2013 gegužės

Įrašas

Šauksmas iš Pavolgio

Algimantas JAZDAUSKAS, Vilnius Kaip žinome, 1863-1864 m. kilo Abiejų Tautų Resbublikos (Lietuvos ir Lenkijos) nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią. Laisvės kovos vyko abiejų šalių teritorijose bei jų etnografinėse dalyse – Baltarusijoje ir Ukrainoje. Dalyvavo apie 200 tūkst. sukilėlių. 1864 m. rudenį caro valdžia sukilimą žiauriai numalšino. Buvo nuteista mirties bausme, katorga...

Įrašas

Nesankcionuotas mitingas

2013 m. gegužės 30 d. prie Trakų rajono savivaldybės prieš tarybos posėdį įvyko mitingas, tarp kurio organizatorių buvo prolenkiška Lietuvos lenkų rinkimų akcija, LR Seimo narys Jaroslav Narkevič, rajono tarybos narė Alina Kovalevska, LR Seimo nario padėjėja ir tarybos narė Marija Puč, kuri žadėjo ir ateity rengti tokius mitingus… Iš kai kurių rajono vietovių (Senųjų Trakų,...

Įrašas

Čižiūnų kaimo istorija

Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Ten miškelis, čia kalva, O toliau melsva spalva. Ežerėlis vardu Mošė, Prie sodybos gluosniai ošia… (Jonas Kasparavičius) Vietovardis ir geografinė padėtis Kalbininkas, prof. Zigmas Zinkevičius savo knygoje „Lietuvių asmėnvardžiai“ (Vilnius, 2008 m.) nurodo Čižiūnų kaimo vardo kilmę iš žodž. „Čižėti“ – „šnibždėti‘‘ (vienoje žodžių grupėje nurodydamas žmogaus fizines ypatybes rodančius...

Įrašas

Šaknim – į žemę, šakom – į dangų

Viktorija MELNIK ir Indrė NOVOPAŠINAITĖ, Juodšilių „Šilo“ gimnazijos laikraščio „Šilo pulsas“ žurnalistės Pavasariui einant į pabaigą, 2013 m. gegužės 24-ąją dieną, Vilniaus rajono Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje tradiciškai, jau penktus metus iš eilės buvo surengta „Vilniaus Jovarų“ šventė. Kasmet gausybę moksleivių suburiantis renginys šiemet buvo skirtas Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms bei Tarmių metams paminėti. Jubiliejinėje...

Įrašas

Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas

Lietuvos Sąjūdžiui – 25 2013 m. birželio 1 d., šeštadienį, LR Seimo Kovo 11-osios salėje vyks XIV-asis Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas. Ir šviesa ir tiesa mūs žingsnius telydi Programa: Dalyvių registracija – 10.00 val. 1. Suvažiavimo pradžia. Himnas ir Malda. Svečių pristatymas – 11.00 val. 2. Sveikinimai, svečių pasisakymai. 3. Suvažiavimo darbotvarkės, reglamento patvirtinimas ir balsų...

Įrašas

Aukštadvario regioniniame parke pristatyta nauja knyga

Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ,Vilnius 2013 m. gegužės 18 d. (šeštadienį) 12 val. Aukštadvario regioniniame parke įvyko prof. Stasio Biziulevičiaus knygos „Liaudies medicina Aukštadvario krašte 1935 – 1939 metais“ pristatymas. Apie šį leidinį šio sraipsnio autoriai jau rašė laikraštyje „Trakų žemė“ (2013 m. gegužės 17 d., nr. 20). Renginyje svečiavosi S. Biziulevičiaus duktė Živilė Jolanta Biziulevičiūtė...

Įrašas

Kunigas Kazimieras Čibas

Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Straipsnis skirtas Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios 100-mečiui Kazimieras Čibas gimė 1871 m. liepos 18 d. Vabalninko parapijoje, tuometinėje Žemaičių vyskupijoje. Paaugęs pagal anų laikų papročius sekmadienio rytais namuose giedodavo „gadzinkas“, ganydamas išdainuodavo visas kaimo dainas. Mokėjo groti vargonais. Pas vargonininką mokėsi natų, vargonų muzikos ir jį pavaduodavo. Paskui savarankiškai vargoninkavo...

Įrašas

Tarptautinė mokslinė konferencija „Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje“

2013 m. gegužės 29–30 dienomis Vilniaus universitete Centrinių rūmų ansamblio Mažojoje Auloje (Universiteto 3) vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje“ (615-osioms totorių ir karaimų įsikūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje metinėms paminėti). Konferencijos tikslas – pristatyti naujausius mokslinius tyrimus ir pasidalinti duomenimis tiurkų istorijos, kultūros, religijos, kalbos ir literatūros tyrimų srityse, taip pat padėti...

Įrašas

Dzūkų tarmė skambėjo ir Dieveniškėse

Vilma KISIELYTĖ-HANCHARYK ir Jolita MILINAVIČIŪTĖ, Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Tarmės – nykstanti tautos kalbinio paveldo dalis. Vieni tarmės nebemoka, kiti visai be reikalo jos gėdijasi, treti didžiuojasi galėdami prabilti skambia savo protėvių šnekta. Teritoriškai Dieveniškių kraštas yra Dzūkijos dalis, bet dzūkiškai čia dar moka kalbėti tik labai nedidelė senesniųjų gyventojų grupelė. Dieveniškių...

Įrašas

V. Radžvilas. Memel – Wilno: Už jūsų ir mūsų laisvę! (IV)

Prof. habil. dr. Vytautas RADŽVILAS, Vilnius Toks jeigu ne visuotinę, tai tikrai masinį apsėdimą liudijantis aklumas reikalingas paaiškinimo. Greičiausiai jį lemianti priežastis yra ne viena. Tačiau svarbiausia, ko gero, yra okupacijos laikotarpiu spėjusi įvykti tautinės ir valstybinės sąmonės atrofija. Lietuvą okupavusi imperija darė tai, ką tokiais atvejais daro visos imperijos – stengėsi okupuotos šalies gyventojus...

Įrašas

Norilsko sukilimas į istoriją įėjo kaip svarbi kalinių pergalė

Irma Janauskaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Praėjo 60 metų, kai Norilsko lageriuose Rusijoje sukilo politiniai kaliniai, tarp jų buvo ir tūkstančiai lietuvių. Buvę norilskiečiai dabar patys stebisi, kaip ištvėrė vergiškas sąlygas, kaip per šaudymus nejuto baimės. Pirmasis po Stalino mirties protestas lageryje nusinešė šimtus aukų, bet kaliniams pavyko išsireikalauti šiek tiek pagarbos ir geresnių...

Įrašas

Vytautas Landsbergis. Lietuvos Sąjūdžio vienybės ir brolybės atsišaukimas

Lietuvos Sąjūdžio vienybės ir brolybės Atsišaukimas Lietuvos Sąjūdžio sukaktis mums visiems teprimena apie didžiąją brolybę. Tai buvo, ją patyrėme. Todėl šių dienų pasauliui, draskomam godulio ir pykčio, mes tvirtai liudijame: galima gyventi kitaip. Net jei patys paklydome ir nebesugebame, mūsų liudijimas išlieka: tai buvo galima prieš 25 metus, todėl tai tebėra galima. Tik nebijokime išpažinti,...

Įrašas

Apie Vilių Bražėną

Šiemet „Tremtinio“ 11 nr. rašė: „Simboliška, kad didžiausios Lietuvos valstybingumo šventės susijusios su pavasario dvelksmu. Simboliška ir tai, kad vis daugiau jaunimo supranta laisvės vertę ir didžiuojasi savo Tėvyne. Jaunimas – tai valstybės pavasaris, kurio ilgimės.“ Straipsnis „Kovo 11-ąją vyresniųjų pesimizmą keitė jaunatviškas optimizmas“ pradedamas pesimistine gaidele, o baigiamas optimistiškai: „Kone milijonas palikusiųjų Lietuvą –...

Įrašas

Prisimenant Joną Stoskeliūną, ateitininką ir „Vytauto“ klubo narį

Marytė MALINAUSKIENĖ Prieš kelerius metus Punske buvo apsistojusi keliaujanti jaunųjų ateitininkų stovykla, kuriai vadovavo Reda Sopranaitė, „Ateities“ žurnalo redaktorė. Mūsų jaunimas turėjo progą su šiais nuostabiais žmonėmis trumpai pabendrauti. Paliko jie nepaprastą įspūdį. Kiek vėliau sužinojau, kad ateitininkų bendruomenę 1989 ar 1990 m. atkūrė mums gerai pažįstamas Arvydas Petras Žygas (1958–2011), Ilinojaus universiteto (JAV) ir...

Įrašas

Lietuviai prie Jenisejaus upės

Krasnojarsko kraštas – tai Sibiro platybėse paskendęs kraštas, besiribojąs su Tomsko, Irkutsko ir Kemerovo sritimis, Chakasijos, Tuvos ir Jakutsko respublikomis bei šiaurėje skalaujamas ne visada ramiomis Arkties vandenyno bangomis. Šio pasakiškų turtų krašto sostinė – milijoninis Krasnojarskas, uostas prie Jenisejaus, miestas, skaičiuojantis 385 metus nuo savo įsikūrimo. 2002 m. surašymo duomenimis Krasnojarsko krašte gyveno 3829...

