Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Visi mes norime būti gražūs. Norime, kad ir mūsų Tėvynė Lietuva būtų graži, todėl turime kiekvienas surasti tokią veiklos sritį, kurioje galėtume lengviau atsiskleisti kaip grožio ir gėrio kūrėjai. Tik gražus savo siela, blaivus žmogus gali gražinti Lietuvą. O pradėti reikia nuo savo tėviškės kampelio, upelio, takelio… (mons. Kazimieras Vasiliauskas)...
2013 vasario
Įvyko piketai prieš lietuviškų mokyklų uždarymą
Antradienį, 2013 m. vasario 26 d., prie Lenkijos ambasados Antakalnyje ir prie LR Vyriausybės įvyko piketai prieš lietuviškų mokyklų uždarymą. Lenkijos valdžia, pažeisdama susitarimą su Lietuvą, nutarė artimiausiu metu uždaryti tris lietuviškas mokyklas Punsko krašte, kurį Lenkija prisijungė po karo su Lietuva 1919-1920 m. Lenkijos UR Ministras Radoslavas Sikorskis atsakė Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kad lietuviškų...
Lietuvos totoriai – lojalūs Lietuvos valstybės piliečiai
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius Istorinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje jau daugiau nei 600 metų gyvena iš Rytų kilusi etninė grupė, tradiciškai vadinama totoriais. Tikslios šį musulmonų tikėjimą išpažįstančios grupės apsigyvenimo laiką LDK nustatyti yra neįmanoma, tačiau apytiksliai pirmasis totorių įsikūrimas šioje teritorijoje siejamas su LDK ir Aukso Ordos susidūrimu XIII a. pradžioje. Ado Jakubausko, Galimo Sitdykovo...
Kas tinka Dievui, turi tikt ir lenkams. Vardų ir pavardžių rašybos klausimu
Inga BARANAUSKIENĖ, Vilnius Pastaruoju metu vėl įsisiūbavo diskusija dėl lenkų vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose. Ir ko tik neprirašoma, – net kad asmenvardžiai nėra gramatikai paklūstanti kalbos dalis! Betgi yra ir buvo – visais laikais ir visose kalbose. Kad tuo įsitikintum, užtenka žvilgtelėti kad ir į krikščioniškos tradicijos vardus. Pradėkime nuo Jėzaus – kaip...
Metų vertėjo krėslas – Povilui Gasiuliui
Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius Lietuvių PEN centras ir LR kultūros ministerija 2012 metų vertėjo krėslą šiemet skyrė vertėjui Povilui Gasiuliui už sodrų, gyvą bei adekvatų sudėtingo originalo teksto perteikimą puikia lietuvių kalba verčiant John Dos Passos romaną „Manhatano stotis“ (Baltos lankos, 2012). Vilniaus paveikslų galerijoje 2013 m. vasario 19 d. laureatui buvo įteiktas tradicinis premijos atributas...
Gintaras Lučinskas – visuomenininkas, kraštotyrininkas ir kolekcininkas
Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus Gintaras Lučinskas jau daugiau nė dešimtmetį darbuojasi rašydamas istorinius straipsnius. Šio autoriaus bibliografiją jų sudarytų keli šimtai – Dzūkijos, Kauno, Vilniaus periodiniuose leidiniuose, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Lenkijos lietuvių leidiniuose. Tačiau vien straipsniais jis neapsiribojo – nuo 2008 m. ėmėsi ir knygų leidybos darbų. Partizano Antano Ambrulevičiaus atsiminimų knygos „Kelio atgal...
S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti – nemokamų koncertų ciklas „Muzikinis skrydis“
Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą ir jų tragiška mirtis iki galutinio tikslo (Kauno) belikus mažiau kaip dešimtadaliui kelio – vienas iš svarbiausių įvykių XX a. Lietuvos istorijoje. 2013 m. visa Lietuva minės lakūnų didvyrių skrydžio per Atlantą 80-metį. Koncertinė įstaiga „Kaunas“, prisidėdama prie Kauno miesto savivaldybės inicijuojamų Stepono Dariaus ir...
