V. Bešanov. Leningrado skerdynės. Iš rusų kalbos vertė Rimvydas Užukukis – Vilnius: Briedis [2015]. – 464 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ išleido baltarusių publicisto ir istoriko Vladimiro Bešanovo knygą apie Leningrado gynybą ir blokadą – „Leningrado skerdynės“. Apie Antrojo pasaulinio karo metais vykusią Leningrado blokadą parašyta šimtai knygų. Baisi tragedija, pasiglemžusi milijonų žmonių gyvybes, giliai ir...
2015 balandžio
Įrašas
2015-04-292015-04-29Antrasis pasaulinis karas
Pergalės diena 1945 metais: ar gegužės 8 d., ar gegužės 9 d.?
Nuotraukoje – Berlynas Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. Juozas SKIRIUS Pergalės dienos klausimą Lietuvoje nuolat aktualizuoja kas dešimt metų vykstantys gegužės 9 d. grandioziniai renginiai Maskvoje. Gerai prisimename, kad 1995 m. į Rusijos valdžios kvietimą atvykti į Maskvoje rengiamas iškilmes vieningai atsisakė Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai. Tuo buvo pažymėta, jog ši šventė mums svetima,...
Įrašas
2015-04-242015-04-24Istorija
V. Savukynas: istorijos žinios būtinos kiekvienam išsilavinusiam žmogui
Diplomuotas istorikas Virginijus Savukynas jau daugelį metų labiau žinomas kaip žurnalistas, LRT radijo ir televizijos laidų vedėjas. Jis įsitikinęs, kad istorijos žinios būtinos kiekvienam išsilavinusiam žmogui. Pokalbis su V. Savukynu – LRT televizijos laidoje „Kam reikia…?“ jau kitą pirmadienį. „Norėdami geriau suprasti ir save, ir savo visuomenę, ir savo tautą, pagaliau ir pasaulį, be istorijos...
Įrašas
Dalia Henkė: „Ir užsienyje gyvenantys lietuviai išlieka naudingi savo šaliai“
Lietuvos žiniasklaidoje plačiai aprašyta ir vis dar aptarinėjama tautiečių emigracija – vis vien lieka sunkiai priimamu faktu visuomenei, politikams. Nereiktų bijoti pasakyti, kad didelis išvykstančiųjų skaičius yra sąlygojamas supratimo, kad žmogus yra mobilus – pasaulio pilietis. Tačiau kai kurie emigranto duoną valgantys lietuviai yra linkę išvykimo priežastimi laikyti gimtosios šalies trūkumus, žiniasklaidą. Tuo tarpu kiti –...
Įrašas
2015-04-232015-04-23Europa
Armėnų tautos genocido šimtmečiui paminėti
David Arutiunian, internetinio puslapio lietuva-armenija.lt redaktorius Mes prisimename Armėnų genocidą. Kartu su mumis prisimena ir Lietuva, Europa bei visa tarptautinė bendruomenė. Siekdami ateityje išvengti tokio pobūdžio nusikaltimų, mes visi kartu turime ištarti: “Prisimenu ir reikalauju!” Šiandien, vykstant karams ir nekaltų žmonių žudymams, genocido pasmerkimas padės ateityje išvengti masinio tautų naikinimo. Pamiršę tai, kas vyko praeityje,...
Įrašas
2015-04-222015-04-22Istorija
42-asis Lietuvos keliautojų pėsčiomis maratonas kviečia į Dieveniškes
Mokslų akademijos turistų klubas ir Lietuvos keliautojų sąjunga gegužės 9 – 10 dienomis kviečia į jau 42 kartą vyksiantį keliautojų pėsčiomis maratoną. Šiemet kelionių ir ekstremalių pojūčių mėgėjai išbandyti savo jėgų rinksis unikaliame Dieveniškių krašte. Dieveniškėse – tautų ir kultūrų kryžkelė Kasmetinis Lietuvos keliautojų pėsčiomis maratonas – ilgametė tradicija, prie kurios nuolatinių dalyvių kaskart prisijungia...
Įrašas
2015-04-212015-04-21Istorija
„Istorijos detektyvai“: kaip priešakaryje buvo ieškoma meilės?
lrt.lt, Knygos „Tarpukario Lietuvos reklama“ iliustracija Pagrindinės temos, kurios bus nagrinėjamos laidoje „Istorijos detektyvai“ kartu su Virginijumi Savukynu, – Tarpukario Lietuvos skelbimai. Ar žinote, kaip buvo kuriama reklama? Ir kaip moterys ir vyrai save pristatydavo, ieškodami antrosios pusės? „Pažinčių skelbimai buvo labai atviri, nes žmonės juose rašydavo tai, kaip iš tikrųjų yra. Pavyzdžiui, kiekvienas aprašydavo...
