2015-11-28 Kauno sąjūdiečiai dalyvavo Holodomoro aukų atminimo dienos paminėjime Nemuno krantinėje. Iš degančių žvakių dėliojo Tridantį (Trizub) ir Gediminaičių stulpus, o vėliau Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje dalyvavo Šv. Mišiose, kurias už holodomoro aukas aukojo Romos ir graikų apeigų katalikų kunigai. Paminėjimo renginį organizavo Tatjana Narkevičienė iš LŽTGA. “Holodomoras“ – mirtis nuo...
2015 lapkričio
Įrašas
Stasio Šilingo asmenybės bruožai
Minint 130-ąsias gimimo metines Prof. dr. Vytas URBONAS, Vilnius Stasys Šilingas lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje minimas kaip vienas iš ištikimiausių lietuvių tautinės savimonės puoselėtojų ir savarankiškos Lietuvos valstybės kūrėjų pirmaisiais XX a. dešimtmečiais. Dauguma jo gyvenimo ir veiklos tyrinėtojų pabrėžia, jog S. Šilingas iš prigimties buvo meno žmogus, turėjo neabejotiną žurnalisto...
Įrašas
Romanas apie Gervių tiltą Trakuose
Romualdo Tinfavičiaus nuotr. Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ , www.traku-zeme.lt Praeitas penktadienis buvo dar viena šventė karaimų bendruomenei Trakuose, nes Salos pilyje buvo pristatytas Laimono Inio romanas „Sakmė apie Gervių tiltą“, kurį išleido Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. Pilies Didžiojoje menėje susirinko gausus būrys neabejingų karaimų tematikai ir šiam literatūros žanrui gerbėjų, kuriems reikėjo sužinoti apie...
Įrašas
95 metai, kai prie Širvintų ir Giedraičių sprendėsi Lietuvos likimas
Giedraičių centre daugiau kaip aštuoniasdešimt metų stūkso žuvusiųjų atminimą įamžinantis paminklas. U. Mikaliūno nuotr. Ignas MEŠKAUSKAS, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ ordininkas Šiomis dienomis sukanka 95 metai, kai prie Širvintų ir Giedraičių sprendėsi Lietuvos likimas. Po Suvalkų sutarties sulaužymo 15 tūks. Želigovskio armija, susidedanti iš l-sios lietuvių-gudų divizijos, 13-ojo Vilniaus ulonų pulko užėmę sostinę Vilnių, toliau puolė...
Įrašas
Gudų kultūros draugija Lietuvoje, asociacija „Kryvija“ ir „Vilnijos“draugija kviečia pažymėti Slucko sukilimo 95-ąsias metines
Slucko Šv. Mykolo cerkvė XVIII a. II pusė. lt.wikipedia.org nuotr. Таварыства беларускай культуры ў Літве Асацыяцыя “Крывія” Таварыства “Vilnija“ Запрашаюць Адзначыць 95-ыяўгодкі Слуцкага Збройнага Чыну. У праграме: – беларускія і літоўскія выступоўцы распавядуць аб гісторыі змагання за незалежнасць сваіх краін; – канцэрт барда А. Галіча. Дата: 29 лістапада 2015 г. Пачатак а 14.00....
Įrašas
Generolas Jonas Žemaitis ir Kėdainiai
Ramutė ŠUKIENĖ Ant Kėdainių krašto muziejaus pastato iškabinta paminklinė lenta-horeljefas Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto atminimui. Kauno karo mokyklos absolventas Jonas Žemaitis, ilgainiui tapęs okupuotos Lietuvos partizanų vadu ir ėjęs Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, tarpukariu penkerius metus tarnavo Kėdainiuose. „Jau ne vienerius metus, kalbant apie istorinių asmenybių įamžinimą Kėdainiuose, buvo minima, jog reiktų pagerbti Jono...
