2011 rugsėjo

Įrašas

Ar girdė Vytautas žirgą Juodojoje jūroje?

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Šiais metais Lietuvos istorijos ir žirgų mylėtojus pasiekė puikios poligrafinės kultūros Gintaro Kaltenio knyga *„Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros“, kurioje net 128 spalvotos iliustracijos (dizainas ir žemėlapiai – Tautvydas Kaltenis). Tai 2010-ųjų – jubiliejinių Žalgirio mūšio atminimo metų – raitelių žygio „2000 km istorijos“, simboliškai pakartojusio Vytauto Didžiojo maršrutą iš Trakų...

Įrašas

Eišiškių žemės pažiba – Stanislovas Rapolionis

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Stanislovas Rapolionis (lot. Rapagelanus arba Stanislaus Lituanus, apie 1485–1500 netoli Eišiškių–1545 05 13 Karaliaučiuje) – vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, tikriausiai buvęs Vilniaus pranciškonų vienuolis, pirmasis Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius. Kilęs iš smulkių grynai lietuviško Eišiškių valsčiaus neturtingų bajorų, kurie neturėjo valdinių, savo buitimi ir turtu nesiskyrę nuo valstiečių, buvo neeilinio...

Įrašas

Netekome pasaulinio garso baltisto

Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Naktį iš 2011 m. rugsėjo 15 į 16 d. eidamas 75-uosius metus mirė labai daug nusipelnęs lituanistikai ir baltistikai mokslininkas, žymus dialektologas ir kalbos istorikas, nemaža nuveikęs lietuvių ir bendrosios fonologijos srityse, visame pasaulyje aukštai vertinamas baltistas Vilniaus universiteto profesorius Aleksas Stanislovas Girdenis. Jis gimė 1936 m. (enciklopedijose nurodomi 1937 m....

Įrašas

Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?

Česlovas IŠKAUSKAS Pagrindiniai valstybės ar tautos istorijos posūkiai primenami ne tam, kad godotume godas dėl praeities, griežtume dantimis ant buvusių ir menamų priešų, o kad patys mokytumės iš tos istorijos nedaryti lemtingų klaidų ir neleisti savo likimu manipuliuoti kitiems. Kitaip sakant – mokytis išlikti. Sienų neliečiamumas ir teritorijų nedalomumas nuo žilos senovės buvo neįgyvendinama kiekvienos...

Įrašas

Kas buvo vandalai?

Vaidutis RIŠKUS, Kaunas Mūsų tarptautinių žodžių žodynas rašo, kad tai buvo germanų gentis, kuri 455 m. užėmė Romą ir sunaikino daug antikinės kultūros paminklų (1). Manau, kad tai netiesa, kadangi užkariautojai ir plėšikai turto nenaikina, bet jį grobia. Tikriausiai jie grobė brangius katalikų bažnyčių liturginius indus, auksinius votus, paauksuotus paveikslų rėmus ir stogų skardas, o...

Įrašas

Punsko įvykiai sutelkė Lenkijos tautines mažumas

LR Seimo narys Jonas LIESYS, Vilnius Lietuvos Respublikos konsulo Lenkijos Respublikoje Liudviko Milašiaus kvietimu, 2011 m. rugpjūčio 29 d. kartu su Seimo nariu Vytautu Krupuvesu buvau nuvykęs į Seinus ir Punską. Šią išvyką paskatino tai, jog š. m. rugpjūčio 21–22 d. Punsko valsčiuje keturiolikoje vietovių dažais buvo apipaišytos lietuvių kalba parašytos vietovardžių lentelės bei paminklinis...

Įrašas

1922-aisiais Vasario 16-ąją gimęs…

Astrida PETRAITYTĖ, Vilnius Vytauto Didžiojo universiteto istorija Lietuvos universitetui kitąmet sukanka 90 metų! Kaip tik Vasario 16-ąją! Kuriam universitetui? Na, žinoma, pirmiausia – VDU, Vytauto metais pelniusiam šį kunigaikštišką vardą, bet 1922-aisiais užgimusiam (išsirutuliojusiam iš porą metų veikusių Aukštųjų Kursų, tarsi privačios aukštosios mokyklos) tiesiog kaip Lietuvos universitetas – juk buvo vienintelis, vienatinis, lauktasis, svajotasis,...

Įrašas

Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas

Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Tautų, valstybių ir ištisų regionų likimus neretai lemia ir naujomis kryptimis pasuka mūšiai. Lemtingų mūšių ypač gausu Lietuvos istorijoje. Tačiau tiktai dviejų iš jų – Šiaulių (Saulės) ir Žalgirio mūšių – datos Lietuvoje oficialiai įteisintos kaip atminties dienos. Gal tai ir nėra pats svarbiausias šių mūšių reikšmingumo rodiklis, bet aišku, kad abu...

