2013 spalio

Įrašas

Hadži Seraja Chano Šapšalo karaimų tautos muziejus

Simona GUDABSKAITĖ, Robertas STANEVIČIUS Karaimų tautos papročiai ir buitis Tarp daugybės kalvų ir ežerų stovi garsūs Trakai. Istorijos amžiai bėga į priekį, o miestas ir toliau gyvuoja savitu unikalumu bei gamtos grožiu. Skirtingų tautinių tradicijų bei papročių sintezė paverčia šį kraštą ypatingu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Viena iš jo unikalumo priežasčių yra karaimų...

Įrašas

Tauragiškiai prof. Vaclovo Biržiškos gyvenimo keliu

Daiva KINIULIENĖ, Lietuvos bibliotekininkų draugijos Tauragės skyriaus pirmininkė Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bibliotekininkai, kaip konkurso „Metų geriausias Lietuvos bibliotekininkų draugijos skyrius“ paskatinamosios premijos laimėtojas nutarė aplankyti Lietuvos bibliotekininkų draugijos įkūrėjo Vaclovo Biržiškos gimtinę. Kitąmet kultūrinė bendruomenė švęs šio iškilaus žmogaus, bibliografo ir knygotyrininko 130-ąsias gimimo metines. Šiltą rudens dieną V. Biržiškos gimtieji Viekšniai mus...

Įrašas

Dar vienas sugrįžimas

Skirmantas VALIULIS, Vilnius 1994 m. Vilniuje Architektūros muziejuje ir 1997 m. Nacionaliniame muziejuje veikė žymaus lietuvių fotografo Vytauto Augustino parodos. Šiandien tik dideli fotografijos entuziastai žino, kad jis 1933 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos fotomėgėjų sąjungą, kartu su aštuoniais kolegomis gavo aukso medalius 1937 m. Paryžiaus parodoje. Tai buvo Lietuvos meninės fotografijos greito kilimo...

Įrašas

Iš kur Zanavykuose atsirado Kuraičiai?

Bernardas ALEKNAVIČIUS, Klaipėda Manytina, jog Kuraičiai į šiandieninius Zanavykus gyventi galėjo atsikelti iš Prūsijos. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje gyveno 61 Kuraičių šeima. Daugiausia Kuraičių gyveno Klaipėdos krašte, Jurbarko apylinkėse ir Zanavykuose. Zanavykuose gyvenę Kuraičiai sudarė daugiau kaip 25 proc. Visų Lietuvoje gyvenančių Kuraičių. Turėjome ir du šios pavardės paplitimo „lizdus“: Zanavykuose – Sintautai, o...

Įrašas

Z. Zinkevičius: tautinės mokyklos idėja buvo apleista pačių jos kūrėjų

Bu­vęs švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­tras Zig­mas Zin­ke­vi­čius pa­sa­ko­ja, kad jo san­ty­kiai su len­ka­kal­biais Vil­niaus kraš­to gy­ven­to­jais bu­vo la­bai ge­ri. „Yra bu­vę to­kių at­si­ti­ki­mų, kai ko­kia­me nors ren­gi­ny­je, jei at­va­žiuo­da­vo Val­de­ma­ras To­ma­ševs­kis ar pa­na­šūs į jį ir pra­dė­da­vo šne­kė­ti prieš ma­ne, žmo­nės at­sis­to­da­vo ir iš­ei­da­vo iš sa­lės pa­si­pik­ti­nę“, – pri­si­me­na Z. Zin­ke­vi­čius.   – Esa­te sa­kęs,...

Įrašas

Neišnarpliota Lietuvos karalystės byla

Jūratė MIČIULIENĖ   Li­te­ra­tū­ro­lo­gas Al­gi­man­tas Bu­čys, pa­ly­gi­nęs še­šis po­pie­žiaus laiš­kų Min­dau­gui ori­gi­na­lus ir šių die­nų is­to­ri­kų ver­ti­mą, kons­ta­ta­vo: „Fal­si­fi­ka­tas. „Lit­hua­niae reg­num“ (ka­ra­lys­tė) są­mo­nin­gai iš­vers­ta į „Lie­tu­vos kraš­tas“. Moks­li­nin­kų eli­tas ne­se­niai aiš­ki­no­si, ko­dėl va­di­na­mo­sios Lie­tu­vos ka­ra­lys­tės by­los iki šiol ne­si­se­ka iš­nag­ri­nė­ti.   Bend­ra­me Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jos ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės or­ga­ni­zuo­ta­me se­mi­na­re „Lie­tu­vos vals­ty­bės sta­tu­sas XIII-XIV am­žiu­je“...

