Pačiame vidurvasario karštymetyje, liepos septynioliktąją dieną, netekome pasišventėlio, bolševikinės imperijos pamatų griovėjo, Tiesos, blaivios ir laisvos Lietuvos gynėjo, daugiamečio politinio kalinio monsinjoro Alfonso Svarinsko. Vos prieš pora mėnesių, 2014 metų balandžio 29 dieną, Vilniaus įgulos karininkų ramovėje mons. Alfonsas Svarinskas pilnutėlei salei žmonių, jo knygos ,,Nepataisomasis“ pirmos dalies sutiktuvėse, pasakė, kad nemokame naudotis išsikovota laisve,...
2014 liepos
Įrašas
2014-07-292014-07-29Dvarai
Kurtuvėnuose atstatyta senoji dvaro ratinė
Kurtuvėnų dvaro svirnas, 2009 m. Wikimedia Commons nuotrauka. Šaltinis – lrt.lt Kurtuvėnų regioniniame parke atstatyta senoji dvaro ratinė. Joje archeologai surengė parodą, kurioje eksponuoja bene penkerius metus vykdytų kasinėjimų radinius. Kurtuvėnų dvaro sodyba – viena seniausių mūsų šalyje, minima nuo 1495 metų. Šimtmečius čia šeimininkavo garsios didikų šeimos. Pastaraisiais metais dvaro pastatai atgyja – jau atstatyta dvaro oficina, sudegęs...
Įrašas
2014-07-292014-07-29Antrasis pasaulinis karas
Šviesiaplaukis Vokietijos riteris
R. F. Toliver, T. J. Constable. Šviesiaplaukis Vokietijos riteris. Iš anglų kalbos vertė Vytautas Leščinskas. – Vilnius: Briedis [2014]. – 368 p.: iliustr. Leidykla „Briedis“ pristato naujausią serijos „Antrasis pasaulinis karas“ knygą „Šviesiaplaukis Vokietijos riteris“. Tai Vokietijos liuftvafės aso, įžymiausio naikintuvo lakūno per visą aviacijos istoriją Ericho Hartmano biografija, kurią parašė R. F. Toliveris (R....
Įrašas
2014-07-272014-07-28Klaipėda
Kaip atrodė Jūros šventės ištakos?
„Vakarų ekspreso“ inf. PRIE MOLO. Jūros dienos metu prezidentas Antanas Smetona ir Klaipėdos organizacinio komiteto pirmininkas Jonas Šimoliūnas eina pro minias ties šiauriniu molu. © Lietuvos jūrų muziejaus archyvo nuotr. Vienas iš prasidedančios jubiliejinės, 80-metį šiemet mininčios Jūros šventės akcentų – Turgaus gatvėje šiandien 14 val. atidaroma Lietuvos jūrų muziejaus kartu su VšĮ „Klaipėdos šventės“...
Įrašas
2014-07-262014-07-26Nuomonės, diskusijos, komentarai
J. Žilys. Pietryčių Lietuvos regioninė autonomizacija 1988–1990 metais
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis etnonacizmas“ Juozas Žilys, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, alkas.lt 1988 m. rudenį ir 1989 metais lenkų nacionalines teritorijas skelbė Šalčininkų ir Eišiškių miestų, Eišiškių, Dainavos, Kalesninkų, Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Gerviškių, Pabradės, Butrimonių, Dieveniškių apylinkių vietinės tarybos. Pagal tą patį šabloną vyko procesas ir Vilniaus rajone, kuriame savivaldiškus darinius skelbė dauguma apylinkių. Priimtų sprendimų apibendrinanti...
Įrašas
2014-07-262014-07-26Dvarai
Ką pasakoja prisikeliantys Žemaitijos dvarai
Ivona ŽIEMYTĖ VIRSMAS. Pavirvyčio dvaro (Telšių r.) virsmas iš paliegusio medinuko į šiuolaikinę dvarininko trobą. XIX – XX a. sandūroje Lietuvoje buvo apie 3300 dvarų, Žemaitijoje – stambiausi, didingiausi ir turtingiausi šalyje. Dabar jų liko apie 500, ir šį kultūros paveldą iš karų, politinių sukrėtimų paliktų griuvėsių prikelia naujieji savininkai, atgaivindami jų kultūrines bei ūkines...
Įrašas
2014-07-252014-07-25Dvarai
Pakruojo dvare – vestuvių spektaklis kartu su žiūrovais
Ar teko autentiškoje šimtmečių senumo dvaro aplinkoje dalyvauti neįprastame spektaklyje? Netradicinės formos užstalės spektaklį galite pamatyti ir net jame dalyvauti Pakruojo dvaro svirno teatre vykstančiose Gyvojo muziejaus savaitgalių programose, rašoma pranešime žiniasklaidai. Svirno teatras įkurtas viename Pakruojo dvaro komplekso pastatų, šienu ir medžiu kvepiančiose erdviose, buvusiose ūkinėse, dvaro patalpose. Dvaro kumečiai, svirno teatro aktoriai, dvariškų...
Įrašas
2014-07-212014-07-24Katalikų kunigai
Netekome monsinjoro, dim. plk. Alfonso Svarinsko
2014 m. liepos 17 d. Lietuva neteko kunigo, Katalikų Bažnyčios teisių gynėjo, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigėjo, atkaklaus kovotojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, Lietuvos laisvės kovų dalyvio, Lietuvos Sąjūdžio tarybos Garbės nario, pirmojo atkurtos Lietuvos kariuomenės kapeliono, Vyčio kryžiaus ordino komandoro kryžiaus kavalieriaus, monsinjoro, dim. plk. Alfonso Svarinsko (1925-2014). Palydime į amžinybę žmogų,...
Įrašas
2014-07-182014-07-18Išeivija
Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovai lankėsi Kaliningrade
Liepos 10-11 d. Kaliningrado srityje viešėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Danguolė Navickienė, valdybos nariai iš Šveicarijos, Vokietijos ir Ukrainos, Ispanijos ir Kolumbijos lietuvių bendruomenių lyderiai. Delegaciją lydėjo Užsienio reikalų ministerijos patarėjas Vaclovas Stankevičius. Vizitas prasidėjo Zelenogradske (buv. Krantas), kur padėta gėlių prie atminimo lentos lietuvių kalbai nusipelniusiems Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjams Frydrichui ir...
Įrašas
2014-07-182014-07-18In memoriam
Atsisveikinimas su mons. Alfonsu Svarinsku
Monsinjoro Alfonso Svarinsko palaikai atsisveikinimui bus pašarvoti 2014 metų liepos 19 dieną, šeštadienį, Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios (Šv. Ignoto g. 6) kriptoje. Atsisveikinimas šeštadienį nuo 11 iki 22 valandos ir sekmadienį nuo 9 iki 13 valandos. Sekmadienį, liepos 20 dieną, 13 valandą, palaikai bus perkelti į Šv. Ignoto bažnyčią. Atsisveikinimas bažnyčioje sekmadienį nuo 13 iki...
Įrašas
2014-07-182014-07-22Katalikų kunigai
Dalius Stancikas. Be teisės pasikeisti: kun. A. Svarinsko prisiminimui
„Tai čia tas žurnalistas, kuris rašo apie mirtį“, – tokiais žodžiais po šešerių metų bendravimo pertraukos sykį viename protesto mitinge mane pasitiko monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Sutrikau, bet greit supratau, kad tai komplimentas, nes prisiminiau kažkur skaitęs, kaip kun. Alfonsas Svarinskas su jam būdinga žaisminga ironija kritikavo dabartinę žurnalistiką: vyrauja pramogų, linksmybių, vartotojiškos temos, pasaulis nušviečiamas...
Įrašas
2014-07-142014-07-14Istorija
A. Komarovskis. Su hienos plėšrumu
Skaitytojai jau bus pastebėję, kad didžiausia XX a. karų auka ir narsiausia kovojanti valstybė Europoje mums pristatoma Lenkija. Neseniai – (2011 m. – vert. past.) balandžio 13 d. – laikraštis „Neatkarīgā Rīta Avīze“ Lenkijos kančioms atminti ir JAV rūpesčiui šia „neteisybės auka“ skyrė pirmuosius savo puslapius. Reaguojant į tą interviu, „Dienos“ bloguose pasirodė straipsnis „Alenas Polas...
Įrašas
2014-07-132014-07-13Istorija
Lietuvos kariai dalyvavo Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje
Liepos 12 d. jau septintąjį kartą Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys rekonstruotomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis, kartu su riteriais iš įvairių Lietuvos ir užsienio istorinių klubų, dalyvavo Žalgirio mūšio inscenizacijoje Griunvalde (Lenkija). Inscenizuotame mūšyje 17 Lietuvos karių kovėsi jungtinės kariuomenės gretose kaip Lietuvos...
Įrašas
2014-07-102014-07-10Antrasis pasaulinis karas
Paminėtos Kauno žydų geto likvidavimo metinės
Dr. Danutė Petrauskaitė, Klaipėdos universiteto profesorė 1944 m. liepos mėn. besitraukdami iš Kauno vokiečiai likvidavo žydų getą. Tai – viena iš žiauriausių akcijų, kuomet sunaikinimui buvo išgabenti keli tūkstančiai žydų, o pasislėpusieji sudeginti gyvi. Pasak istoriko dr. Arūno Bubnio, iš prieškario mieste gyvenusių 30 tūkstančių žydų gyvi išliko tik 634 asmenys. Kauno žydų religinė bendruomenė,...
Įrašas
2014-07-072014-07-07Antrasis pasaulinis karas
Gedulo ir Vilties diena Rumšiškėse
2014 m. birželio 15 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse tradiciškai minėta Gedulo ir Vilties diena. Į aikštę prie jurtos ir vagono rinkosi buvę tremtiniai, kaliniai, laisvės kovų dalyviai, jų šeimų nariai su vaikais, vaikaičiais ir artimaisiais. Renginyje dalyvavo europarlamentarai prof. Vytautas Landsbergis su žmona Gražina ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė su tėveliais, generolas majoras Jonas Kronkaitis...
Įrašas
2014-07-032014-07-04Istorija
Tarp kūjo ir priekalo
Vytautas GULIOKAS, Kaunas Lietuvos piliečių šeimų tremtys į Sovietų Sąjungos tolimus Rytinius rajonus 1941 – 1953 metais mūsų šalies istoriją paženklino kraujuojančiomis žaizdomis. Tarp šių tremčių ypatingai išsiskyrė 1941 m. birželio mėn. 14 d. įvykdyta šeimų trėmimo akcija, prasidėjusi 4 val. ryto. Okupantams pavyko užslaptinti paruošiamuosius veiksmus ir šeimos, pakliuvusios į tremiamų asmenų sąrašus, buvo...
Įrašas
2014-07-012014-07-24Mažoji Lietuva
Kristijono Donelaičio „Metų“ santykis su Vergilijaus ir Hesiodo didaktinėmis poemomis
Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Vilnius Ar turi ką nors bendro Kristijono Donelaičio, visiems žinoma, poema „Metai“ su antikos autorių poemomis? Jeigu turi, tai kokiu būdu, kodėl ir kaip jos susiję? Įdomu būtų palyginti, paanalizuoti, kokiais aspektais, būtent, trys šios poemos susisieja. K. Donelaičio poema „Metai“ pagrindine tema, būtent žemės darbais pagal metų laikus, yra artima Hesiodui. Galimas...