Įrašas

Lietuvos lenkai: neįvykusi tauta ar tautinė mažuma?

Rimantas MIKNYS, Lietuvos istorijos institutas Pranešimas skaitytas mokslinėje praktinėje konferencijoje „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Vilnius, 2011 m. rugpjūčio 25 d. Kalbant apie stereotipus bei aiškinantis galimybes juos koreguoti, keisti, bet kažin ar įveikti, ar juos kam nors panaudoti svarbu žinoti, kaip ir kodėl jie atsirado, kam jie...

Įrašas

Lenkijos lietuvių demaršas

Rytas STASELIS Lenkijos Punsko miestelio bendruomenė paskelbė pasiryžusi atsisakyti neseniai lenkų ekstremistų ištepliotų dvikalbių iškabų su miestų pavadinimais ir iškels tik viena – valstybine lenkų kalba – išrašytas iškabas. Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė tvirtina, esą toks žingsnis žengtas tautiečiams nenorint būti kaimyninės šalies politikos įkaitais. Atsisakymą naudoti teisę į vietovardžių rašybą gimtąja kalba...

Įrašas

V. Landsbergis. Kaip kas buvo iš tikrųjų

Vytautas LANDSBERGIS Dabartinio Lietuvos ir Lenkijos santykių aktualumo kontekste pasitaiko politologinių žvilgsnių tai į 1920-ųjų, tai į 1990-ųjų istorinę praeitį. Kai pamatau tekstuose netikslumų, kartais komentuoju paaiškindamas arba atitaisydamas. Taip dabar Delfi paskelbtos ir cituojamos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo V. Sirutavičiaus mintys skatina atsiliepti. Kai 1990-1991 m. ėmėmės normalizuoti abiejų...

Įrašas

Kodėl lietuviai šipina lenkus?

Živilė MAKAUSKIENĖ Kodėl lietuviai šipina lenkus, arba dažniausi Lenkijos žiniasklaidos mitai apie Lietuvą ir lietuvius. 2011 m. rugsėjo 1 d. „Gazeta Wyborcza“ numeryje pasirodė Vitoldo Šablovskio (Witold Szabłowski) straipsnis „Wojny przy granicy“ (Pasienio karai), kuriame kaip veidrodyje atsispindi dažniausiai Lenkijos žiniasklaidoje tiražuojami prasimanymai apie lietuvius. Lenkijoje savo pašnekovais straipsnio autorius pasirinko lietuvių organizacijų bei Punsko...

Įrašas

Pokalbis su arkiv. S. Tamkevičiumi. Nevykusios ateizmo pamokos, KGB pinklės ir Apvaizdos galia

Viliamės, jog jau įpratote ir laukiate kiekvieną penktadienį skelbiamos Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus homilijos. Šįsyk ją galite rasti tik rubrikoje „Prisikėlimo kelionė“. Na, o „Sankirtose“ siūlome pokalbį su arkivyskupu, kuris nuskambėjo Lietuvos radijo laidoje „Forumas“. S. Tamkevičių kalbino laidos vedėjas Virginijus Savukynas. Nors ši laida buvo transliuojama dar rugpjūčio mėnesį, neabejojame, kad pokalbis ne mažiau...

Įrašas

Žurnalo „Trimitas“ (1920–1940) dzūkiška kronika

Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus Žinutė apie 1920 02 03. Lenkai 8 – 9 varstų ilgumo grandine puolė Alovę ir Taknėnus ties Alytum. Sutikę tvirtą mūsų pasipriešinimą, paliko 2 nukautais ir pasitraukė //1920. Pirmieji m. (Spalio 6) Nr. 1. P. 21. Alytus. Antai, eina mūsų šauliai keliu. Pakelėje sėdi pikta boba. Klausias jos kelio. Boba atšauna: „Ja,...

Įrašas

A. Lapinskas. Jeigu lenkų švietimo padėtis Lietuvoje geriausia pasaulyje, tai kuriems galams tie streikai?

Anatolijus LAPINSKAS Apie galimus Lietuvos lenkų moksleivių streikus atidesni DELFI skaitytojai galėjo sužinoti dar pernai vasarą iš mano rašyto straipsnio. Priminsiu, apie kokius streikus tuomet kalbėjo Lietuvos lenkų vadas Valdemaras Tomaševskis: „Lietuvos lenkų rinkimų akcija neatmeta galimybės rengti mokyklų streiką, panašų į tą, kurį prieš mokyklų germanizavimą suorganizavo lenkų vaikai iš Września miestelio“. Tas streikas...