Įrašas
„Amerikos balso“ archyvai. K. Škirpa: Vasario 16-osios aktą turime ne iš kieno malonės
LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pirmojo pasaulinio karo pabaigon Rusijos teritorijoje po revoliucijos ėmė organizuotis lietuviai kariai. Organizacijos centro komiteto narys leitenantas Kazys Škirpa iš Peterburgo buvo pasiųstas Ukrainon ryšininku su ten besikuriančiais tautiniais lietuvių vienetais. Taip pokalbį su vienu iš lietuvių tautinių dalinių organizatoriumi leitenantu K. Škirpa pradėjo „Amerikos balso“ žurnalistas Jurgis Blekaitis....
Įrašas
Kaltinimai – iš klastočių
Algimantas ZOLUBAS Vis nenurimsta žymius rezistencijos dalyvius Kazį Škirpą, Juozą Brazaitį ir Joną Noreiką dalyvavimu žydų genocide kaltinantys asmenys. Savo kaltinimams pagrįsti į viešumą jie vis mesteli įvairių „dokumentų“ ir „liudijimų“. 1941 m. birželio sukilimą surengė ir vykdė Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kurio iniciatorius ir vadovas buvo Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai Kazys Škirpa....
Įrašas
Kvietimas
Įrašas
Prisiminti pirmieji Telšių vyskupijos ganytojai
Vincentas Borisevičius. (Fotografija iš KGB archyvo) Kaip įprasta, šių metų lapkričio 18 dieną Telšiuose vyko kasmėnesinis šios vyskupijos dvasininkų susirinkimas. Susirinkimo pradžioje visi kartu meldėsi kalbėdami Liturginių Valandų Rytmetinę, bendrai maldai vadovavo Telšių vyskupijos vyskupo augziliaras ir generalvikaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Po bendros maldos į visus susirinkusiuosius kreipėsi ir juos pasveikino Telšių vyskupijos ganytojas...
Įrašas
Paulina Ciucka: Baltų kultūros pasaulis ir jų kalbos – tai gryna mistika
Sigitas Birgelis, punskas.pl Varšuvos universitete baltistiką studijuojančią lietuvių literatūros vertėją, varšuvietę Pauliną Ciucką kalbina Sigitas Birgelis. Sigitas Birgelis: Studijuoji baltistiką Varšuvos universitete. Šiuo metu stažuoji Vilniaus universitete, kur tobulini lietuvių kalbą. Kokiomis aplinkybėmis, kaip ir kodėl susidomėjai lietuvių kalba ir literatūra? Kokia buvo pradžia? Kas paskatino? Paulina Ciucka: Į šitą klausimą, paprastai užduodamą man kaip pirmą,...
Įrašas
N. Kitkauskas: Nejaugi mes leisime įvykti Vilniaus Aukštutinės pilies griūčiai? (video)
Sienos įtrūkimas Vilniaus Aukštutinės pilies kunigaikščių rūmų sienoje | Valentino Juraičio nuotr. Tomas Baranauskas, www.alkas.lt Architektas restauratorius Napoleonas Kitkauskas skambina pavojaus varpais: Vilniaus Aukštutinė pilis – pavojuje. Jo įsitikinimu, reikia imtis skubių priemonių, kad išvengtume nelaimės. Pavojų jai kelia sena problema, žinoma nuo pat XIV amžiaus. Kalnas, ant kurio pastatyta pilis – nestabilus, jo šlaitai...
Įrašas
Smūgis Lietuvos diplomatijai 1940 metų vasarą
1940 metų vasarą Antrasis pasaulinis karas įgavo pagreitį. Vakaruose frontas buvo pralaužtas kai birželio 14 d. ryte nacistinė vokiečių kariuomenė įžengė į Paryžių. O tos pačios dienos vėlų vakarą, jau vidurnaktį, TSRS Liaudies komisarų tarybos pirmininkas Viačeslavas Molotovas įteikė Lietuvos užsienio ministrui J.Urbšiui, kuris buvo Maskvoje, ultimatumą. Lietuvos vyriausybė birželio 15 d. 7 val....
Įrašas
„Esame sukrėsti pamišėliško smurto ir neapykantos“
„Popiežių Pranciškų pribloškė žinia apie teroristų išpuolius Paryžiuje, kur žuvo ne mažiau kaip 120 žmonių“, – sakoma Šventojo Sosto spaudos salės direktoriaus t. Federico Lombardi SJ paskelbtame pareiškime. „Vatikane su liūdesiu sekame tragiškas žinias. Esame sukrėsti šių naujų pamišėliško teroristų smurto ir neapykantos proveržių. Kartu su popiežiumi ir su visais taiką mylinčiais žmonėmis juos smerkiame...
Įrašas
D. Henkė įvertino postūmius dvigubos pilietybės link
LRT RADIJAS, LRT.lt Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henkė teigiamai vertina pataisas, kurios leistų užsienyje ar mišriose šeimose gimusiems lietuvių vaikams automatiškai išsaugoti dvigubą pilietybę. Šiuo metu tokie asmenys sulaukę 21-erių metų turi rinktis Lietuvos arba kitos valstybės pilietybę. D. Henkė sako, kad ši pataisa, dėl kurios Seime dar liko paskutinis balsavimas, yra geras...
Įrašas
Antanas Škėma. Portretas
Manfredas ŽVIRGŽDAS, Viktorija ŠEINA Antanas Škėma (1910–1961) – katastrofistinio modernizmo įtakų bene labiausiai paveiktas lietuvių teatralas, prozininkas ir dramaturgas – gimė 1910 m. lapkričio 29 d. Lodzėje (Lenkija) inteligentiško, kūrybiško, bet valdingo gimnazijos direktoriaus šeimoje. Vaikystė prabėgo revoliucinių neramumų draskomoje Rusijoje ir Ukrainoje. 1929 m. baigęs „Aušros“ gimnaziją Kaune, Škėma įstojo į Lietuvos universitetą, iš...
Įrašas
Lietuvos istorijos mylėtojų klubui Čikagoje – penkeri metai
Lietuvos istorijos mylėtojų klubo nariai su popietės dalyviais ir svečiais, Brighton Park parapijos salėje. Ligita Barniškis nuotr. Violeta RUTKAUSKIENĖ, Lietuvos istorijos mylėtojų klubo narė. www.voruta.lt Čikagoje jau kuris laikas veikia Lietuvos Istorijos mylėtojų ir ieškotojų būrelis, kuris spalio 25 d. paminėjo savo 5 metų gyvavimo sukaktį ir pakvietė lietuvišką visuomenę į popietę susitikimui su...
Įrašas
Mažeikių muziejų prisimenant
Albertas RUGINIS, Mažeikiai Ėjo neramūs 1946-ieji, pokario metai. Gyvenome Mažeikiuose, Saulės g. 16. Kartą pavakaryje užėjo nematytas pusamžis inteligentiškas žmogus ir pasiprašė nakvynės. Mes, keturių asmenų šeima, gyvenome viename kambaryje, tad svečiui paklojome ant stalo… Rytą žmogus, pavaišintas pusmarškone koše pasisakė, kad yra atsiųstas atkurti Mažeikių muziejų ir pakvietė mano tėvą Joną Ruginį dirbti muziejaus...
Įrašas
Karaimikos darbštuolis Lucke – Aleksandras Mardkovičius (1875–1944)
Dr. Halina KOBECKAITĖ, www.traku-zeme.lt Kadangi ryšiai tarp Trakų ir Lucko savivaldybių tampa vis glaudesni, manau, tikslinga, tiesiant įvairias bendradarbiavimo gijas, turėti galvoje ir karaimikos temą, juolab, kad Lucke nuo seno gyveno gana didelė karaimų bendruomenė, Trakų ir Lucko karaimų bendruomenių ryšiai tarpukariu buvo labai glaudūs. Be to, Lucko bendruomenės šviesuolių veikla ženkliai praturtino karaimų kultūros...
