2013 kovo

Įrašas

Akad. prof. Z. Zinkevičius. Pastangos įminti Vorutos paslaptį

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius „Vorutos“ skaitytojus negalėjo nesudominti Aleksandro Zajančkausko straipsnyje „Vorutos paslaptis“ (2013 m. kovo 2 d.) aprašytos Jono Jaunučio Savicko šio vardo pilies paieškos, kurios privedė prie išvados, kad Mindaugo Voruta buvusi dzūkų krašte, Varėnoje. Tuo atveju ji negalėjo priklausyti Mindaugo tėvonijai, nes Mindaugas nebuvo jotvingis, taigi jis nekilo iš dabartinio...

Įrašas

Ukmergės vardo kilmė

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Aurimas Markevičius leidinyje Baltistica XLVII, 2012 m., 145–153 p., gana įtikinamai parodė, kad šiam miestui vardą davusios upelės Vilkamergė ankstesnis pavadinimas buvęs Vilkamirgė, su – mirgė vietoj – mergė. Dėmenį – mirgė jis sieja su mirgėti, taigi upelės vardo pirmykštė reikšmė turėjusi būti „mirguliuojanti vilko upė“. Autorius pagrįstai...

Įrašas

Ar Vakarų radijo stotys apgavo mūsų partizanus?

Zigmas VITKUS Vienas iš gyvybingiausių lietuvių istorinės sąmonės mitų – plačiai paplitęs manymas, kad Vakarų valstybės suvedžiojusios ir apgavusios mūsų partizanus. Esą per „laisvojo pasaulio“ radijo stotis sklido raginimai kovoti, žadant greitai ateisiančią paramą, tuo tarpu ji taip ir neatėjo. Tačiau istoriniai tyrimai rodo ką kita. Istorija yra žavi disciplina vien dėl to, kad joje...

Įrašas

Iš „Amerikos balso“ archyvų. Pokalbis su Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininku Kaziu Škirpa

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kviečiame paskaityti pokalbį su Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininku, pulkininku, pirmuoju Lietuvos kariuomenės savanoriu Kaziu Škirpa. Jis buvo vienas iš lietuvių tautinių dalinių organizatorių Rusijoje, stengėsi Rusijos lietuvių kariuomenės dalinius perkelti į Lietuvą. 1919 m. sausio 1 d. su būriu Lietuvos savanorių Gedimino pilies bokšte jis iškėlė Lietuvos vėliavą. Pulkininką...

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvai. 1956 m. Valdo Adamkaus kalba

Kviečiame paskaityti 1956 m. Valdo Adamkaus kalbą, sakytą Jaunimo ir studentų posėdyje Tautinės sąjungos sąskrydžio metu. Valdas Adamkus, kurį posėdžio vedėjas pristato Vlado Adamkavičiaus vardu, kalba apie tautos išlaisvinimo iš okupantų siekį ir Lietuvos jaunimo peticiją, įteiktą Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Richardui Nixonui. Gerbiamas pirmininke, gerbiami prezidiumo nariai, mieli susirinkę šio posėdžio dalyviai! Lietuvos klausimo...

Įrašas

Kun. Ignas Šoparas

Bekompromisinis kovotojas už lietuvybę Vilnijoje Dr. Juozas Liebionka „Vilniaus vyskupijoje kun. I. Šoparo amžiuje prasidėjo lietuvių tautinis atgimimas, prasidėjo gyvas judėjimas, ir šiam pastarajam teko jame aktyviai dalyvauti. O už tai visu smarkumu užgulė jį, lenkiškoji Vilniaus hierarchija ir kiekviename jo gyvenimo žingsny, kiekvienoj kunigiškoj darbuotėj, kiekvienoj parapijoj sekė jį, slėgė ir baudė“. Milžinas („Rytas“,...

Įrašas

„Vorutos“ dešimtmetis išeivijoje gyvenančių lietuvių akimis

  Stasys Jakaitis, Toronto, Kanada   Prieš dešimt metų Lietuvai atgavus politinę nepriklausomybę, reikėjo dar atgauti ir tautinę nepriklausomybę. Tuometinė Lietuvos spauda, per visą pusšimtį metų auklėta sovietinio kosmopolitizmo ir rusiško nacionalizmo dvasioje, dar nebuvo pajėgi šį darbą vykdyti. Reikėjo naujos jėgos. Ta nauja jėga atsirado. Dvasiškai nepaliegusių patriotų grupė su steigėju, leidėju vyr. redaktoriumi...

