Rolf Michaelis. SS 500/600-asis parašiutininkų jėgerių batalionas. Iš vokiečių kalbos vertė Eugenija Tautkutė, Rimvydas Užukukis. – Vilnius: Briedis [2014]. – 168 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ pristato naują serijos „II pasaulinis karas“ knygą „SS 500/600-asis parašiutininkų jėgerių batalionas“. Kodėl nusprendėme ją pasiūlyti skaitytojams? Šios pirmosios išleistos Rolfo Michaelio knygos apie vokiečių parašiutininkų jėgerių SS 500/600-ąjį...
2014 lapkričio
Įrašas
Knygnešių rėmėja, tremtinė Filomena Malinauskaitė (1859–1941)
Filomena Malinauskaitė gimė 1859 m. sausio 8 d. tolimojoje Rusijoje, Mykolo ir Alinos Malinauskų šeimoje. Krikštyta Bukaučiškių dvare, kuris buvo 5 km nuo Daugų, Pivašiūnų bažnytkaimio linkui. Gyveno Rusijoje, Vilniuje, vėliau – Bukaučiškių dvare ir jo apylinkėse (Daugų valsč.). Buvo žmonių, kurie, nors silpnai kalbėjo lietuviškai, bet giliai prijautė tautiniam lietuvių atgimimui. Prie tokių reikia...
Įrašas
„Europos lietuvis“ arba prieš dvidešimt metų
Alfonsas KAIRYS Šį kartą Europos lietuvis – kabutėse, nes tai laikraščio, išleisto prieš 20 metų ir skirto lietuvybei puoselėti užsienyje, 20 numeris (1994m. rugsėjo 10-16 d.). Apie ką rašyta? Pirmiausiai teigiama, kad 1990 m. JAV gyventojų surašymo duomenimis, šioje šalyje gyvena 811 865 lietuvių kilmės asmenys. Jie sudaro 0,3 proc. JAV gyventojų ir daugiausiai telkiasi ...
Įrašas
Lietuvos SSR KGB inkriminuotų veikų Lietuvos partizanui Antanui Kraujeliui papildomas tyrimas
Antanas Kraujelis-Siaubūnas. 1950 m., www3.lrs.lt nuotr. Tyrimo metu išanalizuoti septyni epizodai, dalyvavimu kuriuose Lietuvos SSR KGB kaltino Lietuvos partizaną A. Kraujelį. Ginkluotas pasipriešinimas, partizaninis karas kilo kaip atsakas į Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos Respublikos okupaciją ir aneksiją. Partizaninio karo metu geriausiai organizuota ir stipriausia Šiaurės Rytų Lietuvos srityje buvo Vytauto apygarda, jos partizanai stodavo į kautynes, surengdavo...
Įrašas
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Baltijos kelias: atmintis
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“ 1. Prieš dvidešimt penkerius metus Iš Baltijos kelio koordinatoriaus Arūno Grumado archyvo Laikas iš atminties ištrina ketvirčio amžiaus senumo įvykių detales ir daug kas atrodo kitaip, negu buvo, todėl pateikiu autentiškus dokumentus iš savo archyvo. Juos gavau raštu apklausos metu arba surašiau santraukas apklausdamas koordinatorius ir dalyvius – Sąjūdžio Seimo narius. Gaila, kad...
Įrašas
Janina Survilaitė. Laisvės kovotojas Viktoras Petkus
Taip nulėmė likimas, kad kai kurių įžymių raseiniškių vardai mano gyvenimo keliuose vis dėsningai kelis kartus pasikartodavo. Prisimenu buvau dar jaunutė Raseinių vidurinės moksleivė, kai 1953-iaisias paleistas iš kalėjimo būsimas žymus Lietuvos politinis veikėjas, disidentas, Lietuvos Helsinkio grupės narys Viktoras Petkus kurį laiką zakristijonavo Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, o mes, kelios...
Įrašas
Archeologas: gali būti, kad prie Vilniaus bastėjos po žemėmis atsidūrė lobis
Vaida Ražaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Praėjusią savaitę duris atvėrė Vilniaus gynybinės sienos bastėja, kuri iki tol buvo renovuojama apie šešerius metus. Pasak archeologo Edgaro Vailionio, didelę dalį radinių sunaikino anksčiau netinkamai atlikti archeologiniai kasinėjimai, bet vertybių vis dar išliko. „Deja, XX a. septintame dešimtmetyje, vykdant archeologinius tyrimus, fosa buvo išvalyta galingais ekskavatoriais....
Įrašas
Consice Encyclopaedia of Lithuania Minor pasitinka skaitytoją
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras Vilniuje kartu su Mažosios Lietuvos fondu, veikiančiu JAV (Čikagoje) ir Kanadoje, parengė ir išleido Mažosios Lietuvos enciklopedinį žinyną anglų kalba – Consice Encyclopaedia of Lithuania Minor. Žinyno rengimą globojo Mažosios Lietuvos Fondo pirmininkai †Vilius Algirdas Trumpjonas ir prof. Jurgis Arvydas Anysas, jo turinį formavo Redakcinė kolegija, vadovaujama jos pirmininko ir...
