpalaidavo pačias tamsiausias jėgas, kurios kovotojo vardu savivaliavo vogė, plėšė,...
Dr. Martynas Purvinas. Europos kaimų istorija ir Lietuva
1694 m. paskelbtas piešinys iš konferencijos leidinio. Daugiau kaip prieš 300 metų gyvenęs dailininkas kruopščiai vaizdavo anuometinio kaimo kasdienybę Nyderlanduose – gyvuliais ir naminiais paukščiais besirūpinusią kaimiečių šeimą, artoją ir sėjėją atokesniuose laukuose, tuometinių kaimiečių trobesius ir jų aprangą Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Šių metų rugsėjo mėn. 11 – 14 d. Belgijoje vyko tarptautinė EURHO ( European Rural...
Tomas Duksa. Iš Lietuvos kartografijos istorijos. LDK žemėlapis ir jo variantai
A. A. Gliožaičio leidinio viršelyje kunigaikščio M. K. Radvilos portretas ir LDK 1613 m. žemėlapio fragmentas Tomas DUKSA, Vilnius, www.voruta.lt Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejui, žymus geodezininkas, kartografijos istorikas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo žurnalo „Geodezija ir kartografija“ ir kitų leidinių daugelio mokslinių straipsnių autorius Algirdas Antanas Gliožaitis skiria savo knygą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis...
V. Valiušaitis. J. Pilsudskio „genijus“
Iš kairės į dešinę: Žiulis Larošas, Juzefas Pilsudskis Prancūzijos užsienio reikalų ministro Lui Bartu (Louis Barthou), Lenkijos užsienio reikalų ministras Juzefas Bekas (Józef Beck) ir Janas Šembekas (Jan Szembek), L. Bartu vizito Lenkijoje metu, 1934 m. balandžio mėn. | Wikipedia.org nuotr. Vidmantas Valiušaitis, www.alkas.lt 1920 m. spalio 9 d. Lenkija pažeisdama prieš dvi dienas pasirašytą...
Kanaunininką Petrą Raudą prisiminus
Petras Rauda Utenos “Saulės gimnazijos direktorius 1928 m. Iš Utenos Saulės gimnazijos archyvo Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, Vilniaus anykštėnų sambūrio narė Panevėžio vyskupijos garbės kanaunininkas Petras Rauda pristatomas ne savo tiesioginėje bažnyčios tarnystėje, o kaip visuomenininkas, mokytojas, asmenybė, palikusi pėdsaką to meto šviesuolių širdyse. Simboliška, bet nuo kapeliono pirmo žingsnio į mokyklą, Joniškio progimnaziją (1917 m.),...
Kultūros ginklanešys M. Švėgžda von Bekkeris: akcentai sudėlioti
www.voruta.lt Martynas Švėgžda von Bekker – ypatingos ir išskirtinės lietuvių šeimos atžala, tapusi dar viena, ryškia lietuvių kultūros liudytoja pasaulyje. Smuikininkas, muzikos pedagogas, kompozitorius ir žinomas Lietuvos menininkas save įvardina kultūros ginklanešiu arba net muzikos kariu. Šiuo metu Hamburge gyvenantis menininkas nejaučia jį ribojančio atstumo ir į gimtinę sugrįžta reguliariai – dalyvauti kultūriniuose renginiuose, pristatyti...
Donato Malinausko ir jo šeimos narių tautybė
Marija Alina Malinauskaitė, apie 1920 m. Nuotr. iš Tado Stommos archyvo JAV Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis 2017 m. liepos 15 d. Trakų rajono Onuškio bendruomenei buvo pristatyta monografija „Onuškis“1 – 34-oji knyga iš serijos „Lietuvos valsčiai“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui (1918–2018), išleista leidyklos „Versmė“. Gaila, vienas iš autorių pakartojo senas klaidas ir monografijoje patalpino Rokiškio...
Birutė Lisauskaitė. Totoriai Trakuose
BIRUTĖ LISAUSKAITĖ: „KADANGI ESU MAKSIMALISTĖ IR VISADA NORIU VISKĄ PABAIGTI TEISINGAI IR IKI GALO, NUSIVYLIAU GEROS IDĖJOS DĖL TOTORIŲ SKVERO TERITORIJOJE ĮRENGTOS LENTOS, IŠKRAIPYMU. KĄ GALI VIENAS NEVYKĘS ARCHITEKTO, KURIS NESUPRANTA, KODĖL TA ATMINIMO LENTA BUVO REIKALINGA, SPRENDIMAS – LENTA PRIE SUNAIKINTO FONTANO IR KANALIZACIJOS ŠULINIO ANT KLERKŲ TAKO. KOKS TEN TURISTAS UŽKLYS? O JUK...