Įrašas

Mažoji Lietuva: „Grąžinkite Jankui, kas priklauso Jankui“…

Mažojoje Lietuvoje, Bitėnuose, vykusiame kasmetiniame susiėjime bandoma praskleisti kultūros paveldo naikinimo Mažojoje Lietuvoje uždangą Česlovas Juršėnas – sueigos pas Martyną Jankų Bitėnuose globėjas trečius metus iš eilės Bitėnuose, Pagėgių savivaldybės Lumpėnų seniūnijoje, netoli Tilžės ir Ragainės, prie garsiojo Rambyno, ant Nemuno kranto rengiama „Sueiga pas Martyną Jankų Bitėnuose“. Šiemet sueigos globėjas buvo LR Seimo pirmininko...

Įrašas

W Litwie czy na Litwie?

Vincas Martinkėnas, Vilnius Gal ne vienam lietuviui, skaitančiam lenkų spaudą, klausančiam radijo ar televizijos laidų apie Lietuvą užkliūva frazė „na Litwie“. Kur tik kalbama apie Lietuvą vietininko linksniu, būtinai bus pavartotas prielinksnis, tariamas su pasigardžiavimo gaidele „na“, o ne „w“. Tas pats ir su Baltarusija, Ukraina, tomis žemėmis, kurios tam tikrą laiką priklausė senajai Žečpospolitai,...

Įrašas

„Vilniaus reikalai mūsų šeimoje buvo akylai sekami“

Jungtinėse valstijose gyvenantis akių gydytojas Rimvydas Sidrys Vilniuje įsteigė Giedrės Šalčiūtės-Sidrienės fondą Rytų Lietuvos lietuviškų mokytojams remti. „Vorutos“ redakcijoje apsilankęs ponas Rimvydas Sidrys atsakė į savaitraščio klausimus. Koks šios viešnagės tikslas? Lietuvoje lankausi, rodos, jau šeštą kartą pradedant nuo 1986 m. Tada buvo visai kitokios sąlygos. Buvau pasižadėjęs, kol rusai valdo, į Lietuvą kojos nekelti....

Įrašas

Užutrakio dvaro sugrąžinimas grafui Juzefui Tiškevičiui – istorinio teisingumo atstatymo byla

  Trakų rajono laikraščio „Trakų žemė“ pokalbis su Palangos advokato ir partnerių kontoros advokatu Feliksu Užpelkiu Skaitytojams būtų įdomu žinoti bent trumpą Užutrakio dvaro istoriją. Užutrakio vietovė istorijos šaltiniuose minima nuo XIV a. Tuo metu ji buvo vadinama „Algirdo sala“ ir buvo totorių didikų valdoma. 1723 m. dvarą nusipirko Stanislovas Sieliava, 1783 m. jį perpirko...

Įrašas

Istorija ir mūsų pilietinė savimonė

  Žodis XI Lietuvos Sąjūdžio suvažiavime Prof. Habil. dr. Antanas TYLA, Vilnius Lietuvos Sąjūdžio 20-metis skatina pasižiūrėti į mūsų pačių savo valstybėje mentalitetą ir pasakyti keletą minčių, susijusių su mūsų valstybe ir istorija, su Lietuvos Sąjūdžiu ir jo vaidmeniu. Lietuvos Sąjūdis mums siejasi su nepamirštamu lietuvių tautos pakilimu prieš sovietinės imperijos okupaciją už valstybinę laisvę....

Įrašas

Kovo 16-oji – Knygnešių diena

Kovo 16-oji Lietuvoje minima kaip Knygnešių diena, kadangi šią dieną 1846-aisiais gimė žymiausias knygnešys Jurgis Bielinis. Šią dieną pagerbiami visi knygnešiai, kurie lietuvių kalbos draudimo metais platino lietuviškas knygas. Po 1863 metų sukilimo Rusijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių rašmenimis. Iš pradžių už slaptų knygų skaitymą buvo skiriamos nedidelės bausmės. Vėliau, kai pradėjo eiti laikraščiai,...

Įrašas

Popiežius Pranciškus – Jorge Mario Bergoglio SJ (trumpa biografija)

Pirmasis popiežius amerikietis, Argentinos Buenos Aires arkivyskupas, jėzuitas Jorge Mario Bergoglio yra viena iš ryškiausių viso žemyno Bažnyčios figūrų, – rašo Šventojo Sosto dienraštis „L‘Osservatore Romano“, pristatydamas naują Šventąjį Tėvą. Su ypatinga meile jį mini penkiolika metų jo vadovautos vyskupijos tikintieji – vyskupijos, kurios kiekvienas kampelis kardinolui Bergoglio buvo puikiai pažįstamas, ir miesto – Argentinos...

Įrašas

Habemus Papam. Išrinktas Popiežius Pranciškus

Konklavos antrosios dienos (2013 03 13) vakarą kardinolai naujuoju Šventojo Petro Įpėdiniu išrinko kardinolą Jorge Mario Bergoglio iš Argentinos, kuris pasirinko Pranciškaus vardą.  Naujasis popiežius Pranciškus – Jorge Mario Bergoglio SJ, gimė Buenos Aires mieste 1936 m. gruodžio 17 d. 1958 m. įstojo į Jėzaus Draugiją. Kunigo šventimai jam suteikti 1969 m. 1992 m. paskirtas Buenos Aires...