Įrašas
Albinas Jonas Masaitis (1936 07 22 – 2014 09 29)
Albinas Jonas Masaitis gimė 1936 m. liepos 22 d. Daniliškių k., Semeliškių vls., Trakų apskr. lietuvių pasieniečio šeimoje. Tėvas Jonas Masaitis tarnavo Lietuvos pasienio Trakų ruožo policininku. 1940 m. apsigyveno Tamošių k. (Veliuonos vls.), tėvo gimtinėje. 1946 m. baigė Gausantiškių pradinę, 1955 m. – Veliuonos vidurinę mokyklas. 1955–1956 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus...
Įrašas
Vilnius – valstybės sostinė. Dabar ir prieš 75 metus
Minint 75-ąsias Vilniaus grįžimo Lietuvai metines Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko konferencija „Istorinė atminties svarba. Vilnius – valstybės sostinė“. Konferenciją inicijavo Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Algirdas Patackas, Vida Marija Čigriejienė, kartu su „Vilnijos“ draugijos pirmininku habil. dr. Kazimieru Garšva, šios draugijos pirmininko pavaduotoja Nijole Balčiūniene. Surengti padėjo Seimo kancleris Jonas Milerius, Seimo...
Įrašas
Pranas Žižmaras ir Vilniaus skautai
Spalio 26 d. Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje, buvo paminėtos prieškario Vilniaus lietuvių skautų draugovės įkūrėjo Prano Žižmaro bado mirties Sibiro lageriuose 70-tosios metinės. Minėjimo organizatoriai – aktorė ir režisierė Eglė Tulevičiūtė bei dailininkas Kristijonas Siparis. Šv. Mikalojaus bažnyčioje, kuri prieškario Vilniuje buvo lietuvių dvasios ir tikėjimo sergėtoja, aukotos rytmetinės Mišios. Jose dalyvavo ne...
Įrašas
Paminklo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę vieta vėl neaiški?
Zinaida Paškevičienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Biržuose po Rusijos ambasados Lietuvoje atstovų vizito vietos valdžia pakeitė nuomonę ir mano, kad sovietų karių kapinės – nebetinkama vieta paminklui žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Nors prieš tai jau buvo pradėti archeologiniai tyrinėjimai ir planuota paminklą statyti karių kapuose. Praėjusią savaitę archeologams kapinėse atkasus dalį žmonių palaikų, tarp...
Įrašas
Virginijus Savukynas. Kaip rusėnai gynė Lietuvos laisvę
Tie, kas važiuoja pro Merkinę, rekomenduoju sustoti. Ir ne tik pasižiūrėti į namą, kur mirė Vaza. Ir ne tik prisiminti gražią legendą: kai Vladislovas Vaza pajuto, jog mirs, paprašė jį išnešti į aikštę, kad paprasti žmonės pamatytų, kaip karaliai miršta. Pavažiavus į kalnelį, aplenkus sovietinių karių kapus ir vis dar stovintį sovietinio kareivio su automatu...
Įrašas
S. Jegelevičius. Nepaskelbtas Lenkijos karas Lietuvai (1918 – 1920)
Sigitas Jegelevičius, www.aidas.lt, T.Vyšniausko nuotr. Šiemet minime Vilniaus ir jo apylinkių atgavimo 75-mečio sukaktį. Ta proga skelbiame doc. dr. Sigito Jegelevičiaus (1938-2014) rašinį apie Suvalkų sutarties pasirašymo aplinkybes ir Lenkijos okupacines užmačias Lietuvos atžvilgiu. Siekdami keisti Lietuvos įvaizdį Vakaruose, lietuvių diplomatai sutiko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje Bulduriuose (Latvija), kur turėjo būti svarstomas Baltijos valstybių ir Lenkijos...
Įrašas
Vytauto Landsbergio mintys
Noriu jus pasveikinti svarbią Lietuvai dieną, kuomet minimos 75-osios Vilniaus grįžimo Lietuvai metinės, nors ji šiemet nebuvo paryškinta ir deramai iškelta. Aš tuomet jau gyvenau ir kai ką atsimenu. Ši diena mūsų istorijoje turėtų būti nepaprastai svarbi. Jeigu mes to nejuntame, kas nors mums turėtų padėti, o jei ne, tuomet bandykime patys domėtis ir ginti...
Įrašas
Jono Nemanio jubiliejus
Metais ir darbais pamatuotas gyvenims Šiltą, įspūdingą susitikimą padovanojo Zarasų krašto muziejus. Į šią įspūdingą šventę susirinko zarasiškiai, svečiai. Čia buvo pagerbtas Lietuvos Respublikos Garbės kraštotyrininkas Jonas Nemanis. Visai neseniai šis nepakartojamas ir visoje šalyje žinomas krašto praeities tyrinėjimo entuziastas paminėjo savo gyvenimo devyniasdešimtmetį. Iš kurių apie pusę amžiaus šis žmogus paskyrė Zarasų krašto praeities...
Įrašas
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“: Nepriklausomybė sąjungoje ir ne sąjungoje
Parengė Angonita Rupšytė, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo VI sesijos pirmasis posėdis Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre, 1989 m. rugpjūčio 23 d., 10 val. VYTAUTAS LANDSBERGIS. Garbingas Seime. Susirinkome į sesiją labai reikšmingą dieną. Didžiulio tarptautinio nusikaltimo, įvykdyto prieš 50 metų, dieną. Esame kelyje į to nusikaltimo padarinių panaikinimą, į trijų Baltijos valstybių savarankiško, nepriklausomo...