Įrašas
2015-04-172015-04-17Išeivija
Los Andželo šv. Kazimiero lituanistinė mokykla, viena seniausių lituanistinių mokyklų, švenčia 65-metį
Balandžio 18 d. Los Andželo šv. Kazimiero lituanistinė mokykla, viena seniausių lituanistinių mokyklų užsienyje, švenčia 65-erių metų sukaktį. Ta proga vadovus, mokytojus, vaikus ir tėvus pasveikino švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis, ilgiausiai dirbantiems mokytojams per LR generalinį konsulatą Niujorke bus perduoti Švietimo ir mokslo ministerijos padėkos ir medaliai. „Gerbiami mokytojai, geranoriškai dalijatės su...
Įrašas
2015-04-162015-04-16Istorija
Gyvūnų teismai viduramžiais, arba už ką „sėdėjo“ kiaulės?
Sergejus Orlovas, trismegistos.lt, Kiaulės teismas, Wikimedia Commons nuotr. Jūsų kaimyno ožka pastoviai niokoja jūsų daržą? Jūsų šuo nederamai elgiasi? Benamiai šunys kieme išvertė šiukšlių dėžę? Širšės vasarą neduoda ramybės? Kolorado vabalai suniokojo jūsų pasėlius? O gal vabzdžių antplūdis sugadino atostogas pajūryje? Ne bėda! Paduokite juos į teismą! Tiesa, jums prireiks dar geros laiko mašinos. Gal skaitytojams...
Įrašas
2015-04-162015-04-16Istorija
„Istorijos detektyvai“: 10 garsiausių sąmokslų Lietuvos istorijoje
lrt.lt Ten, kur valdžia, ten ir noras tą valdžią pasiglemžti, o sąmokslai – pavojingas, bet efektingas būdas paimti valdžią į savas rankas. 10 garsiausių sąmokslų per visą Lietuvos istoriją – nuo Mindaugo ir Voldemaro – pristatys Virginijus Savukynas laidoje „Istorijos detektyvai“ antradienį 22.20 val. per LRT televiziją. Viduramžiai – tai sąmokslų amžius. Lietuva nebuvo išimtis....
Įrašas
2015-04-162015-04-16Istorija
Istorinis „Misija Sibiras” paramos koncertas – tiesiogiai per LRT
Istorinės atminties įamžinimo ir jaunimo pilietiškumo skatinimo projektas „Misija Sibiras“ mini dešimtmetį. Nuo projekto vykdymo pradžios lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire jau apsilankė trylika jaunimo ekspedicijų, sutvarkiusių daugiau nei 100 lietuviškų kapinių ir susitikusių su Sibiro lietuviais. Norą dalyvauti „Misija Sibiras“ bendruomenės veikloje išreiškė daugiau kaip 10 000 jaunų žmonių. Grįžę iš ekspedicijų dalyviai...
Įrašas
2015-04-132015-04-13Istorija
Seime – susitikimas su „Gyvųjų maršo“ dalyviais
Šiandien Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas rengia susitikimą su „Gyvųjų maršo“ dalyviais, viešėsiančiais Seime. Susitikimas vyks Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai), pradžia – 16 val. Izraelio, Vilniaus ir Vilnijos žydų bendruomenės iniciatyva balandžio 12–20 dienomis Lietuvoje lankysis holokaustą išgyvenę bendruomenės nariai ir jų palikuonys. Kelionė į Lietuvą tradiciškai vadinama „Gyvųjų maršu“, šiais metais atvyksta 35 asmenų grupė. Susitikime...
Įrašas
2015-04-132023-11-21Autoriai, Europa, Iškauskas Česlovas, Lietuva, Mažoji Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai
Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė?
Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt Lygiai prieš 70 metų, 1945-ųjų balandžio 6-osios, penktadienio, vidudienį prasidėjo paskutinis tūkstantmečio istoriją turėjusios Prūsijos egzistavimo etapas – jos sostinės Kionigsbergo šturmas. 81 valandą vokiečiai beviltiškai priešinosi, o Raudonoji armija barbariškai naikino šį seną prūsų miestą. Išdegintos žemės principu Vokiečių „Die Welt“ ta proga rašo, kad iš maždaug 5200 pabūklų, iš daugybės...
Įrašas
2015-04-112015-04-11Žydai
Istorinė demografija: kodėl nepavyko surašyti žydų?
Rolandas Maskoliūnas, LRT Televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Demografiniai tyrimai paprastai taikomi šiuolaikinės visuomenės procesams nusakyti. Tai svarbus visuomenės valdymo instrumentas. Nuo gimstamumo, mirtingumo ar migracijos rodiklių priklauso valstybių gerovė, o kartais – net jų išlikimas. Istorinės demografijos sritis gimė palyginti neseniai. Šiame interviu sužinosite, kaip istorikai ir istorinės demografijos tyrinėtojai sugeba suskaičiuoti prieš šimtus...