Įrašas

Alytiškio kraštotyrininko knyga apie Varviškės „respubliką“

Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus Alytiškis kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas po nedidelės pertraukos vėl ėmėsi leidybos darbo. Tiksliau sakant, tos pertraukos nė nebuvo, nes šio autoriaus knygų jau nespėju skaityti. Jo tyrinėjimų ašis visąlaik sukasi apie karybos istoriją. Ir Dzūkija – jam svarbiausia visada. Atiduoti duoklę kažkada čia gyvenusiems žmonėms, ar nepelnytai primirštiems įvykiams, – tai vis Gintaro...

Įrašas

Lietuviai Rusijos laivyno kūrimo lopšyje

Alfonsas KAIRYS, Vilnius Voronežas – tai miestas, nutolęs nuo Lietuvos per kelis šimtus kilometrų, bet turįs tiesioginių sąsajų su ja. Labiausiai ryškios tos sąsajos buvo I pasaulinio karo metu, kai 1915 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. į čia atvyko daugiau nei du tūkstančiai lietuvių karo pabėgėlių darbininkų, mokinių. Nuo pat pirmos dienos, be įsikūrimo vargų, prasidėjo švietėjiška...

Įrašas

Č. Iškauskas. Šaunuolė mūsų Prezidentė!

Česlovas IŠKAUSKAS Šaunuolė mūsų Prezidentė! Bent vienąkart jį nevyniojo savo pozicijos į vatą ir interviu į klausimą apie nacionalistiškai nusiteikusio jaunimo rengiamas eitynes, aiškiai pasakė: „Jūs pasakėte nacionalistai, o aš juos pavadinčiau tautiniu jaunimu…“. Žinoma, taip šalies vadovė rizikuoja užpykdyti vieną kitą kitatautį radikalą ir prarasti jų paramą artėjančiuose Prezidento rinkimams. Bet nebūkim vienadieniais vartotojais...

Įrašas

T. Shahas: Marokas – ne išprotėjusi islamiška šalis, o magiška karalystė

„Parašiau knygą, norėdamas pasauliui parodyti, jog Marokas nėra išprotėjusi islamiška šalis, tai kultūrų sankryža, tai nuostabi magiška karalystė“, – sako keliautojas, dokumentinių filmų kūrėjas, rašytojas Tahiras Shahas, pridurdamas, kad mėgaujasi kiekviena Maroke praleista minute. Pasak T. Shaho, nuo aplinkinių šalių Marokas ypač skiriasi tuo, kad tai – karalystė, esą ji labai skiriasi nuo respublikos ar...

Įrašas

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“: 1992 metų Konstitucijos rengimas (laikotarpio užrašų fragmentai)

Vietoj įvado. 1990 m. kovo 11 d. priėmus Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą (Laikinąją Konstituciją), labai greitai paaiškėjo, kad jis neatitinka naujų visuomenės ir valstybės poreikių, naujai besiklostančių ekonominių, politinių, socialinių santykių. Tapo akivaizdu, jog būtina kuo skubiau parengti naują Konstituciją. Jos rengimas vyko aštriai diskutuojant dėl įvairių dalykų, o ypač dėl valstybės valdžių sąrangos, jų įgaliojimų...

Įrašas

Trumpa popiežių rinkimų istorija

Neturime gausių istorinių liudijimų apie pirmųjų amžių Romos vyskupų rinkimus, nes ir laikai buvo labai sudėtingi, iki ketvirtojo amžiaus pradžios Bažnyčia buvo persekiojama. Žinoma tik tiek, kad Romos vyskupą rinko miesto tikintieji, vietos kunigija ir taip pat Romos apylinkėse gyvenusių bendruomenių vyskupai. Griežtai suformuluotų Romos vyskupo rikimų taisyklių nebuvimas ilgainiui pradėjo kelti įvairių problemų. Nuolat...

Įrašas

1990 m. kovo 9-oji: Sąjūdžio deputatai aptaria valstybės atkūrimo tvarką (dokumentai)

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“, LRT.lt Išaiškėjus, kad Sąjūdžio remti kandidatai sudarys naujojo parlamento daugumą, kuri gali garantuoti taikų nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, beveik be perstojo tartasi dėl bendros nuomonės apie valstybės atkūrimo tvarką. Čia skelbiama dalis kovo 9 dienos pasitarimo, kuriame pristatyti svarbiausių dokumentų projektai ir aptarta Lietuvos politinė situacija. Pasitarimo stenograma nėra pilna. Kaip liudija rašomąja...