Įrašas

Lenkijos lietuviai atsisako lietuviškų užrašų

Šarūnas ČERNIAUSKAS Lenkijos Punsko valsčiui vadovaujantys lietuviai atsisako dvikalbių lentelių su vietovių pavadinimais lietuvių kalba. Anot jų, toks sprendimas priimtas dėl dviejų motyvų. Visų pirma, tautiečius gąsdina prieš lietuvius nukreipti išpuoliai. Visų antra, jie nenori būti painiojami į konfliktą tarp Varšuvos ir Vilniaus dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje. Šią savaitę lentelės su lietuviškais užrašais,...

Įrašas

Mokytojas Kazys Klimavičius ir jo biblioteka

Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus Kazys Klimavičius gimė 1886 m. spalio 18 d. Krokininkų kaime, Krokialaukio valsčiuje, Kalvarijos apskrityje (dabar Alytaus rajonas) valstiečių šeimoje. Šiam vaikui teko varginga vaikystė. Teko dirbti praktikantu Simno pašte. Pasitobulinęs 1906 m. įgijo VI kategorijos paštininko – telegrafininko specialybę ir buvo paskirtas dirbti į Račkus Augustavo gubernijoje. Kazys Klimavičius, dar mokydamasis paštininko...

Įrašas

Apie Aukštadvario 2011 m. lokalinių tyrimų ekspediciją

Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ, ekspedicijos Aukštadvaryje vadovė, Vilnius Šiemet – 2011 m. liepos 18-24 dienomis – Aukštadvaryje (Trakų r.) vyko pakartotinė „Versmės“ leidyklos „Lietuvos valsčių“ serijos ekspedicija. Iš viso dalyvavo 30 žmonių – įvairių sričių specialistai, iš jų 15 – atvykę iš Vilniaus, Kauno. Atvykusieji ekspedicijos dalyviai buvo geranoriškai apgyvendinti Aukštadvario žemės ūkio mokyklos bendrabutyje – dėkingi...

Įrašas

Lenkijos valdžia nutraukė lietuviškų laidų transliaciją

Nuo pirmadienio, 2011 m. rugsėjo 5 dienos, Lenkijos Balstogės televizija nutraukė lietuviškų laidų („Lietuviškos panoramos“) transliavimą. Protestuodami prieš tokį sprendimą Lenkijos lietuviai, rugpjūčio 18 dieną išsiuntė raštą Lenkijos radiofonijos ir televizijos tarybos pirmininkui Janui Dvorakui (Jan Dworak). Raštą pasirašiusieji Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Irena Gasperavičiūtė, Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas, Lenkijos lietuvių etninės...

Įrašas

Kunigas dr. Eugenijus Gerulis

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Yra asmenų, kurie savo gyvenimu ir darbais yra praturtinę mokslo, meno, religijos ar kurias kitas sritis. Jų veiklos vaisiais džiaugiasi, naudojasi ne tik savoji tauta, bet ir kiti. Vienas iš jų – žurnalistas, psichologas, sportininkas, visuomenininkas, mąstytojas, patriotas, teologijos daktaras, evangelikų reformatų kunigas dr. Eugenijus Gerulis. Eugenijus Gerulis (Lietuvoje – Eugenijus...

Įrašas

Mažosios Lietuvos pamarių tautosaka

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 m. pabaigoje Klaipėdos universiteto leidykla išleido regioninės tautosakos knygą „Pamarių sakmės“*, kurios sudarytoja doc. dr. Dalia Kiseliūnaitė. Leidinį puošia talentingos jaunos menininkės Emilijos Benetytės iliustracijos. Prielapyje – 1890 m. Rytų Prūsijos žemėlapio fragmentas, pateikiantis tekstuose minimas Kuršmarių pakrančių gyvenvietes. Knygos pradžioje – išsamūs sudarytojos ir LLTI mokslininkės dr. Linos Būgienės...

Įrašas

Lietuvos Bažnyčios vokiečių okupacijos metais (1941–1944)

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius 2010 metais pasirodė Lietuvos istorijos instituto vyresn. moksl. bendradarbės, hum. m. dr. Reginos Laukaitytės monografija* „Lietuvos Bažnyčios vokiečių okupacijos metais (1941–1944)“. Kadangi leidinio tiražas tik 500 egzempliorių, platesniam skaitytojų ratui pateikiu kai kurių temų santrauką–apžvalgą. Šiame darbe apžvelgiami įvairūs Lietuvos krikščionių Bažnyčių veiklos 1941–1944 m. aspektai. Dėmesio centre, suprantama, yra Katalikų Bažnyčia,...