Įrašas
2015-04-102015-04-10Istorija
Paskaitos Vilniaus istorijos temomis
Taip galėjo atrodyti Vilnius burmistro Luko Markovičiaus laikais XVI amžiuje. ldkistorija.lt Lietuvos istorijos institutas maloniai kviečia į paskaitą „Vilniaus erdvės raida iki XVI a. vidurio“. Pranešėja Oksana Valionienė. Paskaita vyks 2015 m. balandžio mėn. 21 d. 18 val. Lietuvos istorijos instituto Mažojoje posėdžių salėje (1 aukštas), Kražių g. 5.
Įrašas
2015-04-092015-04-09Istorija
Siekia įamžinti prieškario Lietuvos verslą
Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ten, kur Kaune prieškariu vykdavo didžiulės parodos, planuojama įamžinti verslo reikšmę valstybės raidai. Visus darbus, manoma, parems verslininkai. Tai – vaizdai iš 1930 m. Kaune vykusios žemės ūkio ir pramonės parodos, skirtos paminėti 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Ten, kur Kaune dabar yra senasis Ąžuolynas, prieškariu įvyko aštuonios...
Įrašas
2015-04-092015-04-09Archeologija
Studentų mokslinių tyrimų konferencija „LOST (IN) HERITAGE“
2015 m. balandžio 10 d. Studentų mokslinių tyrimų konferencija „LOST (IN) HERITAGE“, skirta architektūrologijos profesorės dr. Nijolės Lukšionytės atminimui Š. m. balandžio 10 d., penktadienį, 15 val. vyks studentų mokslinių tyrimų konferencija „LOST (IN) HERITAGE“, VDU Menų fakultete, Didžiojoje auditorijoje (207). Konferencijos svečiai ir dalyviai išgirs ne tik studentų pristatymus paveldo tema, bet ir sudalyvaus...
Įrašas
2015-04-082015-04-08Nuomonės, diskusijos, komentarai
Libertas Klimka. Lietuvių mokslo draugija Vilniuje
1907 m. balandžio 7 d. Vilniuje buvo įkurta Lietuvių mokslo draugija. Mokslo minties židiniai Lietuvoje po Vilniaus universiteto uždarymo 1832 m. nebuvo visiškai išblėsę, veikė keletas visuomeninių organizacijų: Vilniaus archeologijos komisija (1865 m.), Rusijos geografų draugijos Šiaurės vakarų skyrius (1867 m.), Medicinos draugija (1805 m.), taip pat Tilžės literatūros draugija (1879 m.). Tačiau šie mokslo...
Įrašas
2015-04-082015-04-08Lietuva - Baltarusija
Baltarusijoje rengiamos Lietuvių kultūros dienos
Balandžio 8–10 d. Baltarusijoje, Mogiliovo mieste, rengiamos Lietuvių kultūros dienos. Jų metu vyks tautodailės darbų parodos, liaudies meistrų pasirodymai, Lietuvos etnografinių regionų kostiumų kolekciją demonstruos Lietuvos edukologijos universiteto choras „Ave Vita“. Lietuvių kultūros dienose svečiuosis nemaža tautodailės meistrų ir dainininkų delegacija iš Lietuvos, lydima Lietuvos liaudies kultūros centro (LLKC) specialistų. Lankytojų laukia Vytauto Valiušio tradicinių...
Įrašas
2015-04-082015-04-08In memoriam
V. Adamkus: lenkiu galvą prieš R. Ozolą, nes jis gyveno Lietuva ir niekada neišdavė savo įsitikinimų
Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „R. Ozolas tikrai buvo pasišventęs žmogus su labai aiškia gyvenimo filosofija. Jis turėjo savo liniją, savo požiūrį. Jis gyveno Lietuva ir visada turėjo savo viziją. Aš lenkiu savo galvą prieš jį, nes tai yra žmogus – pavyzdys, kaip reikia ginti savo įsitikinimus. Svarbiausia, kad tuos įsitikinimus jis...
Įrašas
2015-04-072019-04-09Antrasis pasaulinis karas
Svarbiausiai lietuvių tautą telkusiai organizacijai – 100 metų
Nuotr.:Draugijos Centro Komiteto reikalų vedėjo Jokūbo Šerno vestuvės Balandžio 9 d. 16:30 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje pristatoma paroda, skirta Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti. Tai buvo viena svarbiausių lietuvių tautą telkusių organizacijų iki Lietuvos Tarybos išrinkimo. Parodos rengėja – Vrublevskių bibliotekos darbuotoja istorikė Rasa Sperskienė. Nukentėjusiems dėl karo šelpti draugija tapo viena svarbiausių organizacinių...