Įrašas

Zanavykiškoji dvasia K. Donelaičio „Metuose“

Bernardas ALEKNAVIČIUS, Klaipėda   Jeigu kas atkakliai teigs, jog mūsų didysis grafikas, Kristijono Donelaičio „Metų“ iliustracijų autorius Vytautas Kazimieras Jonynas ne zanavykas – sutikite. Grafikos dainius gimė Dzūkijoje. „Tai kas, kad aš gimiau Dzūkijoje, bet mano siela zanavykiška“, – sakydavo V. K. Jonynas. Tikrai, nuo kūdikystės dienų Vytautas K. Jonynas gyveno Zanavykuose. Ir pradinius mokslus...

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvai. K. Griniaus žmona: mano vyras nebuvo tikras masių vadovas

Laikotarpis, kuriuo prezidentavo Kazys Grinius, jam netiko, sakė trečiojo Lietuvos prezidento žmona Kristina Grinienė. „Tas laikas buvo pilnas intrigų, į kurias jis nesikišo ir netikėjo, kad jos atneš ką nors gero“, – tikino ji 1981 metais duodama interviu „Amerikos balsui“. Vėliau, K. Grinienės teigimu, prezidento nepersekiojo ir bolševikai. Tačiau buvo visaip stengiamasi patraukti jį savo...

Įrašas

S. Rubinson-Ginaitė: žydų ir lietuvių tragedijos negali būti sudėtos į vieną knygą

Indrė ANSKAITYTĖ, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Holokaustas nepalyginimas su eiliniu genocidu, tvirtina Kanadoje gyvenanti litvakė Sara Rubinson-Ginaitė, kategoriškai pasisakanti prieš dvigubo genocido teoriją. „Ar žuvo lietuvių kalba? Ar žuvo tauta? Kultūra? Labai smarkiai nukentėjo. […] Gal yra ryšių su žydų Holokaustu, galima palyginti, kad sovietai irgi prisidėjo prie to. Bet abi tragedijos negali...

Įrašas

Novužės krašto pasakų senelis

Bernardas Aleknavičius Lietuvos širdelė – Zanavykai Zanavykai, kurių didžioji dalis – mažlietuvių palikuonys, XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių tautiniam atgimimui suvaidino patį svarbiausią vaidmenį. Tikriausiai ir klaipėdiškis poetas ir aktorius Bronius Gražys (1934–2013) kilęs iš Aukštaitijos „Odėje Zanavykams“, kuri tapo Klaipėdos zanavykų bendrijos himnu (muz. Z. Rinkevičiaus), neatsitiktinai rašė: „Zanavykai, Zanavykai Lietuvos...

Įrašas

Stasys Lozoraitis – Vilties Prezidentas

Jonas GINEIKA, Klaipėdos Baltijos vidurinė mokykla, istorijos mokytojas metodininkas Kunigas Pranciškus Račiūnas knygos „Mūsų švyturiai“ pratarmėje rašo: „Mūsų tautos himnas Lietuvą vadina didvyrių žeme ir ragina iš praeities semtis stiprybės.“ Iš tiesų! Senovės ir ypač pastarųjų laikų Lietuva yra išugdžiusi daug dvasios milžinų, kurių gyvenimas turėjo didelės įtakos mūsų religinei, dorovinei ir tautinei kultūrai. Žodžiai...

Įrašas

Dvigubas Holokaustas

Dr. Rūta GAJAUSKAITĖ, kriminologė „Atmintinų ir švenčių dienų“ sąraše, spalio 16 diena pažymėta kaip „Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena“. Tačiau ji praėjo tyliai ir ramiai, taip lyg milijonas mūsų gentainių ir neverti atjautos, pagarbos, atminties. Dviejų okupantų nukankinti, numarinti, šiuolaikinių išdavikų užslopinti ir iš istorijos ištrinti! Argi leisime, kad Mažosios Lietuvos ir visų Ryprūsių genocidas...