Įrašas

Pilsudskis: Juzefas ir Juozas

XIX amžiaus pirmoje pusėje tarp Lietuvos bajorų išpopuliarėjo dvilypę tautinę jų savimonę aiškinantis lotyniškas posakis „gente lituanus, natione polonus“ („kilmė – lietuvis, tautybė – lenkas“). Po šimto metų, XIX–XX sandūroje tokio aiškinimo nebepakako. Nacionalinių valstybių priešaušryje „gente lituanus“ turėjo pasirinkti, kas jie yra „iš tikrųjų“: lenkai ar lietuviai. Egzistavo ir trečiasis kelias, faktiškai glundantis prie...

Įrašas

Vatikano dienraštis apie žemaičių krikšto jubiliejų: Šeši šimtai šešiems šimtams

Šventojo Sosto dienraštis „L‘Osservatore Romano“ paskelbė Lietuvos ambasadorės prie Šventojo Sosto Irenos Vaišvilaitės straipsnį apie šiomis dienomis vykusią Žemaitijos christianizacijos pradžios 600 metų sukaktį mininčių Telšių vyskupijos tikinčiųjų piligrimystę į Romą ir apie katalikiškos Žemaitijos istoriją, nuo pat christianizacijos pradžios 1413 m. iki mūsų dienų. Žemaitijos krikšto 600 metų sukakties proga į Romą atvyko 600...

Įrašas

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vėliava, posėdžiai

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Nacionaliniame Lietuvos istorijos laikraštyje „Voruta“ jau buvo rašyta apie Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmetį, dar tebepublikuojama medžiaga apie pirmąjį šios draugijos pirmininką dr. Joną Steponavičių. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidarytoje parodoje kalbėjo graži „Ryto“ draugijos vėliava. Kam ir kada kilo mintis įsigyti būtent tokią vėliavą? Atsakyti į šį klausimą dalinai padės LMAVB...

Įrašas

Mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų lietuvių raštijos veikėjų ir kiti jubiliejai 2013 metais

Parengė Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 1533 m. Tiuringijoje gimė Jonas Hopneris vyresnysis, ev. liuteronų kunigas, vienas iš Jono Bretkūno „Biblijos“ vertimo (1590) korektorių. Su J. Sperberiu 1590 m. sudarė Įsruties vyskupijos lietuvių parapijų bei kaimų sąrašą. Mirė 1593 m. Įsrutyje. Apie 1553 m. Bartuose (Tilžės aps.) gimė Mykolas Sapūnas (Sappun), ev. liuteronų kunigas, Mažosios...

Įrašas

Šalčininkų kraštas ir Vasario 16-oji

Akad. prof. habil. dr. Antanas TYLA, Vilnius Mes pažymime ir švenčiame 95-ąsias Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo metines – Vasario 16-ąją. Minėdami šią ypač svarbią Lietuvos valstybei šventę, mes kiekvienas jos kontekste savaip randame ir save. Vasario 16-oji išdalino mums visiems bendrą gyvenimo ir vienybės krypties rodyklę. Trumpam sustokime ir apžvelkime keletą Vasario 16-osios Akto aplinkybių ir...

Įrašas

Istorijos aidas svarbus ir ateinančioms kartoms

LGGRTC Atminimo programų skyriaus vedėja Dalė RUDIENĖ Jau dvylika metų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) organizuoja mokinių konkursą „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“. Jį taip pat koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Šio konkurso tikslas – ugdyti ir puoselėti jaunosios kartos istorinę atmintį, stiprinti istorinės praeities pažinimą, skatinti jaunimą...

Įrašas

„Amerikos balso“ archyvas. 1975 m. pokalbis su Simu Kudirka

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kviečiame paskaityti 1975 m. Vašingtone įrašytą interviu su lietuvių pasipriešinimo sovietiniam režimui dalyviu Simu Kudirka. 1970-aisiais S. Kudirka bandė pabėgti į Ameriką. Tuomet per amerikiečių ir sovietų žvejybos organizacijų vadovų susirinkimą, kuris vyko laive „Tarybų Lietuva“, S. Kudirka peršoko į amerikiečių kranto apsaugos katerį ir paprašė politinio prieglobsčio. Tačiau...

Įrašas

Radviliškis 1919. Nepriklausomybės kovos

Prof. Vytautas LANDSBERGIS, Vilnius Radviliškio kautynės, Radviliškio pergalė. Tai ypatinga istorija – ir tos vietos, ir Lietuvos – o su būdingais pasikartojančiais likiminiais bruožais. Kas buvo priešas? Lietuva – tarptautinėj košėj. Dvi Rusijos (balta ir raudona). Dvilypė Vokietija, išeinanti ir neišeinanti. Privalanti, bet nenorinti išeiti. Ir neaiškiai veikianti Antantė. Šiai atrodo svarbu, kad nebūtų karų,...