Įrašas

Nuo Tamašiavos iki Eišiškių

Irma STADALNYKAITĖ, Trakai Antanui Lesiui įteikta Stanislovo Rapolionio premija Stanislovo Rapolionio mirties dieną, jau devintą kartą buvo įteikta Stanislovo Rapolionio premija už kultūros, švietimo, tautiškumo, istorijos sklaidą ir puoselėjimą Pietryčių Lietuvoje. Šis lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ globojamas renginys, kaip įprasta, vyko S. Rapolionio biusto puošiamoje Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos aktų salėje. Gimnazijos direktorė...

Įrašas

Aukštadvario valsčiaus partizanas Stasys Virganavičius

Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Straipsnis skirtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai Partizanai žygin eina Ir užtraukia linksmą dainą, Kai Tėvynė laisva bus, Mes sugrįšim į namus. (Partizanų žygio daina) Stasys Virganavičius gimė 1920 m. gegužės 15 d. Trakų apskrityje Aukštadvario valsčiuje Liciūniškių kaime. Jo tėvai – Mečislovas Virganavičius, Bernardo (g. 1897 m.)...

Įrašas

Keliavome į Kaišiadorių rajoną

Ona STRIŠKIENĖ, Paįstrys, Panevėžio r. Norinčiam pažinti savąjį kraštą, save, aplinką yra daug galimybių. 2013 m. gegužės 12 d. iš Panevėžio vykome į Kaišiadorių rajoną. Kokia nepaprastai graži pavasariškai pasipuošusi gamta. Tuo galėjome įsitikinti vos tik išvažiavus iš Panevėžio, pasukus link Ramygalos, per Kėdainių, vėliau Jonavos rajonus. Panevėžio Gyvojo Rožinio draugijos narių tikslas buvo pabuvoti...

Įrašas

Klastotės anatomija

Prieš beveik trejus metus spaudoje pasirodė ir iki šiol nuolat eksploatuojamas teiginys, kad pokario metais partizanai nužudė 25 tūkst. žmonių. Kaip rašo K. Girnius: „pradėjus atviriau rašyti apie komunistų terorą, tuojau paskelbta, kad partizanai nužudė ne 13 tūkst. žmonių, kaip buvo skelbiama beveik tris dešimtmečius, bet 25 tūkstančiai“. Tad iš kur šis skaičius ir kiek...

Įrašas

V. Radžvilas. Memel – Wilno: svarbiausias LLRA programos punktas (III)

Vytautas RADŽVILAS, www.propatria.lt Trečiasis ir galbūt svarbiausias naujųjų autonomininkų programos punktas yra pasiekti, kad valstybinė lietuvių kalba šiame regione būtų suvokiama ir oficialiai traktuojama kaip ,,svetimos“ Lietuvos valstybės primesta kalba, be kurios geriausia būtų apsieiti arba pramokti jos tik tiek, kiek ja šnekėti yra būtina ir neišvengiama, kol tenka – be abejo, laikinai – dalyvauti...

Įrašas

Bronislovas Genzelis. Sąjūdžio jubiliejus užgožtas

Artėja Sąjūdžio 25-metis, tačiau jo gimtadienis – birželio 3 diena – tarsi likusi nuošalyje. Dabar visą visuomenės dėmesį prikaustė Lietuvos pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai ir su tuo susiję renginiai. Apie tai kalbamės su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariu Bronislovu Genzeliu. Nors birželio 3-ąją Sąjūdžio gimtadienis, apie jį žino ne visi, tuo tarpu netyla...

Įrašas

Vydūno link

Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius I. Manasis savivaliavimas Vaikystės (ir paauglystės) patyrimų sandėliuke randu ir tokią atplaišą: oma (močiutė) atvykusi pas mus pasisvečiuoti iš Klaipėdos, kiek sutrikusiu balsu mamai pasakoja, kad pas ją apsilankę kraštotyrininkai norėjo ką nors sužinoti apie Vydūną – „O ką aš jiems galėjau papasakoti – ar kaip jis mane roputes mokė virti?“ Taip...

Įrašas

Kunigas Vladas Jezukevičius

Mindaugas Bloznelis, Kaunas Šiemet gegužės 16 d.  sukako 40 metų, kai mirė žymus Vilnijos veikėjas, Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas (1914-1924 m.), kunigas Vladas Jezukevičius. Kun. V. Jezukevičių matome daugelyje „Vilniaus golgotoje“ spausdinamų nuotraukų, jo pavardė minima A. Šapokos „Lietuvos istorijoje“, daugelyje kitų publikacijų, susijusių su Vilniaus lietuvių veikla caro, o vėliau ir Lenkijos okupacijos metais....