Įrašas

Savaitraštis „Tremtinys“ – Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės metraštininkas

Virginija MAKSVYTYTĖ, Kaunas Iš mūsų šalies į Sibiro platybes buvo ištremta apie 120 tūkstančių žmonių, tačiau iki šių dienų nėra tikslaus skaičiaus, galinčio įvardinti trėmimų mastus. Prasidėjęs tautinis Atgimimas paskatino jungtis į organizacijas buvusius sovietinių konslagerių politinius kalinius ir Sibiro tremtinius. 1988 m. liepos 30 dieną buvo įkurtas „Tremtinio“ klubas. Vėliau organizacija buvo pavadinta Lietuvos...

Įrašas

Partizanas Bėda atstatė bunkerį, kuriame gimė jo sūnus

Šį partizanų bunkerį visai neseniai atkūrė buvęs Algimanto apygardos partizanas Jonas Kadžionis-Bėda. Stovėdamas lygioje miško aikštelėje J. Kadžionis sako, kad jo atstatytas bunkeris užmaskuotas labai prastai ir sovietų kariai jį nesunkiai aptiktų. Tuomet, pasilenkęs prie žemės jis atkapsto du metalinius žiedus ir truktelėjęs atgal ištraukia miško paklote užmaskuotą liuką. Bunkerio vidus ankštas. Čia sugulti gali...

Įrašas

Pats baisiausias partizano likimas – tardymo kamera

Daumantas LIEKIS Į sovietų saugumo tarnybų nagus patekę rezistentai kęsdavo itin žiaurius kankinimus ir tardymus. Saugumiečiai mėgindavo iškvosti svarbią informaciją susijusią su pogrindžio veikla, partizanų ir ryšininkų vardus, jų buvimo vietas bei planus. Tardymo metu dažnai buvo naudojamos ne tik psichologinės, bet ir fizinės prievartos priemonės. Kai kuriems tardytiems partizanams buvo pjaustomos pirštų sausgyslės, kiti...

Įrašas

1988-ieji, tautos susirinkimas

Leonardas ALEKSIEJŪNAS, Vilnius   Prieš 25-erius metus, 1988-ųjų rugpjūčio 23-iąją, Vilniaus Vilngio parką užtvindė žmonių jūra. Taip atsiliepta į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kvietimą susiburti paminėti 1939 m. rugpjūčio 23-iosios, kai buvo pasirašyta Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sutartis. Ji, Molotovo-Ribbentropo pakto slaptieji protokolai, nulėmė, kad Baltijos valstybės neteko nepriklausomybės. Tragiškosios datos minėjimas išsiliejo neregėto...

Įrašas

Žurnalas „Rambynas“ – šeštą kartą

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Jau šeštą kartą Mažosios Lietuvos mylėtojus pradžiugino gausiai iliustruotas ir puikios poligrafinės išvaizdos metinis žurnalas „Rambynas“ (2013 m. rugsėjis, nr. 1 (6), 84 p., 1000 egz.), kurį išleido Pagėgių krašto draugija „Sandūra“, o spaudai parengė VšĮ „Vorutos“ fondas. Redakcinę kolegiją sudaro: Diana Milašauskienė – vyriausioji redaktorė, Eugenijus Skipitis – leidinio sudarytojas,...

Įrašas

Atminimo kryžius – sukilėliams ir dvasininkui

Tautvydas KONTRIMAVIČIUS, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kuratorius, Anykščiai Audra, nusiritusi per Lietuvą lygiai prieš pusantro amžiaus, nurimo, bet jos įskelta kibirkštis įsižiebė kaip Laisvės siekis, skatinęs Atminti ir Tęsti… Net ir po pusantro šimtmečio šios kibirkšties atšvaitas vis sužėruoja įvairiose krašto vietose. Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios šventoriuje rudenį iškilo ir...

Įrašas

Vilniuje minima vienos iš seniausių švietimo ministerijų sukaktis

2013 m. spalio 10-11 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje (A. Volano g. 2/7) ir Lietuvos istorijos institute (Kražių 5) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: valstybė, kultūra, edukacija“. Ją, skirtą 240-osioms Edukacinės komisijos įkūrimo metinėms, globoja švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis. Dvi dienas truksiančiame renginyje mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Didžiosios...

