Gintaras ŠIAUDINIS, Vilnius Didžiajai daliai lietuvių šio politiko pavardė sukelia neigiamų emocijų. Tačiau aš neketinu gilintis ar nagrinėti jo, kaip Lenkijos viršininko (taip oficialiai vadintos jo pareigos), veiksmų ar požiūrio į lietuvybę. Tiesiog apžvelgsiu lenkų liuteronų spaudoje skelbiamą informaciją apie jo tikybą. Aišku, kad Juzefas Pilsudskis gimė (1867 m. gruodžio 5 d. Zalavo dvare, Švenčionių...
2011 vasario
Palaimintojo Jurgio Matulaičio veiklos lietuvių visuomenėje istorinė aplinka
Jurgis Matulaitis buvo susijęs su Lietuvos visuomenės ir lietuvių tautos gyvenimu per visą savo amžių, tačiau galima išskirti kelis ryškesnius tarpsnius: Studentas Sankt Peterburge: 1895–1899; Peterburgo dvasinės akademijos profesorius: 1907–1911; Vilniaus vyskupas: 1918–1925; Apaštalinis vizitatorius Lietuvai: 1925–1927. Pirmas tarpsnis. Sankt Peterburge ir Lietuvoje Apie to meto Lietuvos visuomenės būklę vaizdžiai rašo pats Jurgis Matulaitis savo...
Naujas šaltinis Mečislovo Reinio veiklai Vilniuje tirti
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Lietuvos bažnyčios istorija Iki 2010 m. sausio 1 d. pradėtos Beatifikacijos (kėlimo į Altoriaus garbę) bylos aštuoniems lietuviams: arkivyskupui Mečislovui Reiniui (1884–1953), arkivyskupui Teofiliui Matulioniui (1873–1962), vyskupui Vincentui Borisevičiui (1887–1946), kun. Alfonsui Lipniūnui (1905–1945), s. Motinai Marijai (Kazimierai Kaupaitei) (1880–1940), Sibiro maldaknygės autorei Adelei Dirsytei (1909–1955) ir skirtinguose šimtmečiuose gyvenusioms dviem...
Atminimo ženklas Vilniaus lietuvių dviklasei mokyklai*
Kazys Kęstutis ŠIMAS, Vilnius „Šiandien čia susirinkome atidengti paminklinės lentos pirmajai oficialiai Vilniaus lietuvių pradinei dviklasei mokyklai. Kalbant apie ją negalima nepaminėti Vilniaus lietuvių šelpimo draugijos, tos pirmosios lietuvių organizacijos, kuri įsikūrė dar 1904 m. Bene vienas iš svarbiausių jos rūpesčių buvo įsteigti nors pradinę mokyklą neturtingų lietuvių vaikams. Tai įgyvendinti tada buvo be galo...
Lenkijos lietuvių bendruomenė*
Lenkijos lietuvių bendrijos pirmininkas Klemensas JURKŪNAS, Punskas Punskas, 2010 m. kovo 25 d. Gerbiamam ponui Draugijos „Wspólnota Polska“ Pirmininkui Varšuva Draugija „Wspólnota Polska“ („Lenkų bendrija“) kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija bei Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“ parengė ataskaitą apie lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šioje medžiagoje...
Valstybės šventė – su kartėlio prieskoniu
Vladas KASPERAVIČIUS, Šalčininkai Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, 2011 m. Vasario 16-ąją, Šalčininkų visuomenė pirmą kartą ryškiai pajuto tradicijų laužymo ir priešpriešos demonstravimą. Šįmet tradicinė, jau keliolika metų rengiama sukarintos rikiuotės eisena per Šalčininkus, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šventei, vyko kiek kitaip. Stiprus ir netikėtas vasario šaltukas, o gal ir priešrinkiminiai reikalai pakoregavo tradicinį Vasario...
Jonas Paulius II kalba lietuviams
Popiežius Jonas Paulius II kalba lietuviams (iš mūsų radijo archyvo). Pontifikato pradžia (1978-10-22) Sveikinimas lietuviams Čikagoje (1979-10-05) Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos 35-osios metinės (1981-03-05) Lietuvos vyskupams, atvykusiems „Ad Limina“ (1983-04-22) Šv. Kazimiero mirties 500 metų jubiliejus (1984-03-04) Lietuvos krikšto jubiliejus, J. Matulaičio beatifikacija (1987-06-27) Jurgio Matulaičio skelbimo palaimintuoju formulė (1987-06-28) Lietuvos vyskupams, atvykusiems „Ad Limina“...
Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
„Vilnijos“ draugijos pirmininkas hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Prieš 100 metų lenkais save laikę žmonės kūrė Lenkiją, lietuvybės neatsisakę – kūrė ir atkūrė Lietuvą. Vėlesnės tų darbų korekcijos buvo nesėkmingos ir vertėtų jas nutraukti. Nebeverta nei Vilnijos autonomiją kurti, nei į valstybinės kalbos įstatymą besikėsinti, kaip mes, lietuviai, nekeliame Lenkijai pretenzijų nei dėl ten esančios...