Įrašas

Valdovų rūmus reikia atstatyti

Juozas Lieipalingis, Vilnius Lietuvos kultūros fondas balandžio 13-ąją Vilniaus rotušėje (Lietuvos menininkų rūmuose) surengė vakarą-laisvuosius svarstymus „Valdovų rūmai – Lietuvos valstybingumo simbolis“. Renginyje dalyvavo daug garbių Vilniaus žmonių – istorikų, architektų, paminklosaugininkų, muziejininkų, kultūros veikėjų, visuomenės atstovų. Diskutuota apie Valdovų rūmų praeitį, dabartį ir ateitį, kaip į svarstymus dėl rūmų atstatymo ir ateities aktyviau įtraukti...

Įrašas

Kaune paminėtos R. Kalantos susideginimo metinės

Jūratė ANILIONYTĖ, LRT televizijos naujienų tarnyba Antradienį, 2013 m. gegužės 14 d., Kaune paminėtos 41-osios Romo Kalantos žūties metinės. Istorikai sako, 1972 m. pavasarį Kaune vykusios demonstracijos buvo sovietinio režimo pabaigos pradžia, o Lietuva pasauliui priminė apie savo laisvės siekius. Prisiminti R. Kalantą ir po jo žūties kilusius neramumus muzikinio teatro sodelyje susirinko vos keliasdešimt...

Įrašas

Panemunės pilis – prikelta gyvenimui

Lukas PILECKAS Šeštadienį, 2013 m. gegužės 11 d., oficialiai atidaryta viena iš gražiausių prie Nemuno esančių pilių – Panemunės pilis. Gyvybės beveik porą šimtmečių apleistiems buvusiems mūrams įkvėpė Vilniaus dailės akademija, kurios pastangomis rekonstruota dalis pilies, įrengtas viešbutis, konferencijų ir ekspozicijų salės. Iškilmingos ceremonijos metu pilies kieme buvo pagerbti prie komplekso rekonstrukcijos prisidėję žmonės, pristatyta pilies...

Įrašas

Trys žymūs disidentai prašo atnaujinti kunigo Juozo Zdebskio žūties aplinkybių tyrimą

Trys žymūs sovietmečio disidentai: sesė Nijolė Sadūnaitė, monsinjoras Alfonsas Svarinksas  ir kanauningas Vytautas Vaičiūnas paskelbė kreipimąsi į LR Generalinį prokurorą Darių Valių, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kunigo Juozo Zdebskio bei Lietuvos Katalikų Bažnyčios tikinčiųjų persekiojimo ir tyčinio nužudymo. Gerbiamas Generalini prokurore, 2009 m. gruodžio 17 dienos Tamstos vadovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų...

Įrašas

Minimos R. Kalantos žūties metinės

Agnė KAIRIŪNAITĖ, LRT radijas, LRT.lt Kaune minimos Romo Kalantos 41-osios žūties metinės. Kauno muzikinio teatro sodelyje 19-metis jaunuolis susidegino, protestuodamas prieš sovietinį režimą. Tuomet kelias dienas trukusios masinės demonstracijos atkreipė viso pasaulio dėmesį į okupuotos Lietuvos padėtį. Vidudienį tradiciškai rengiamas minėjimas prie paminklo Muzikinio teatro sodelyje, kur prieš 41-erius metus susidegino R. Kalanta. Taip pat...

Įrašas

Disidentinės veiklos pėdsakais, prisimenant LKB Kroniką

Zigmas TAMAKAUSKAS, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyr. Švietimo komiteto ir konkurso vertinimo komisijos pirmininkas Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto iniciatyva, talkinant miesto Švietimo ir ugdymo skyriui nuo 2008 metų buvo surengti šeši miesto bendrojo lavinimo (gimnazijų) patriotinio pilietinio ugdymo istorijos konkursai, daugiausiai turėję paskelbtų metų atitikmens turinį. Mūsų organizuoti konkursai prisidėjo akcentuojant miesto mokyklose Lietuvos...

Įrašas

Giedrius Kuprevičius. Tiems, kurie mane kaltina atidavus Čiurlionį lenkams

Labai norėčiau pakalbėti apie tai, kas man dabar labiausiai rūpi, tačiau esu nutaręs prieš baleto „Čiurlionis“ premjerą jokių platesnių komentarų neteikti, nes jau esu pamokytas – pasakai, atskleidi, o po to pamatę ar išgirdę sako – ne taip, nuvylė, neatskleidė. Tad geriausia sulaukti premjeros. Nors keletą žodžių nesusilaikysiu neištaręs. Ir ne apie muziką ar libretą,...