2012 m. vasario 15 d. EP plenarinės sesijos naujienos

Autorius: Data: 2012-02-15, 15:59 Spausdinti

EP užtikrino daugiau derybinių galių pieno ūkininkams

Naujas reglamentas, kurį trečiadienį, 2012 m. vasario 15 d., patvirtino Europos Parlamento nariai, sustiprins pieno ūkininkų derybinę galią siekiant teisingesnių pieno supirkimo kainų rengiantis pieno kvotų panaikinimui 2015 m. pabaigoje. Nepažeisdamos konkurencijos teisės, ūkininkų organizacijos galės derėtis dėl pieno supirkimo kainų ūkininkų vardu.

Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, derybos tarp gamintojų organizacijų ir surinkėjų ar perdirbėjų negalės apimti daugiau kaip 3,5 proc. viso ES pagaminamo pieno, taip pat daugiau kaip 33 proc. viso šalyje pagaminamo pieno arba 45 proc. tose valstybėse, kur jo pagaminama mažiau kaip 500 tūkst. tonų per metus.

Valstybės galės pačios nuspręsti, ar jos reikalaus pieno pristatymo sutarčių tarp ūkininkų ir pieno supirkėjų ar perdirbėjų. Jei tokios sutartys bus privalomos, jos turės būti parengtos iki pristatymo. Jose turės būti nurodyta supirkimo kaina, mokėjimo laikotarpiai, taip pat pieno surinkimo ir pristatymo tvarka. Valstybės taip pat galės reikalauti, kad minimali tokių sutarčių trukmė būtų šeši mėnesiai.

Valstybėms taip pat leista reguliuoti sūrių, registruotų pagal saugomą kilmės vietos nuorodą arba saugomą geografinę nuorodą, paklausą neiškraipant konkurencijos ir nekenkiant smulkiems gamintojams. Siūlymui reguliuoti tokių sūrių paklausą turi pritarti bent du trečdaliai jiems pieną tiekiančių ūkininkų.

Naujasis reglamentas, dėl kurio jau preliminariai sutarta su ES Taryba, Parlamente priimtas 574 nariams balsavus už, 97 prieš ir 18 susilaikius. Jis bus taikomas iki 2020 m. birželio.

Europos Parlamentas išsaugojo pagalbos maistu programą

Dar dvejus metus pagal ES programą bus toliau tiekiamas maistas socialiai remtiniems žmonėms. Tokiam sprendimui trečiadienį vasario 15-ąją, pritarė Europos Parlamentas. Programa, pagal kurią teikiama pagalba maistu 18 milijonų žmonių 20 ES valstybėse, bus tęsiama iki 2013 m. pabaigos. Metinis jos biudžetas siekia 500 milijonų eurų.

Pernai balandį ES Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal esamus teisės aktus programai galima naudoti tik maistą iš bendrosios žemės ūkio politikos intervencijos atsargų. Tai reiškė, jog neatnaujinus teisės aktų, programos finansavimas būtų sumažėjęs nuo 500 iki 133 milijonų eurų per metus. Todėl buvo pasiūlyta pataisyti esamą reglamentą. Praėjusių metų lapkritį su tuo sutikus Vokietijai, nebeliko kliūčių susitarimui su Europos Parlamentu šiuo klausimu.

Euro zonos stabilumui reikia euroobligacijų, mano EP

Euroobligacijos suteiks stabilumo euro zonai vidutiniu laikotarpiu, tačiau kartu turi būti įdiegtos kitos finansinės priemonės, tokios kaip Vokietijos ekonomikos patarėjų pasiūlytas išpirkimo paktas. Tai sakoma rezoliucijoje, kurią trečiadienį priėmė Europos Parlamentas (515 balsų už, 125 prieš, 52 susilaikė).

Rezoliucijoje teigiama, kad euroobligacijų emisija būtų svarbi vidutiniam laikotarpiui, tačiau kartu būtina stiprinti ekonomikos konkurencingumą, taip pat derinti ES šalių fiskalinę politiką siekiant tobulesnio ekonominio valdymo bei ekonomikos augimo.

Siekdami spręsti neatidėliotinus sunkumus, europarlamentarai ragina Europos Komisiją skubiai pateikti pasiūlymus dabartinei krizei spręsti, pavyzdžiui, įteisinti Europos išpirkimo paktą, kaip pasiūlė Vokietijos ekonomikos ekspertų taryba, užbaigti rengti bei ratifikuoti Europos stabilumo mechanizmą, taip pat sutarti dėl bendro valstybės skolų valdymo sistemos.

EP ragina ne tik kontroliuoti biudžetą, bet ir skatinti augimą bei užimtumą

ES valstybės turi imtis struktūrinių reformų pagal ES rekomendacijas ir didinti biudžeto skaidrumą, – sakoma rezoliucijose, kurias trečiadienį priėmė Europos Parlamentas. Jo nariai ragina valstybes imtis aktyvesnių pastangų ekonomikos augimui ir užimtumui didinti bei skurdui mažinti.