Įrašas
2015-04-072015-04-07Istorija
„Istorijos detektyvai“: kas buvo pirmieji žinomi lietuviai?
lrt.lt Kas buvo pirmasis lietuvis krikščionis? O kas pirmoji paminėta lietuvė moteris? Vyras? Kas buvo pirmasis verslininkas ir oligarchas? Į šiuos klausimus atsakymus pateiks Virginijus Savukynas LRT laidoje „Istorijos detektyvai“. Kas buvo pirmoji šaltiniuose paminėta lietuvė moteris? Tiesa, šis klausimas nėra toks lengvas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tik paminėta ar ir vardas žinomas?...
Įrašas
2015-04-062015-04-06Istorija
Tolimos praeities paslaptis: kaip formavosi Lietuvos valstybė
Rolandas Maskoliūnas, LRT Televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt, AFP/Scanpix nuotr. Mokslas apie praeitį sparčiai kinta. Archeologijoje taikomi nauji metodai padeda geriau suvokti istoriją ir įminti tūkstančių metų amžiaus mįsles. Norint tai sužinoti, nepakanka atkasti įvairių objektų. Būtina suvokti jų tarpusavio ryšį. Pagrindinis iššūkis – kaip rekonstruoti istorijos glūdumoje gyvenusios visuomenės struktūrą, elgesį, jos dvasinę kultūrą. Kaip...
Įrašas
2015-04-052015-04-05Katalikų kunigai
LVK Delegato užsienio lietuvių sielovadai sveikinimas
“Mes esame jo kūrinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti.” (Ef 2,10) Brangūs broliai seserys, “Jausti dėkingumą ir neišreikšti jo, tai tarsi įpakuoti dovaną ir jos neįteikti”, pasakė vienas amerikiečių rašytojas. Kad šie žodžiai nevirstų realybe mano gyvenime, sveikindamas Jus su artėjančia Prisikėlimo švente, noriu iš visos širdies Jums...
Įrašas
2015-04-032015-04-03Rytų Lietuva
Valentas Šiaudinis. „Ryto mokyklas susirasdavo patys gyventojai“
Šį mėnesį 85-ąjį gimtadienį švenčiančio mokytojo Valento Šiaudinio vaikystė prabėgo Lenkijos okupuotame „Vilniaus krašte“, Ignalinos apylinkėse. Už 52 matematikos mokytojo (kaip pats sako, „makýtojo“) darbo metus 2012 metais jam įteikta garbinga Stanislovo Rapolionio premija. Tačiau nepaisant tiksliųjų mokslų profesijos Valentas Šiaudinis visada buvo pirmiausiai Lietuvos ir gimtojo krašto patriotas, istorijos puoselėtojas, parašęs ne vieną istorinį...
Įrašas
2015-04-022015-04-02Europa
Seniausiame uosto sandėlyje – tūkstančiai laivų
Evelina KISLYCH 12 tūkst. kvadratinių metrų dydžio, 3 tūkst. metų jūrų istoriją kaupiantis antras pagal dydį pasaulyje tarptautinis jūrų muziejus Hamburge (tarp. Maritimes museum Hamburg) – žurnalisto Peter Tamm Sen (1928) 80-ties metų darbas. Jūrų muziejų per metus aplanko daugiau nei 120 000 lankytojų (36 tūkst. lankytojai iš kitų šalių), kuriems neužtenka vienos dienos apžiūrėti visko, kas yra...
Įrašas
2015-04-012015-04-01Istorija
Netrukus bus galima išvysti iki šiol nematytus karo metų Vilniaus vaizdus
Kino operatorius Stepas Uzdonas prie kameros. 1944 m. Simona Stanapėdytė, LRT Televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Norintiems išvysti Vilniaus vaizdus, filmuotus 1943 metais, gera žinia – archyviniai kadrai jau Lietuvoje. Jie netrukus bus suskaitmeninti ir prieinami visuomenei. Praėjusiais metais rasta operatoriaus Stepo Uzdono 1943 metais filmuota medžiaga. Pernai rudenį ji buvo demonstruojama „Lietuviško kino...
Įrašas
2015-04-012018-12-11Kultūra, Medelis Linas Virginijus
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“: apie Maironį beveik be lyrikos
Linas V. Medelis Tu mano naktis ir dangus.[i] Apie Maironį beveik be lyrikos. Pasakojama, kad Maironio mirtis (1932 metų birželio 28) tautai nepadarė didelio įspūdžio. Gal todėl, kad jis kaip asmenybė daugeliui jau buvo miręs gerokai anksčiau. Kaip gyvas žmogus buvo svetimas ir tolimas. Jis buvo jau simbolis, o gyvų simbolių nebūna. Statula. Paskutiniais gyvenimo metais...