„Amerikos balso“ archyvas: kaip spausdinta Vasario 16-osios deklaracija
LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kviečiame paskaityti ištraukas iš istoriko, žurnalisto ir leidėjo Juozo Pajaujo kalbos, pasakytos Vašingtone minint Lietuvos nepriklausomybės 50-ąsias metines. J. Pajaujis, 1918 m. buvęs jaunas „Lietuvos aido“ darbuotojas, pasakojo, kaip jis ir laikraščio redaktorius Petras Klimas slapta spausdino Vasario 16-osios deklaracijos tekstą „Lietuvos aide“ ir kaip tekstas buvo nugabentas į...
Žmogaus gyvenimo prasmė kažkur labai labai giliai paslėpta*
„Aušra“: Jūs buvote drąsus žmogus tada, kai pradėjote savo kovą dėl Lietuvos laisvės, kai už tai grėsė fizinis susidorojimas, kalėjimas, tremtis. Esate drąsus ir dabar. Kalbėdamas Lietuvos parlamente Sausio 13-ąją, kai Jums buvo teikiama Laisvės premija, pasakėte daug karčios tiesos, kuri galėjo nepatikti visuomenės autoritetams. Nes ėjimas prieš srovę ir kitokios nei vyraujančios nuomonės reiškimas...
Lietuvių katalikų bendruomenė Melburne turi naują kunigą
Su džiaugsmu pranešame malonią žinią, kad kun. Juozas Deveikis iš Telšių vyskupijos gavo vizą darbuotis Australijoje. 2013 m. kovo 10 d. jis oficialiai bus įvesdintas nauju lietuvių katalikų kapelionu Melbourno arkivyskupijoje. Po devynerių metų tarnystės lietuvių katalikų sielovadoje Melbourne, kun. Algirdas Šimkus grįžo į Vilnių toliau tęsti savo kunigiškas pareigas. Australijoje yra trys pagrindiniai lietuvių...
Regiono pavadinimų „Sūduva“, „Užnemunė“, „Suvalkija“ raida
Seniausias regiono pavadinimas – Sūduva. Šis vardas sietinas ne vien su sūduviais (paminėtais, kaip spėjama, dar II a. Klaudijaus Ptolemėjaus) ir šios genties apgyvendintos teritorijos pavadinimu, pirmąkart paminėtu XIII a. kaip Zudua Danijos karaliaus Voldemaro II laikų knygoje „Liber censuum Daniae“ (1202-1241 m.). Kaip žinia, sūduvius 1278-1283 m. išnaikino kryžiuočiai: daugumą išžudė, dalį ištrėmė į...
Istorikai: niekas nebesidalija Žalgirio mūšio pergalės vaisių
Simona AGINSKAITĖ, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvių, lenkų ir baltarusių istorinėje atmintyje Žalgirio mūšio pasakojimai skiriasi. „Skirtingi istoriniai pasakojimai kaunasi dėl to, kas yra svarbiausias šio mūšio nugalėtojas ir kas yra didžiausias priešas“, – sako Darius Staliūnas, vienas iš knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“ autorių. Lenkams ilgai tai buvo Jogailos pergalė, lietuviams – Vytauto...
Metų vertėjo krėslas šiemet skirtas vertėjui Povilui Gasiuliui
5200 litų dydžio Kultūros ministerijos įsteigta Metų vertėjo krėslo premija teko Povilui Gasiuliui už Johno Dos Passos romano „Manhatano stotis“ vertimą. Vertėjas sugebėjo perteikti sodrų, gyvą, adekvatų sudėtingo originalo tekstą puikia lietuvių kalba, teigiama Kultūros ministerijos rašte. Johnas Dos Passosas (1896–1970) – kartu su Ernestu Hemingway’umi ir F. Scottu Fitzgeraldu laikomas vienu iš svarbiausių Prarastosios...
Fragmentiškai apie partizanams padėjusius stribus ir kitus
Doc. dr. Vladas TERLECKAS, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Jūratė TERLECKAITĖ, Vilnius Metas būtų pratęsti Juozo Starkausko pradėtą šios temos tyrimą. Turėtume visapusiškesnę partizaninio karo sampratą, pagerbtume paklydėlius, grįžusius prie tarnystės Tėvynei. Šią temą labai aktualizuoja aiškiai matomos pastangos sukurti naują mitą: partizanai neturėjo savo žvalgybos ir kontražvalgybos, todėl aklai skelbė mirties nuosprendžius civiliams. Įvairiuose leidiniuose...