Biudžeto, ekonomikos augimo ir užimtumo priemonių turi būti imamasi kartu, mano europarlamentarai. Jie pažymi būtinybę stiprinti investuotojų, vartotojų ir piliečių pasitikėjimą, didinti ekonominių reformų tempą bei užtikrinti demokratinį teisėtumą įtraukiant EP į svarbiausius sprendimus.

Rezoliucijoje pažymima, kad bankai turėtų būti skatinami skolinti daugiau lėšų realiajai ekonomikai. Europos Komisija raginama iki vasaros pasiūlyti teisės aktų projektus dėl bankų krizių valdymo. Europarlamentarai pritaria projektų obligacijų sukūrimui bei ragina Europos Vadovų Tarybą nuspręsti dėl finansinių sandorių mokesčio.

Parlamentas ragina Europos Vadovų Tarybą užtikrinti, kad fiskalinis konsolidavimas nedidins skurdo ir netrukdys pastangoms kovoti su nedarbu, ypač jaunimo. EP nariai siūlo sukurti garantijų schemas, kurios leistų kiekvienam jaunam žmogui pasiūlyti darbą, gamybinę praktiką arba mokymą po keturių mėnesių nedarbo. Tai pat siūloma užtikrinti vyresnių žmonių apsaugą darbo rinkoje ir skatinti moterų dalyvavimą joje.

Europarlamentarai reiškia susirūpinimą dėl to, kad valstybės nepakankamai vykdo užimtumo, švietimo ir skurdo mažinimo įsipareigojimus pagal savo nacionalines reformų programas. Jie ragina valstybes pasinaudoti ES struktūriniais fondais skatinant investicijas į tvarių ir kokybiškų darbo vietų kūrimą, darbuotojų ir bedarbių mokymą bei skurdo mažinimą.

Europos Parlamente aptarti būdai skatinti ūkio augimą Graikijoje ir visoje ES

Pagrindinis kovo 1-2 d. rengiamo Europos Vadovų Tarybos susitikimo dėmesys turi būti skirtas ekonomikos augimui, – trečiadienio, vasario 15-osios, rytą sakė daugelis europarlamentarų, dalyvavusių plenarinės sesijos diskusijoje. Daugelis jų gana skeptiškai atsiliepė apie Graikijai primestas taupymo priemones.

Pasitikėjimas yra ir finansų rinkų, ir pačios ES pagrindas, – sakė Europos liaudies frakcijos pirmininkas Joseph Daul (Prancūzija). Jis siūlė sumažinti mokesčius įmonėms, įsipareigojančioms įdarbinti daugiau jaunų žmonių.

Pasak Socialistų ir demokratų frakcijos pirmininko Hannes Swoboda (Austrija), Graikijai primestos taupymo priemonės „nepalieka vietos socialiniam dialogui“. Jis įspėjo, kad minimalaus darbo užmokesčio sumažinimas šioje šalyje reikš didesnę recesiją ir daugiau skurdo.

„Graikijos vyriausybė pažadėjo daug, tačiau pasiekė mažai“, – teigė Alexander Graf Lambsdorff (Liberalų ir demokratų aljansas, Vokietija). Jis ragino reformuoti šalies mokesčių sistemą, taip pat privatizuoti uostus bei energetikos sektorių, nes „Graikijos valstybinis sektorius yra tiesiog per didelis“.

Žaliųjų lyderis Daniel Cohn-Bendit (Prancūzija) nesutiko su teiginiu, jog Graikijos vyriausybė buvo neaktyvi, atsižvelgiant į ankstesnes taupymo priemonių bangas. Jis kritikavo tai, kad Graikijai buvo liepta sumažinti pensijas, o ne į gynybos biudžetą, kaip siūlė pati šalies vyriausybė.

„ES viršūnių susitikimai tampa politiniu ritualu“, – sakė Europos konservatorių ir reformistų frakcijos pirmininkas Martin Callanan (Jungtinė Karalystė). Jo manymu, taupymo priemonės nebekelia ekonomistų bei rinkų pasitikėjimo. Europarlamentaro įsitikinimu, ekonomikos reforma yra labai svarbi ilguoju laikotarpiu, o trumpuoju Graikiją gali išgelbėti tik devalvacija.

Tuo tarpu Laisvės ir demokratijos Europos frakcijos pirmininkas Nigel Farage (Jungtinė Karalystė) piktinosi, jog Graikijai diktuoja užsienio „trejetas“, o ne demokratinės institucijos, o užuot siekus išspręsti esmines problemas, kaip antai jaunimo nedarbas, Graikija vedama revoliucijos link. Ši šalis turėtų vėl įsivesti drachmą, – pridūrė politikas.

Susisiekti: Robertas Pogorelis, Spaudos tarnyba, tel. : (32-2) 28 32006 (Briuselis), tel.: (33-3) 881 74642 (Strasbūras), mob. tel.: (+32) 498 98 33 31, robertas.pogorelis@europarl.europa.eu

Europos Parlamentas (EP) , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra