Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Jau ketvirtą kartą Mažosios Lietuvos mylėtojus pradžiugino gausiai iliustruotas ir puikios poligrafinės išvaizdos metinis žurnalas „Rambynas“ (2011 m. gruodis, nr. 1 (4), 84 p., 1 000 egz.), kurį išleido Pagėgių krašto draugija „Sandūra“, o spaudai parengė VšĮ „Vorutos“ fondas. Redakcinę kolegiją sudaro: Diana Milašauskienė – vyriausioji redaktorė, Eugenijus Skipitis – leidinio...
2012 sausio
Įrašas
2012-01-192019-03-08Donatas Malinauskas, Jencius-Butautas Viktoras, Signatarai
Donatas Malinauskas – Vasario 16-osios Akto signataras
„Vorutos fondas“ išleido Viktoro Jenciaus-Butauto knygą „1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“, kurioje išsamiai aprašoma tremtinio gyvenimas ir veikla (1940 m. ištremtas iš Lietuvos į Sibirą, į Altajaus kraštą, mirė 1942 m. iš bado). D. Malinauskas – vienas iš tų Vasario 16-osios akto signatarų, kurių socialinė padėtis caro administracijoje leido jam veikti visose sferose....
Įrašas
2012-01-182023-11-13Europa, Lietuva, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
Dvikalbystės scenarijus
Kaimyninėje Latvijoje, kurioje šiuo metu vienintelė valstybinė kalba yra latvių, ateinantį mėnesį vyks referendumas, kuriame piliečiams bus pateiktas klausimas, ar rusų kalbą reikia pripažinti antrąja valstybine. 2,2 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje rusų kalba gimtoji yra daugiau nei trečdaliui jų. Rusų kalbos pripažinimo valstybine aktyvistai surinko 187 tūkst. (12 proc. rinkėjų) parašų ir pagal Latvijos konstituciją...
Įrašas
2012-01-132023-09-18Autoriai, Kultūra, Mažoji Lietuva, Žemaitaitis Algirdas Mikas
Pasakojimai apie Razmų giminę
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Pastaruoju metu vis daugiau pasirodo prisiminimų, šeimos ar giminės istorijų aprašymo knygų. Tai labai vertingas Lietuvos valstybės ir tautos istorijos šaltinis, kuriame lyg lietaus lašelyje atsispindi krašto likimas. Jos beveik pakeičia istorijos vadovėlius ar monografijas, nes per atskiros šeimos (giminės) likimą sužinome tikrąją savo šalies XX a. istoriją. Tokia yra ir...
Įrašas
2012-01-092023-11-13Autoriai, Iškauskas Česlovas, Istorija, Lietuva, Lietuva - Lenkija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Vilniaus krašto okupacija
Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…
Česlovas IŠKAUSKAS Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį. Vargu ar kam reikia sakyti, kad šiame paviršutiniškumo amžiuje dominuoja abejingumo savo istorijai mada, nuodingas kosmopolitizmo virusas, paverčiantis tautą beforme mase ir stumiantis ant išnykimo bedugnės. Kita vertus,...
Įrašas
2012-01-032021-04-10Nuomonės, diskusijos, komentarai, Rezistencija
A. Anušauskas. Partizanai ir stribai: atsakymas istorijoje pasiklydusiam generolui
Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas ANUŠAUSKAS Prieš naujuosius metus iš tikrųjų nesinorėjo leistis į tokią polemiką, bet į naujametinį generolo „sveikinimą“ partizanams negalima buvo nesureaguoti. Pirmiausia džiaugiuosi, kad šis generolas nebėra atsakingas už Lietuvos nacionalinį saugumą. Visiškai atsitiktinai sutapo, kad jo „istorijos pamokymai“ pasirodė kartu su Rusijos Užsienio reikalų ministerijos dokumentu „Apie...
Įrašas
2012-01-022013-05-16Jubiliejai
Mažosios ir Didžiosios Lietuvos evangelikų liuteronų lietuvių raštijos veikėjų ir kiti jubiliejai 2012 metais
Parengė Birutė ŽEMAITAITYTĖ, Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Po 1577 m. mirė Bernardas Holtorpijus, poetas. Studijavo Karaliaučiaus universitete, vėliau Frankfurto prie Maino universiteteo profesorius. „Elegijos mirus Šviesiausiam vyrui daktarui Stanislovui Rapolioniui…“ („Elegia de obitu Clarissimi viri Stanislai Rapagelani…“, 1545) autorius. Gimė XVI a. pr. Apie 1582 m. Enciūnuose (Stalupėnų aps.) gimė Kristupas Šteinas, padėjęs J. Rėzai...
Įrašas
2012-01-022012-01-02Istorija
Prof. Saulius Sužiedėlis: „Svarbu ne švari, o teisinga istorija“
Ankstyvoje jaunystėje skaitydamas pokario išeivių memuarus, beveik niekur neaptikdavau Holokausto Lietuvoje refleksijos. Lyg nieko nebūtų buvę. Jau tuomet klausiau savęs, kodėl susiklostė tokia padėtis? Negi tai mūsų vyresniąjai kartai buvo nesvarbu? Praėjus daugeliui metų, nutariau to paklausti vieno iš žinomiausių ir neabejotinai objektyviausių istorikų prof. Sauliaus Sužiedėlio. Skaitydamas pokario išeivių memuarus, beveik neaptiksi Holokausto Lietuvoje...