2017 sausio

Įrašas

„Prancūzų atsitraukimo iš Maskvos“ inscenizacija

Lietuvos liaudies buities muziejuje žvangės karių ginklai Sausio 14 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje bus inscenizuojamas Prancūzų atsitraukimas iš Maskvos. Inscenizacijos dalyviai, Karo istorijos klubo nariai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos „trauksis“ per Lietuvos liaudies buities muziejaus miškus, pievas, kaimus, „ginsis“ nuo priešų ir „šturmuos“ muziejaus miestelį. Daugiau nei 40uniformuotų ir ginkluotų...

Įrašas

Prof. dr. Raimondos Ragauskienės paskaita „Vilniaus vaivados Biržų ir Dubingių kunigaikščiai Radvilos. Biologinė didikų istorija“

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą. Sausio 12 d. 17 val. muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, vyks istorikės prof. dr. Raimondos Ragauskienės paskaita „Vilniaus vaivados Biržų ir Dubingių kunigaikščiai Radvilos. Biologinė didikų istorija“. Paskaitoje bus aptariama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės – Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija. Tai XV a. pabaigoje...

Įrašas

„Neišnyksta niekas, kas kartą yra buvę“

Apie „Lietuvišką menę“ Seinų kunigų seminarijos rūmuose Petras MAKSIMAVIČIUS, www.e-ausra.pl Dabartis savaime kuria ateitį. Jeigu mes visi norėtume numatyti ateitį ir pagal ją formuoti dabartį, rizikuotume žiauriai apsirikti: prasilenkti su ateitimi ir nieko gero neduoti dabarčiai. Ne, tai ne mano mintys. Aš taip giliai mąstyti ir rašyti nemoku. Stengiuos perteikti tai, ką 1933 metais parašė...

Įrašas

Klaipėdos kraštas vokiečių rašytojų kūriniuose. II dalis

Regina MEŠKAUSKIENĖ, www.silaineskrastas.lt Paulius Brokas (Paul Brock) „Kas Viešvilės nežino, gali apkaltinti mane perdėjimu, bet kas kartą čia pabuvojo, man pritars, kad ši vieta savo nepakartojamu žavesiu iš tiesų užburiančiai veikia. Viešvilė prie Nemuno – taip buvo parašyta ant vokų ir atvirukų, kurie pasiekdavo mūsų namus. Žinoma, tai nebuvo visiškai tiesa: turėjo būti parašyta „Viešvilė...

Įrašas

Siūlomas „Pietryčių Lietuvos fondas“, kuris mažintų tautinių mažumų atskirtį

www.propatria.lt Vakar spaudos konferencijoje „Kodėl kai kuriuose Lietuvos rajonuose rinkimus galėtų laimėti Kremliaus jėgos?“ Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Monika Navickienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas pristatė situaciją tautinių mažumų gyvenamuose Lietuvos rajonuose ir „Pietryčių Lietuvos fondo“ steigimo idėją. L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį į Rytų Europos studijų centro atliktą tyrimą, analizuojantį tautinių...

Įrašas

Klaipėdos kraštas vokiečių rašytojų kūriniuose. I dalis

Regina MEŠKAUSKIENĖ, www.silaineskrastas.lt Lietuvos vokiečių literatūra reiškėsi XIX–XX a. Ją kūrė Mažojoje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte gimę ar ilgesnį laiką gyvenę rašytojai, įvairiai vaizdavę lietuvių tautos gyvenimą ir istoriją. Šilutės apylinkių gamta ir jo žmonės pavaizduoti Hermano Zudermano (Hermann Sudermann) romanuose bei dramose, Kuršių neriją aprašė Amadėjus Hofmanas (Amadeus Hoffman), Fritzas Kudnigas (Fritz Kudnig ),...

Įrašas

Nuo 2017 m. sausio 1 d. – nauja Lietuvos archyvų sistemos struktūra

Darius BUJOKAS, www.archyvai.lt Nuo 2017 m. sausio 1 d. po valstybės archyvų reorganizavimo vietoje dešimties apskričių (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus) archyvų veiklą pradėjo keturi regioniniai valstybės archyvai – Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Vilniaus – su teritoriniais padaliniais (filialais). Regioniniai valstybės archyvai sudaryti iš bendras teritorines ribas turinčių apskričių...

Įrašas

Kviečiame 2019 metus skelbti Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos metais

Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 13 metų                                                                                             LIETUVOS  SĄJŪDŽIO VILNIAUS  SKYRIAUS TARYBA   Jos Ekscelencijai LR Prezidentei  Daliai Grybauskaitei LR Seimo Pirmininkui Viktorui Pranskiečiui LR Ministrui Pirmininkui  Sauliui Skverneliui Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei  LR Seimo nariams Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo nariams LIETUVOS ŽMONĖMS Žiniasklaidai                                        P   R...

Įrašas

Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus

Dainora KANIAVIENĖ, www.voruta.lt Antanas Smetona garsus ne tik kaip pirmasis Lietuvos Prezidentas, bet ir kaip iškilus humanitaras. Jam rūpėjo švietimas, knygos, kalbos būvis ir… paminklai. Jei reikėtų apibendrinti šį jo asmenybės interesų lauką, turbūt trumpai būtų galima tai įvardinti siekiu išsaugoti visuomenės atmintį apie rūpimus reiškinius, asmenis. Juolab, ne taip senai dar buvusi vadinamoji Aušros...

Įrašas

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė B.Kulnytė: „Armagedonas dar laukia“

www.respublika.lt Nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei pastaruoju metu tenka atlaikyti neslūgstančią pretenzijų ir kaltinimų laviną dėl nuošliaužų piliakalnio šlaite. Ypač nuoseklus šiuo atžvilgiu Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius, viešai apkaltinęs muziejų neveiklumu, o prieš kiek laiko feisbuko paskyroje šaukęsis tarptautinės revizijos: „Akivaizdi komisijos su tarptautiniais ekspertais būtinybė, kuri atsakytų į klausimus, kas pridirbta ir ką...

Įrašas

Baudžiamoji byla Nr.93

Bado akcija Gedimino (dabar-Katedros) aikštėje, skirta politiniams kaliniams. Centre: disidentai Algimantas Andreika, Jadvyga Bieliauskienė ir Petras Cidzikas. Vilnius, 1988 m. rugpjūčio 17-26. Fotografas Virgilijus Usinavičius Vytas MILIAUSKAS, 1941-ųjų metų tremtinys, www.voruta.lt Šią bylą sudaro 28 tomai. Mano rankose – paskutinis, 28-asis, KALTINAMOJI IŠVADA, spausdinto teksto apimtis 44 puslapiai. Kaltinamas Algimantas Andreika, Antano s., pagal Lietuvos...

Įrašas

Karolinai Masiulytei-Paliulienei – Prancūzijos Garbės Legiono kavalieriaus vardas

Karolina Masiulytė-Paliulienė skaito R. Andre prancūzų kalba rašytą laišką. V.Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus – BLOGas.lt nuotr. KAROLINAI MASIULYTEI-PALIULIENEI – PRANCŪZIJOS GARBĖS LEGIONO KAVALIERIAUS VARDAS Mums rašo Arūnas P. Paliulis: Noriu Jums pranešti, kad šį rytą (2017-01-03) gautas patvirtinimas iš Eliziejaus rūmų, kad mūsų Karolinai suteiktas „Chevaliere de la legion d’honneur“, t.y. Prancūzijos garbės legiono kavalieriaus vardas, kuris yra...

Įrašas

Nacionalinis mokinių konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“

Konkurso nuostatai Dalyvio anketa Konkursą „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ organizuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) ir Švietimo ir mokslo ministerija. Jis rengiamas kasmet nuo 1999 m. ir dalyvių skaičius nuolat auga. Konkurse gali dalyvauti Lietuvos ir lietuviškų mokyklų užsienyje 5–12 klasių mokiniai. Darbai gali būti atlikti įvairia technika, naudojant...

Senosios Lietuvos herbas! Ar?!.
Įrašas

Senosios Lietuvos herbas! Ar?!.

Senosios Lietuvos herbas  K. Grunenbergo herbyne, Vokietija, 1480 m.   Violeta RUTKAUSKIENĖ, JAV Kai 2009 m. užsienio bibliotekose pavyko surasti gan originalių, neįtikėtinai įdomių ir tikrai daugeliui nematytų senosios lietuviškos heraldikos pavyzdžių, istorijos tyrinėtojams (ne tik man) buvo didelė staig­mena. Lietuvos istorikams skelbiant, jog lietuviškos heraldikos užsienio šalių archyvuose beveik nėra išlikę (gal su keliomis išimtimis...

Įrašas

Prisiminimai iš Vorkutos lagerių

  Albinas VAIČIŪNAS, Vilnius Už dalyvavimą 1950–1951 m. pogrindinėje organizacijoje „Lietuvos jaunimo vyčių sąjunga“ aš 1951 m. balandžio mėn. 28 d. kartu su kitais šios organizacijos dalyviais buvau areštuotas ir tais pačiais metais Kaune Pabaltijo karinio tribunolo buvau nuteistas 25-eriems metams kalėjimų ir 5-eriems metams tremties. Gruodžio mėn. pabaigoje 1951-aisiais buvau įkalintas 40-osios Vorkutos šachtos...

Naktinis košmaras Šilutėje
Įrašas

Naktinis košmaras Šilutėje

Buriavimo treniruotė Kuršių mariose 1952 m. pavasaris. Pirmame plane Šklėrius, už jo Jurkšaitis ir Bračiulis   Vytautas PUPŠYS, Ukmergė Kambaryje degė elektra, nubudau nuo garsios rusiškos šnektos. Kuri galėjo būti valanda, niekaip negalėjau suprasti, nes už langų dar buvo tamsu. Žadintuvo ar sieninio laikrodžio neturėjom. Laikas namuose buvo fiksuojamas pagal šviesą lauke ir lentpjūvės sireną,...