Šiaurinė Žemaitija XVII amžiaus vidurio karo metu
Habil. dr. prof. Antanas Tyla Jau iš istorijos vadovėlių žinome, kad nuo pat Lietuvos valstybės susidarymo jai nuolatos grėsė išorinės jėgos, besikėsinusios į jos nepriklausomybę ir gyventojų laisvę. Todėl tokios situacijos sąlygomis visada svarbi buvo Lietuvos piliečių politinė kultūra, t.y. noras ir sugebėjimas būti aktyviais aplinkui verdančio valstybinio gyvenimo dalyviais, laiku suskubti iškilusiam valstybei...
Didysis Vilniaus Seimas Lietuvos išsivadavimo iš Rusijos jungo kovoje
Habil. dr. prof. Antanas Tyla Šiemet minime Lietuvių Suvažiavimo Vilniuje, kuris vėliau buvo pavadintas Didžiuoju Vilniaus Seimu, šimtmetį. Prieš 100metų čia, tuomet buvusioje Miesto salėje, iš visos Lietuvos ir iš kitur suvažiavę lietuviai pirmą kartą patys viešai ir demokratiškai sprendė sprendė Lietuvos valstybės ateitį. Seimo iniciatyva ir idėja priklausė Vilniaus inteligentijai.. Buvo...
Parlamentinis Kėdainių unijos pobūdis
Prof. Antanas Tyla Šiais metais sukanka 350 metų, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės senatoriai, aukšti pareigūnai ir bajorai pasirašė Kėdainių sutartį arba uniją su Švedija. Sutartis, pasirašyta Kėdainiuose 1655 m. spalio 20 d., atsirado ne per vieną dieną – įtemptos derybos vyko tiesioginės Rusijos invazijos sąlygomis, tęsėsi nuo liepos pabaigos ir turėjo ne...
Vasario 16-osios Akto reikšmė lietuvių tautos politinei raidai
Prof. Antanas Tyla Pranešimas, skaitytas LR Seime, minint A. Stulginskio 120-ąsias gimimo metines, 2005 m. vasario 15 d. Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktai svarbiausi ir reikšmingiausi lietuvių tautos XX a. nuveikti darbai. Jie užtikrino lietuvių tautos savarankišką valstybinį gyvenimą, atvėrė galimybes ir garantijas valstybinei laisvai savaimingai lietuvių tautos, lietuvių kalbos, mokslo, kultūros, politikos...
Lietuviai prieš Rusijos imperija (1865-1904)
Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiko, profesoriaus Antano Tylos kalba, pasakyta sueigoje pas Martyną Jankų 2004 m. Bitėnuose, minint spaudos lotyniškais rašmenims atgavimo šimtmetį Man didelė garbė Martyno Jankaus gimtadienį švęsti šioje vietoje, kurią galima laikyti šventa Lietuvių kultūros vieta. Martynas Jankus ir Spaudos draudimas yra neatsieji Martyno Jankaus vaidmuo spaudos draudimo laikotarpiu, kurį jis...
Atsisveikinimo žodis profesoriui Adolfui Damušiui
Prof. Antano Tylos kalba, pasakyta Petrašiūnų kapinėse 2003 m. kovo 4 d. laidojant akademiką` Adolfą Damišį Mes palydime ir atsisveikiname su Lietuvos pilietinio sąmoningumo ąžuolu ir simboliu, palydime Lietuvos laisvės kovotoją, mokslininką, profesorių, daktarą, Lietuvių katalikų mokslo akademiką Adolfą Damušį. Dr. Damušis buvo mokslininkas, aktyvus lietuvių tautos visuomenės veikėjas, ateitininkas, Lietuvos laikinosios vyriausybės ministras,...
Gegužės 10-11 d. – referendumas dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje
Šimtmečių bendrystės Europos Sąjungoje Prof. Antanas Tyla Pagaliau be karo, be sugriovimų Lietuva pasirašė sutartį su ES dėl jos narystės. Ir iš karto atmintis grąžina į karo ir pokario sovietinės okupacijos metus. Tuomet susitikę pažįstami vienas kitą klausdavo: kada bus karas? Su kuo tas karas turėjo būti, visiems buvo aišku – anglų ir amerikiečių...
Vasario 16-oji po 85-erių metų
Habil. dr. prof. A. Tylos Vasario 16-osios kalba Signatarų namuose Vilniuje, 2003 m. vasario 15 d. Gerbiamieji signatarai ir visi susirinkę į šį posėdį paminėti Vasario 16-osios aštuoniasdešimt penktąsias metines. Sveikinu jus visus su šia švente ir jaučiu didelę garbę kalbėti šiuose rūmuose, šios šventės proga. Kalbant apie Vasario 16-ąją jau galbūt ir nebėra...
Vytautui didžiausia vertybė buvo Lietuvos valstybė
Habil. dr. prof. Antanas Tyla Kalba, pasakyta atidengiant LDK Vytauto Didžiojo paminklą Kernavėje, 2003 m. spalio 26 d. Paminklai statomi garbingoms ir iškilioms asmenybėms, kurios nusipelniusios tautai, valstybei ir kultūrai. Šiandien atidengdami Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklą mes pagerbiame valdovą, kuris prieš pusšešto šimto metų kūrė ir stiprino mūsų senąją Lietuvos valstybę. Būdami laisvos...
Vasario 16-oji*
Habil. dr. prof. Antanas Tyla * Pranešimas skaitytas 2002 02 15 Vilniaus miesto tarybos posėdyje. kiekvienais metais mes švenčiame naujosios Lietuvos Valstybės atkūrimo 1918 m. šventę – Vasario 16-ąją, šventę lietuvių tautos, sukūrusios šiame Europos regione, prie Baltijos jūros, Lietuvos valstybę ir čia brandinančios Europos civilizacijos savąją raišką, praturtinusios ją savo įvairove ir kultūros...
Lietuvos ir lietuvių pilietiškumo tremtis
Habil. dr. prof. Antanas Tyla Skaityta 2011 m. birželio 14 d. Vilniuje, Kongresų rūmuose, prisimenant 1941-ųjų birželio 14-osios 60-metį. Šiandien mes visi susikaupę prisimename sovietinių okupantų 1941 m. birželio 14-osios masinio Lietuvos žmonių trėmimo aukas, jų niokojimą ir to genocidinio akto pasekmes. Tą ankstyvą rytmetį į maždaug 6000 Lietuvos šeimų namus ir butus įžūliai, su...
Istorija lituanistikos kontekste
Habil. dr. Antanas Tyla, Lietuvos istorijos instituto direktorius Šįmet sukako 60 metų Antano Smetonos lituanistikos instituto (ASLI) (toliau – Lituanistikos institutas arba tiesiog institutas) įkūrimo. Šis institutas buvo trijų šiandien veikiančių Lituanistikos institutų – Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos ir Lietuvių literatūros ir tautosakos – pradininkas, šaknys ir institucinės mokslinės veiklos pradžia. Institutas oficialiai įsteigtas 1939...
Pokalbis su poetu Vytautu Kaziela
Monika RYBELIENĖ, Molėtai „Bet mes gi ne karvės“ Kas geriau šiandien žino apie poeto dalią, nei pats poetas? Greičiausiai turbūt tik tas poetas, kuris ne tik pats daug rašo, bet ir kuruoja kitus, jaunus, poetus. Prieš kurį laiką dalyvaujant Molėtų viešojoje bibliotekoje surengtoje knygų aukštaičių ir žemaičių poetų almanachas „Atokios stotys 2012“, kurią sudarė Vytautas...
Ar lietuviai – atsiprašinėtojų tauta?
Santykiuose tarp valstybių, ypač tarp kaimyninių, matyti tik negatyviąją pusę nėra išmintinga. Tačiau jos nepastebėti, ignoruoti tai, kas trukdo tiems santykiams, arba neįvertinti istorijos pamokų, reiškia, žengti į aklavietę ir tenkintis tuščiomis puikios kaimynystės deklaracijomis. O štai dar vienas pasirinkimas, ypač aktualus šiandien. Ko gero, visi žinome gražią pasaką apie stebuklingus žodžius „prašau“ ir „atsiprašau“....
Istorikai: Žalgirio mūšis labai reikšmingu pradėtas vadinti tik sovietmečiu
Monikia Petrulienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Trys istorikai, pristatę knygą apie tai, kaip skirtingais laikais buvo vertintas Žalgirio mūšis, išjudino istorijos visuomenę. Autoriai teigia, kad istorinis mūšis labai reikšmingu pradėtas vadinti tik sovietmečiu. Eilės norinčiųjų gauti autografą nutįso prie istorikų – Dariaus Staliūno, Rimvydo Petrausko ir Dangiro Mačiulio – po naujosios knygos „Kas laimėjo...