Lietuvos krikšto diena
Libertas KLIMKA 1387 metais vasario 22 dieną Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila išdavė raštą, liepiantį pavaldiniams krikštytis. Taigi ši data – Lietuvos krikšto diena, pažyminti istorinį valstybės žingsnį Vakarų civilizacijos ir dvasinių Europos vertybių link. Kokios buvo istorinės šio ryžtingo posūkio aplinkybės? XIV amžiui einant į pabaigą, paskutinioji pagonių valstybė stovėjo kryžkelėje: galėjo...
G. Songaila: Grėsmės lietuvių kalbai − realios
2011 m. vasario 21-ąją, pažymėdami Tarptautinės gimtosios kalbos dieną, atsigręžiame ir atidžiau žvelgiame į gimtosios lietuvių kalbos padėtį. Seimo narys Gintaras Songaila mano, kad politikai per mažai dėmesio skiria lietuvių kalbos ateičiai globalizmo amžiuje. G. Songaila išplatino Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos (toliau – LKGS) pareiškimą „Dėl atnaujintos lietuvių kalbos vidurinio ugdymo bendrosios programos projekto“. Anot...
Keistas vizitas
Prof. Alvydas BUTKUS, Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas 2011 m. sausio 13 d. supanikavę partnerystės su Lenkija strategai Vasario 16-ąją galėjo lengviau atsidusti – Lenkijos prezidentas, diplomatiniais štampais kalbant, „savo atvykimu pagerbė Lietuvą“: dalyvavo pakeliant trijų Baltijos šalių vėliavas, pasakė sveikinimo kalbą ir net įterpė keletą frazių lietuviškai. Viskas būtų gražu, jei ne keli esminiai akcentai....
Būti signataru 1918 metais
Vilma BUKAITĖ 1917 m. rugsėjo 25 d. dvidešimt pasipuošusių vos prieš keturias dienas išrinktų Lietuvos Tarybos narių susėdo bendrai nuotraukai. Taigi ne 1918 m. vasario 16 dieną, kaip įprasta manyti, o kiek anksčiau. Panašų Petro Kalpoko paveikslą, kuriame jie nutapyti besiruošiantys pasirašyti bene svarbiausią dvidešimto amžiaus lietuvių politinį aktą, galime išvysti Signatarų namuose. Dvidešimt puošnių...
Prezidento duktė
Ramunė LAPAS Specialiai „Lietuvos žinioms“ iš Čikagos Vasario 16-osios išvakarėse skaitytojams siūlome pasakojimą apie Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio vienturtę dukrą Aldoną Stulginskaitę-Juozevičienę ir jos šeimą. Čikagoje veikiantis Lietuvos vaikų globos būrelis „Saulutė“ vasario 5 dieną sukvietė lietuvius į renginį, skirtą Lietuvos prezidento A. Stulginskio gimtadieniui paminėti. Indrės Tijūnėlienės vadovaujamoje „Saulutėje“, kuri daug metų daiktais ir...
Vatikano radijui 80 metų
Su vasario 11-ąją minimu Laterano sutarčių pasirašymu tiesiogiai susijęs ir popiežiaus Pijaus XI sprendimas įkurti savo radijo stotį. Vatikano radiją įrengė pats radijo išradėjas Guglielmo Marconi ir vos paminėjus antrąsias Laterano sutarčių pasirašymo metines, 1931 m. vasario 12-ąją popiežius Pijus XI pirmą kartą radijo bangomis kreipėsi į viso pasaulio tikinčiuosius. Šį šeštadienį, 2011 m. vasario 12...
„Labai noriu, kad mano mokiniai pamiltų patį gyvenimą“
Monika RYBELIENĖ, Molėtai Apie šio žmogaus neeilinį gebėjimą įskiepyti žmogui meilę menui kalbos sklinda visur, kur jis bepasirodo ir jo vedamus kursus lankantys suaugusieji bei mokiniai tvirtina, kad tokių įdomių užsiėmimų, pamokų dar nebuvo turėję. Apie kelią į gimtus kraštus, meilę savo darbui ir žmonėms kalbėjomės su tapytoju, vitražistu ir filosofu Donatu Ivanausku. Kodėl pasirinkote...
Karininkas, tapęs legenda
Aras LUKŠAS Sekmadienį, 2011 m. vasario 13-ąją, sukako 92 metai, kai 1919-ųjų vasario 13 dieną, auštant savo dvidešimt penktojo gimtadienio rytui, mūšyje su bolševikais prie Alytaus žuvo Antanas Juozapavičius – pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, kritęs Nepriklausomybės kovose. Prieš prisimindami lemtingąsias Alytaus kautynes, pareikalavusias jauno karininko gyvybės, keliais sakiniais peržvelkime neilgą A. Juozapavičiaus gyvenimo kelią, kuris...
