2013-06-28

Įrašas

Prano Bieliausko knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ atvertus

Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja Artėjant Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjo, kraštotyrininko, kunigo Prano Bieliausko 130-ųjų metų jubiliejui, 2012 m. leidykla „Homo liber“ išleido jo knygą „Dienoraštis. 1920-1957“ (1). Tai trečioji kunigo istorinio ir kultūrinio palikimo knyga, išėjusi Lietuvos nepriklausomybės metais. Pranas Bieliauskas dienoraščius rašyti pradėjo 1915 m. „Matydamas, kaip kunigas Povilas...

Įrašas

Tverečiaus ąžuolą prisimenant

Gražina BANEVIČIENĖ, Švenčionijos klubo pirmininkės pavaduotoja Nepareis, nesugrįš, nepabels į duris, Nors iš skausmo ir plyštų širdis. Amžinybėj tylioj jis ilsėsis ramiai, Tik sapne kai kada aplankys. Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga, Brangiausi žmonės eina ir palieka… Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa, Ir atminty gyvi išlieka… 2013 m. birželio 3 d., balandy atšventęs...

Įrašas

Vyties Kryžiaus ordinai, saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje

  1927 m. balandžio 1 d. Lietuvos Seimas priėmė Vyties Kryžiaus ordino įstatymą, o statutą 1927 m. rugpjūčio 31 d. patvirtino Lietuvos prezidentas A. Smetona. Naujasis Vyties Kryžiaus ordinas buvo trijų laipsnių, tik aukščiausiuoju tapo I laipsnio ordinas. III ir II laipsnių kryžiai buvo gaminami iš sidabro, o I laipsnis tapo didesnis ir padengtas juodu...

Įrašas

Jurgio Mikšo portretas istoriografų užrašuose

Mėgėjų tyrinėtojų, net mokslininkų veikaluose pirmojo „Aušros“ redaktoriaus Jurgio Mikšo gyvenimo ir veiklos panorama yra atskleista paviršutiniškai, o jų vertinimai nenuoseklūs, kartais net prieštaringi. Nėra galutinai susiformavusi ir J. Mikšo tyrinėjimo tradicija. Viena svarbiausių šio trūkumo priežasčių yra ta, kad „Aušros“ ir aušrininkų epochos studijų darbuose iki šiol iš esmės nedalyvavo knygotyrininkai. J. Mikšas, kaip...

Įrašas

Kaip amžių bėgyje keitėsi Sūduvos miestų ir miestelių tautinė sudėtis?

Vytautas PLEČKAITIS, Kovo 11-osios Akto signataras, Vilnius Sūduva ar Suvalkija, kitaip vadinama Užnemunė, yra Lietuvos dalis, esanti kairiajame Nemuno krante. Jos gyventojai vadinami suvalkiečiais, sūduviais, užnemuniečiais. Dauguma žinomų Lietuvos istorikų yra linkę šį regioną vadinti Sūduva, nes būtent sūduviai buvo dabar čia gyvenančio etnoso, susidariusio XV-XVII amžiais pradininkai. Žinomi kalbininkai K. Būga, J. Balčikonis, A....