Nuviliantis lokalinis žinynas
Įrašas

Nuviliantis lokalinis žinynas

Krivasalio kaimo kapinėse 1904 m. pastatytas kryžius. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Vilnius Šiemet pavasariop knygynuose pasirodė ilgai lauktas leidinys „Ignalinos krašto enciklopedinis žinynas“ (1). Jį rengė penkios įvairių specialybių sudarytojos, bet neįvardijo savo tematikos. Jos išreiškė viltį, atsiradus daugiau informacijos, išleisti papildytą žinyną. Todėl prasminga paanalizuoti „naujagimį“, pareikšti kritinių pastabų,...

Alanta tarp Astikų ir Radvilų. Vengrų pėdsakai Alantos krašte XVI a. pabaigoje
Įrašas

Alanta tarp Astikų ir Radvilų. Vengrų pėdsakai Alantos krašte XVI a. pabaigoje

Senoji Alantos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia (1534–1906). Nuotr. iš asmeninio Gintauto Šeikio archyvo Gintautas ŠEIKIS, Molėtų r., Alanta Mes, kurie gyvename ir kuriems Dievas patikėjo rūpintis kitais, turėtume gyventi ne tik dėl savęs ir savo amžininkų, bet ir dėl ateinančių kartų. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro priesaika, išsakyta laiške Transilvanijos triumviratui 1584...

Kęstutis Petkūnas: laikraščių  reporteris, ekologas ir sąjūdininkas
Įrašas

Kęstutis Petkūnas: laikraščių reporteris, ekologas ir sąjūdininkas

Kęstutis Petkūnas Kęstutis Petkūnas daugiau kaip keturis dešimtmečius yra aktyvus Lietuvos periodinės spaudos žurnalistas, reporteris, rašantis apie viską, dažniausiai apie gamtą. „Trakų žemei“ rašo nuo pat jos įsteigimo, aktyviai bendradarbiavo su laikraščiais „Lietuvos rytas“ ir „Voruta“. Jo reportažai „Lietuvos ryte“ buvo skaitomi ir plačiai žinomi. Daug metų praleido dirbdamas Lentvario kilimų fabrike, buvo aktyvus Sąjūdžio...

Vydūno sugrįžimas ir Mažosios Lietuvos panteono tapsmas
Įrašas

Vydūno sugrįžimas ir Mažosios Lietuvos panteono tapsmas

Šilutės kultūros ir pramogų centro folkloro ansamblis „Verdainė“ su vadove Regina Jokubaityte (dešinėje) Prieš 25-erius metus, 1991 m. spalio 19 d., Bitėnų kapinėse (Pagėgių savivaldybė) buvo iškilmingai perlaidoti iš Detmoldo (Vokietija) atvežti Vydūno palaikai. Ši sukaktis spalio 15 d. gražiais renginiais paminėta Vilkyškiuose ir Bitėnuose (Pagėgių savivaldybė). Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyko sukakčiai skirta konferencija,...

Įrašas

Prisimename Julių Juzeliūną

Apskritojo stalo diskusija Juliaus Juzeliūno 100-osioms gimimo metinėms paminėti 2016 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko apskritojo stalo diskusija „Juliaus Juzeliūno indėlis atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę“, skirta kompozitoriaus, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Seimo tarybos nario J. Juzeliūno 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Diskusijai pirmininkavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, istorikai dr. A. Anušauskas ir...

Identitetas, istorija ir politika
Įrašas

Identitetas, istorija ir politika

Lietuvos ir Vokietijos sieną žymintys herbai ant Širvintos upės tilto, Kudirkos Naumiestis, iki 1938 m.   Prof. dr. Alvydas BUTKUS, Kaunas Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), pasirodė naujų lietuvio identiteto interpretacijų, kurias ėmė populiarinti kai kurie Lietuvos istorikai. Jos buvo ištrauktos iš Lietuvos istorijos lenkiškųjų interpretacijų, neplatintų iki tol ideologiniais ar politiniais sumetimais (tiek tarpukariu, tiek...

Įrašas

Įteikta Lidijos Meškaitytės vardo premija

Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius ir premijos laureatė Angelė Grabauskienė Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro Smalininkų skyriuje gruodžio 30 d. įvyko iškilminga dailininkės Lidijos Meškaitytės vardo premijos įteikimo ceremonija ir konkursinių darbų, skirtų premijai laimėti, parodos atidarymas. Jurbarko rajono savivaldybė Lietuvos tapytojams – tautodailininkams už geriausius darbus Mažosios Lietuvos tema kas penkerius metus...

Įrašas

Paminėtas prezidentinės Lietuvos 90-metis

Jonas BUROKAS, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos Garbės pirmininkas, www.voruta.lt  Lietuvos Respublikos Seimas 2016-uosius paskelbė Prezidento Kazio Griniaus metais. Jau  gegužės 11 d.  Seimo rūmuose buvo paminėtos 150-osios K. Griniaus gimimo metinės. Parlamento galerijoje Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė atidarė nuotraukų ir dokumentų parodą „Demokratijos keliu: Kaziui Griniui – 150“. Renginyje dalyvavo ir prisiminimais pasidalijo Kazį Grinių...