Liubavo dvaro malūno atgimimas
Aušra VERCINKEVIČIŪTĖ, Vilnius Atskirai menininko, Europos parko muziejaus įkūrėjo ir kraštovaizdžio autoriaus – Gintaro Karoso – pristatyti nereikia. Tai jis, būdamas tik devyniolikos metų, 1987-aisiais surado tinkamą vietą skulptūrų parko kūrimui šalia Vilniaus ir pradėjo valyti apleistą mišką. „Maža pievelė, apyniais apaugę sodybų pamatai, link jų vedė sunkiai automobiliu pravažiuojamas kelias“, – rašo G. Karosas...
Kieno nacionalizmas egoistiškesnis?
Inga BARANAUSKIENĖ, Vilnius Dar kartą apie svetimvardžių rašybą lietuviškuose dokumentuose ir ne tik Reikalavimai lenkų vardus ir pavardes lietuviškuose pasuose rašyti lenkiškai netyla – negelbsti nė Konstitucinio teismo išaiškinimai, kad to neleidžia Konstitucija, įtvirtinanti lietuvių kalbą kaip valstybinę, nei kiti argumentai. Lenkijos vadovai pučiasi ir nevažiuoja į Sausio 13-osios dvidešimtmečio minėjimą, vietinės Lenkų rinkimų akcijos...
Siūloma istoriją vėl apversti nuo kojų ant galvos
Dr. Povilas JAKUČIONIS, Vilnius Šia tema vėl rašyti paskatino Lietuvos rusų laikraštyje „Litovskyj kurjer“ pasirodęs straipsnis „Kada pasibaigs paskutinis karas?“. Straipsnio autorius Rafaelis Muksinovas – sociologijos daktaras, dirbęs Mokslų akademijoje, dėstęs Vilniaus aukštosiose ir mokytojavęs vidurinėse mokyklose, buvęs Lietuvos socialistų partijos valdybos narys ir jos Vilniaus organizacijos pirmininkas. [2000 m. duomenys.] Po Socialistų susijungimo su...
Įkurta Rytų Lietuvos mokytojų sąjunga
Žvarbų 2011 m. sausio 22 d. rytą į šiltą, jaukią ir malonią Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos salę rinkosi gausus būrys mokytojų iš dvidešimt septynių Vilniaus, Šalčininkų, Trakų rajonų ir Vilniaus miesto mokyklų į Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos steigiamąją konferenciją. Atvyko septyniasdešimt keturi delegatai ir svečiai. „Šaltinio“ mokyklos direktorė Ona Jurgilienė su savo komanda pasirūpino, kad...
Stanislovas Narutavičius po Nepriklausomybės aktu pasirašė lenkiškomis raidėmis
Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis Vasario 16-osios akto signatarai Vilniaus konferencija Diplomatiniai žaidimai, kurių esmę sudarė lenkų klausimas, vienai okupacijai keičiant kitą, D. Malinauską nelabai domino. 1915–1917 m. jis dalyvavo „Inteligentų būrio Lietuvos reikalams svarstyti“ ir „Lietuvos diplomatijos“ grupių veikloje, liko ištikimas savo principams: „Duonos biuruose, užrašinėjant tautybę, jau buvo keletas incidentų, tarp kitko su D. Malinausku...
Durbės mūšis romano puslapiuose
Vygandas RAČKAITIS, Anykščiai Prieš daugiau nei šimtą metų pasirodžiusi Vinco Pietario knyga „Algimantas“ davė pradžią lietuvių istorinio romano žanrui. Šiandien jau galime priskaičiuoti kelias dešimtis šio žanro kūrėjų. Tarp jų tokie mūsų literatūros klasikai kaip A. Vienuolis-Žukauskas, V. Mykolaitis-Putinas bei kiti žinomi lietuvių rašytojai. Atsiranda ir istorikų, panorusių beletrizuota forma pasakoti apie reikšmingus praeities įvykius,...
Po altoriumi rasto lobio vertė – 3 061 Lt
Eglė SAMOŠKAITĖ Pernai po sudegusios Labanoro Šv. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios altoriumi rastas lobis jau eksponuojamas Nalšios muziejuje Švenčionyse. Tačiau paaiškėjo, kad jo vertė labiau istorinė nei materialinė – visos rastos 1029 monetos įvertinos 3 061 litu. „Šių monetų vertė nėra didelė, jos nėra vertingos. Tik pats terminas – lobis – skamba gražiai, visi įsivaizduoja,...
Senoji bažnyčia kyla naujam gyvenimui
Edmundas MIELIULIS Šių metų pabaigoje prieš 135 metus pastatytoje bažnyčioje vėl melsis tikintieji. Pagal pasirašytą dviejų religinių koncesijų nekilnojamojo turto panaudos sutartį ja naudosis ir evangelikai liuteronai ir katalikai. Parapijai – beveik 300 metų Pagal istorinius šaltinius Rukuose įsteigti evangelikų liuteronų parapiją buvo bandyta dar 1723 metais. Maldos namų statybai už žmonių surinktus pinigus –...