Įrašas

Pats mieliausias, pats švenčiausias, pats gražiausias žodis

Stasys ARKAUSKAS, Vilnius Devintasis lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ suvažiavimas Kuršių nerijoje Gegužės 31 d. Kuršių nerijoje surengtas jau devintasis lietuvininkų bendrijos susiėjimas. Jis pradėtas prie ąžuolo stulpo Liudvikui Gediminui Rėzai (aut. E. Jonušas), netoli Pervalkos. Skamba kanklės. Lietuvininkų bendrijos ansamblis „Vorusnėlė“, vadovaujamas doc. Dalios Kisieliūnaitės, atliko Liudvijo Rėzos dainas, kurios tą saulėtą dieną skriejo toli...

Kur partizanų vadai pasirašė nepriklausomybės deklaraciją?
Įrašas

Kur partizanų vadai pasirašė nepriklausomybės deklaraciją?

Lietuvos partizanų ryšininkų Sajų sodybos bunkerio vieta Daumantas LIEKIS Partizanų ryšininkų Sajų sodyboje kasinėjimus vykdantys archeologai mano, kad jų tyrinėjama vieta galėjo būti visų partizanų vadų susirinkimo tašku, kuriame planuota pasirašyti 1949 m. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) nepriklausomybės deklaraciją. Tyrimus atliekantys archeologai spėja, kad deklaracijos pasirašymo vieta buvo perkelta į netoliese esantį Minaičių kaimą...

Įrašas

Vyskupo nužudymą lėmę žodžiai: kategoriškai atsisakau įskundinėti

Daumantas LIEKIS Nuo 1944-ųjų iki 1947-ųjų Vilniuje esančio Tuskulėnų dvaro parke, bendrose kapo duobėse buvo užkasta beveik 1000 sovietų saugumo vidaus kalėjime Vilniuje nužudytų žmonių. Šie masiniai palaidojimai buvo išaiškinti tik 1994 metais, ieškant Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus palaikų. Karo metais ir vėliau jis aktyviai pasisakė prieš okupacinius režimus ir palaikė lietuvybę. Už tai buvo...

Įrašas

Kard. Audrio Juozo Bačkio vyskupystės 25 metai. Popiežiaus Pranciškaus sveikinimas

2013 m. spalio 4-ąją, šv. Pranciškaus Asyžiečio šventės dieną, sukako 25 metai nuo Vilniaus arkivyskupas emerito kard. Audrio Juozo Bačkio konsekravimo vyskupu. Prelatą A. J.  Bačkį, buvusį Bažnyčios Viešųjų reikalų tarybos pasekretorį, 1988 m rugpjūčio 5 d. paskirtą apaštališkuoju pronuncijumi Olandijoje, spalio 4-osios vakarą šv. Petro bazilikoje konsekravo pats popiežius Jonas Paulius II. Konsekravimo iškilmė...

Įrašas

Aldona Prašmantaitė. Rūdninkų girios epizodas 1863 metų sukilime

Šeštadienį, 2013 m. rugsėjo 14 d., nemažas būrys vilniečių turėjo progos dalyvauti išvykoje į Rūdninkus (kaimą ir girią), dedikuotoje 1863-ųjų m. sukilimo 150-mečiui. Tai žurnalistės Aurelijos Arlauskienės inicijuotas ir vadovautas renginys, įsiterpęs į šiemečių Europos paveldo dienų programą. Rūdninkų kaimo pakrašty, ant Merkio kranto prie 1975 m. pastatyto medinio paminklo, ženklinančio sukilėlių susidūrimą su caro...

Įrašas

Akad. Z. Zinkevičiaus knygos „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ sutiktuvės

2013 m. spalio 3 d., ketvirtadienį, 17 val. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks LMA nario akademiko Zigmo Zinkevičiaus naujos knygos „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ sutiktuvės. Dalyvaus knygos autorius LMA narys prof. Zigmas Zinkevičius, LMA narys prof. Algirdas Sabaliauskas, LMA tikrasis narys prof. Bonifacas Stundžia, Mokslo ir enciklopedijų leidybos...