Įrašas
Dėl sušaudyto Ministrų kabineto įamžinimo
Parodos „12-asis kilometras: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“ koliažas. Genocido aukų muziejaus parengta kilnojamoji paroda. Iki Vytauto Didžiojo karūnavimo 600 metų jubiliejaus liko 14 metų Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei LR Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Pirmininkei Daliai Henkei...
Įrašas
Ž. Makauskienė: Paritetas tarp Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių – netinkama formulė
Živilė Makauskienė | propatria.lt nuotr. www.propatria.lt Tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje daug kalbama ir žinoma apie Lietuvos lenkų tautinę bendruomenę, jos problemas ir aktualijas. To negalima pasakyti apie kitapus sienos, daugiausiai etninėse žemėse Seinų-Punsko krašte gyvenančius Lenkijos lietuvius. Lietuvos politikai ir žiniasklaida juos prisimena dažniausiai tik kai prireikia palyginti jiems ir Lietuvos lenkams suteiktas kalbines teises....
Įrašas
Girdžių stribyno sunaikinimo sukaktis
Girdžių partizanų būrys. 1945 m. vasara. Viena pirmųjų, netradicinė Girdžių krašto partizanų nuotraukų. Vyrai fotografavosi be ginklų, be uniformų. Sėdi iš kairės į dešinę: 2 -Jonas Pečkaitis- Krapovickas, 3- Justinas Penkaitis – Paleckis, už jo – Ipolitas Tverkus- Jaunimas, Vladas Paršelis, Kazimieras Ambrozaitis- Gediminas, stovi iš kairės į dešinę Leonas Pocevičius- Papunis, Stasys Zaturskis- Račas,...
Įrašas
Punsko lietuviškoms mokykloms perduotas naujas mokyklinis autobusas
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai Punsko (Lenkija) krašto mokykloms perdavė naują 19 vietų mokyklinį autobusą „Iveco Daily“, susitiko su Punsko S. Dariaus ir S. Girėno mokyklos, Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjaus ir Vidugirių pagrindinės mokyklos vadovais, pedagogais bei mokiniais. Nauju mokykliniu autobusu vaikai iš apylinkių vyks į pamokas, o laisvu nuo mokinių pavėžėjimo laiku ar...
Įrašas
Senųjų Rytprūsių palikimas Trakų Salos pilyje
2015 m. lapkričio 3 d. Trakų salos pilies kazematuose buvo atidaryta dr. Eglės Senapėdienės fotoparoda „Atgarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“. Parodoje eksponujamos 34 fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti nykstantys lituanistinio kultūros paveldo paminklai Karaliaučiaus (dabar – Rusijos Kaliningrado) krašte. Paroda veiks iki 2016 m. sausio 15 d. „Trakų žemė“ pasiteiravo fotomenininkės, kaip kilo idėja fotografuoti Mažosios Lietuvos paveldą....
Įrašas
Tautinis jaunimas pagerbė Generolą Vėtrą ir apgynė nuo sovietinės propagandos
www.alkas.lt Vėlinių proga, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga lapkričio 2 d., 18 val., pirmadienį, surengė sambūrį prie Generolo Vėtros atminimo lentos, esančios ant Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos fasado (Žygimantų g. 1/8, Vilnius), ir pagerbė šią iškilią asmenybę. „Labai gaila, tačiau po 25-erių nepriklausomybės metų Rusija iki šiol daro didelę įtaką Lietuvai. Maskvos ranka paveikia ne tik...
Įrašas
Vilties aukuro liepsną prisiminus
Kauno Senosios kapinės. Kalba Vengrijos ambasadorius J. E. Zoltan Jancsi Zigmas TAMAKAUSKAS, 1956 metų Vėlinių įvykių dalyvis, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo narys. www.voruta.lt Jau devintą kartą kasmet, artėjant Vėlinėm, Vengrijos ambasada, prisimindama 1956 metų įvykius – savo šalyje vykusią antisovietinę revoliuciją ir ją palaikiusius Lietuvos žmones, Kauno Senosiose kapinėse prie memorialo ir Vilniuje prie...